Prastesni pažymiai, pasikeitusi kalba ar manieros dar nebūtinai reiškia, kad vaikas pateko į netinkamą kompaniją. Tačiau jei jis pradeda meluoti, nesilaikyti susitarimų, atsiriboja, ima bijoti savo draugų ar sako, kad yra verčiamas daryti tai, ko nenori, numoti ranka nebereikėtų. Mokyklos specialistės pasakoja, kodėl vaikui augant draugų įtaka stiprėja, kokių ženklų tėvams nereikėtų ignoruoti ir kodėl slapta tikrinti vaiko telefoną ar tiesiog uždrausti bendrauti su nepatinkančiais draugais – ne išeitis.
„Draugų įtaka prasideda labai anksti – ją galima pastebėti net darželyje, tačiau paaugliams draugai tampa ypač svarbūs. Todėl tėvams svarbu nepaleisti vaiko, domėtis jo aplinka ir kalbėtis apie žmones, su kuriais jis leidžia laiką. Aplinka labai formuoja vaiką, todėl tai, kokioje aplinkoje jis auga, stipriai prisideda prie to, koks žmogus jis bus ateityje“, – sako VDU licėjaus „Sokratus“ vykdančioji direktorė Vitalija Latožaitė.
Kodėl paauglystėje draugų nuomonė tampa tokia svarbi?
Vaikui augant draugų nuomonė natūraliai įgauna vis daugiau svorio. Psichologės Justinos Laučytės-Budės teigimu, tai natūrali raidos dalis, susijusi su augančiu vaiko savarankiškumu.
„Vaikui tampant paaugliu ir viena koja jau bandant žengti į suaugusiųjų pasaulį, jam reikia pamažu atsitraukti nuo tėvų, kad galėtų tapti savarankišku žmogumi. Būtent tada draugai tampa didžiausia atsvara suaugusiesiems, nors tėvų svarba tikrai neišnyksta. Todėl natūralu, kad šiame amžiuje bendraamžių nuomonė ir priklausymas jų grupei įgauna ypatingą reikšmę“, – aiškina psichologė.
Pasak specialistės, tam, kaip lengvai vaikas pasiduoda draugų įtakai, reikšmės turi jo charakteris, savivertė ir ankstesnė draugysčių patirtis. Paauglystėje poreikis priklausyti grupei itin stiprus, todėl kartais jaunuoliai gali aukoti savo vertybes vien tam, kad pritaptų. Prie to prisideda ir noras išbandyti naujus dalykus bei rizikuoti.
Pasikeitusi kalba ir prastesni pažymiai – pirmieji signalai?
Pasak V. Latožaitės, vienas pirmųjų draugų įtakos ženklų gali būti pasikeitusi vaiko kalba, manieros ar elgesys.
„Vienas iš gana aiškiai mokykloje matomų pokyčių – suprastėję pažymiai. Vaikas anksčiau stengėsi, dėjo pastangas, o staiga jų nebelieka, nes dėmesys nukrypsta į visai kitus dalykus. Taip pat galima pastebėti pasikeitusią kalbą, manieras ar tai, kad vaikas ima vis labiau sekti vieno draugo pavyzdžiu“, – pastebi V. Latožaitė.
Vis dėlto psichologė ragina vertinti ne pavienius ženklus, o bendrą vaiko elgesio ir emocinės būsenos pokytį.
„Ignoruoti tikrai nebegalima, jei vaikas pradeda nebesilaikyti susitarimų namuose ar mokykloje, meluoti, įsitraukia į neteisėtą veiklą, pradeda vartoti alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas. Taip pat labai svarbu reaguoti, jei jis sako, kad bijo savo draugų, yra verčiamas kažką daryti prieš savo valią ar pats pradeda jų šalintis. Nerimą turėtų kelti ir tai, jei vaikas tampa apatiškesnis, labiau atsiribojęs ar liūdnesnis“, – vardija J. Laučytė-Budė.
Kaip pažinti vaiko draugus jo netardant?
Norint geriau pažinti vaiko aplinką, nebūtina jo nuolat klausinėti. V. Latožaitė siūlo sudaryti sąlygas draugams ateiti į namus ir natūraliai pamatyti, kaip vaikai bendrauja.
„Tėvams labai svarbu patiems stengtis būti kuo arčiau vaiko ir su juo kalbėtis. Galima draugus pasikviesti į namus, pamatyti, kas jie yra, kaip bendrauja, kokios jų vertybės. Nereikėtų šio dalyko palikti savieigai – svarbu domėtis vaiko aplinka ir kartu išlaikyti ryšį su juo“, – sako V. Latožaitė.
Psichologė pabrėžia, kad domėjimasis neturėtų virsti kontrole. Pokalbio tikslas – ne išgauti kuo daugiau informacijos, o suprasti, kaip vaikas jaučiasi ir ką pats mano apie savo draugus.
„Pokalbio metu reikėtų stengtis domėtis ir nuoširdžiai suprasti, o ne kontroliuoti, nes būtent kontrolė dažniausiai ir „užmuša“ vaikų norą kalbėtis su tėvais. Viena svarbiausių tėvų užduočių – sukurti ir išlaikyti ryšį, kuriame vaikas galėtų papasakoti ir būti išgirstas“, – sako J. Laučytė-Budė.
Tikrinti telefoną ar uždrausti draugystę – ne išeitis
Jeigu tėvams kyla rimtesnių įtarimų, gali kilti pagunda patikrinti vaiko telefoną ar perskaityti jo susirašinėjimus. Psichologė to daryti nerekomenduoja, nes slapta kontrolė gali pažeisti tarpusavio pasitikėjimą.
„Telefono ar susirašinėjimų tikrinimas yra tas pats, kas slaptas pokalbio klausymasis – vargu ar kas nors norėtų būti slapta sekamas. Suprantama, kad tėvams kartais kyla didelis nerimas ir noras žinoti, kas vyksta vaiko gyvenime, tačiau tokioje situacijoje geriau apie tą nerimą pasakyti pačiam vaikui“, – teigia psichologė.
Pasak jos, panašų rezultatą gali duoti ir kategoriškas draudimas bendrauti su konkrečiu draugu. Paauglys gali atsiriboti nuo tėvų ir pradėti slėpti savo laisvalaikį. Tačiau tai nereiškia, kad tėvai turėtų apskritai nesikišti.
„Draugas ir tėvai turi labai skirtingus vaidmenis, todėl mama ar tėtis turėtų ir toliau išlikti šalia. Reikia priminti, kokios vertybės svarbios šeimoje ir mokykloje, kalbėtis apie tai, koks elgesys yra tinkamas, o koks – ne. Vaikui taip pat svarbu mokytis suprasti, kad kiekvienas veiksmas turi pasekmes“, – sako V. Latožaitė.
Ne kiekviena stipri draugystė – grėsmė
Draugų įtaka nebūtinai yra neigiama. V. Latožaitė sako mokykloje matanti draugysčių, kurios vaikus skatina sportuoti, mokytis bei padėti vienas kitam. Todėl svarbiau ne pats draugystės intensyvumas, o tai, kuria kryptimi ji vaiką veda – skatina augti ar tolina nuo anksčiau turėtų interesų, atsakomybių ir vertybių.
Atsparumas draugų spaudimui prasideda šeimoje
Tėvai negali būti šalia kiekvieną kartą, kai vaikui tenka rinktis – sekti draugais ar pasakyti „ne“. Pasak J. Laučytės-Budės, gebėjimas atsispirti bendraamžių spaudimui