Žiemą daug laiko praleidžiame patalpose, kur vyksta tikras kūdikėlių džiovinimas. Sausas kambarių oras sukelia daug problemų.
Oro kokybė namuose
Šiais laikais namuose praleidžiame itin daug laiko: juose gyvename, leidžiame laisvalaikį, dirbame ir net mokomės! O tai, kad kartą per dieną išeiname pasivaikščioti, tikrai nekompensuoja visos dienos, praleistos uždaroje, stipriai šildomoje ir retai vėdinamoje patalpoje.
Todėl pirmiausia, ką reikia padaryti, – ištirti patalpų, kuriose gyvename ir dirbame, orą. Tai reiškia – išmatuoti drėgmės lygį ir užterštumą. Tam, kad išmatuotume oro užterštumą patalpose, į pagalbą galime pasitelkti specialius prietaisus, pavyzdžiui, oro valymo prietaisą, kuris irgi parodo užterštumo lygį.
Drėgmės lygį galite išmatuoti specialiais termometrais. Elektronikos ir buitinių prekių parduotuvėse galite įsigyti hidrometrą – prietaisą, rodantį drėgmę. Jis kabinamas kartu su termometru.
Dažnai net nereikia jokių prietaisų – kūnas pats jaučia, koks oras per sausas. Kai šildymas stipriai išsausina orą, dulkės ir kitos dalelės nenusėda ant paviršių, o lieka tvyroti ore. Tada gleivinės sausėja, oda pleiskanoja, plaukai elektrinasi.
Ne per drėgnas, ne per sausas
Sveikiausias patalpų oras, kai jo drėgnumas – apie 40–60 proc.
Tiek per sausas, tiek per drėgnas oras nėra gerai.
Jei namuose yra drėgna ir šilta, kyla pavojus atsirasti ir daugintis dulkių erkutėms.
Jei namuose drėgna ir vėsu, – gali atsirasti pelėsis. Jo sporos gali sukelti alergiją arba net plaučių ligas, tokias kaip mikozė.
Vis dėlto kur kas didesnė problema – per sausas patalpų oras, ypač šildymo sezono metu. Manoma, kad tuo metu oro drėgnumas patalpose siekia vos 20 proc., – tik trečdalį žmogui reikalingos drėgmės! Tad vaikas, būdamas namuose, jaučiasi taip, tarsi laiką leistų dykumoje. Štai kodėl higienistai nepataria statyti kūdikio ar vaiko lovos šalia radiatorių ar šildytuvų.
Kai oras per sausas, kyla daugybė problemų:
Pirmiausia – sausėja oda. Jei vaikas atopiškas, jo oda ir taip sausa, tad situacija gali tapti labai nemaloni – vaiko oda pradės šiauštis, pleiskanoti, niežėti.
Išdžiūsta gleivinės (nosies ir akių), jos tampa pažeidžiamos ir atviros virusams, nes praranda gebėjimą pačios apsivalyti ir kovoti su ant jų patekusiais ligų sukėlėjais.
Nosies gleivinė labiau džiūsta tiems, kurie linkę sirgti sloga ir dažnai vartoja nosies gleivinės kraujagysles sutraukiančius lašiukus nuo slogos. Gleivinė išdžiūsta ne iš karto. Iš pradžių vaikas jaučia perštėjimą, niežulį, paskui jau ir skausmą. Ypač skauda įkvepiant, nosį trinant ir krapštant. Krapštydamas sukepusias gleivių pluteless vaikas gali prasidraskyti nosį.
Sausame ore sunku kvėpuoti, vaikui greitai užsikemša nosis, nes pridžiūsta gleivės, kurios valo nosies gleivinę.
Sutrinka miegas: vaikas prabudinėja dėl sauso kosulio, kurio priežastis – džiūstančios gleivinės.
Plutelės, kurios susidaro nosyje per naktį, ypač esant sausam kambario orui, trukdo vaikui kvėpuoti ir jį dirgina. Vaikai pradeda kaišioti pirštus į nosį, sukelia kraujavimą (nosies gleivinė švelni, greitai pažeidžiama – joje gausu trapių kraujagyslių). Pluteles galima suminkštinti jūros vandeniu, tada išvalyti.
Paūmėja ar staiga atsiranda alergijos. Alergijos atsiranda dėl imuninės sistemos reakcijos į išorės dirgiklius, tokius kaip dulkių erkutės ar pelėsis.
Nuo sauso oro kenčia ir kambariniai augalai, ir net… baldai, muzikos instrumentai.
Pigiausias būdas pagerinti orą
Pigiausias ir greičiausiais būdas pagerinti patalpų oro kokybę – vėdinimas atidarius langus. Tačiau tai ne visada gali būti lengviausia išeitis. Toks variantas ne visada tinka, jei gyvenate prie gatvių.
Senesnėse rekomendacijose rasite patarimų orą drėkinti šlapiais rankšluosčiais, padžiautais ant radiatorių. Toks oro drėkinimas yra momentinis – oras sudrėksta tik tuo momentu, kol garuoja vanduo. Be to, radiatorių zonoje drėgmė sudaro puikias sąlygas vystytis mikrobams (pavyzdžiui, sunkias patologijas sukeliančiam legionella), kurie tarpsta 25–60°C temperatūroje.
Greičiausiai orą sudrėkins oro drėkintuvas. Ne veltui oro drekintuvai jūsų namams – nuolat atsinaujinanti ir tobulėjanti prekių kategorija.
Oras drėgnesnis ir ten, kur nuolatos verdama ar skalbiama. Tačiau drėgnumas nuo skalbinių ir puodų nėra sveikas. Be to, virtuvėje verdant ar kepant, į orą išsiskiria ir dalis dujų bei jų degimo produktų. Jei rūpinatės oro kokybe, virtuvėje įsirenkite garų surinktuvą. Bet kokiu atveju virtuvę reikėtų vėdinti dažniau nei kitas patalpas.
Kaip vėdinti
Vaikų kambarius, kaip ir miegamuosius, reikėtų vėdinti po 2–3 kartus per dieną. Geriau vėdinti trumpesnį laiką atidarius langą negu ilgesnį laiką palikus orlaidę. Gali pakakti vos 5 minučių, kad oras pasikeistų, per tiek laiko patalpa nespės įšalti.
Jei vaikas serga virusinėmis ligomis, jo kambarį reikia vėdinti dar dažniau, net 5–6 kartus per parą. Kol kambarys vėdinamas, vaikas galėtų pabūti kitoje patalpoje. Išvėdinti orą būtina, kad jame sumažėtų mikrobų ir virusų.
Ilgiau ir dažniau patalpas vėdinti reikėtų, jei namuose laikomas gyvūnėlis. Jis sunaudoja gana daug oro ir blogina jo kokybę, į aplinką išmesdamas seiles, šlapimą, išmatas, kailio daleles. Net jei įėję į kambarį ir neužuodžiate specifinio gyvūnėlio kvapo, žinokite, kad kambario ore sklando didelė koncentracija cheminių medžiagų junginių, mikroorganizmų ir alergenų.
Dažnai girdimas klausimas – ar gartraukis gali atstoti vėdinimą? Virtuviniai gartraukiai su garais ir kvapais gali kovoti dviem būdais: tiesiog sutraukti orą ir išleisti jį tiesiai į ventiliacijos angą, arba tą orą recirkuliuoti – perleisti per aktyvintos anglies filtrą ir grąžinti atgal. Recirkuliacijos režimu veikiančius gartraukius įsirengti kur kas paprasčiau, nes jiems nereikia specialių vamzdžių, pro kuriuos oras būtų pašalintas į lauką. Sutrauktas oras praeina po specialius filtrus, kuriuose yra išvalomas, ir tuomet tas pats, tik jau iš dalies išvalytas oras sugrąžinamas atgal į patalpą. Deja, gartraukis visiškai negali atstoti vėdinimo.
Kambarių vėdinimą veiksmingai papildo valymas drėgnu būdu.
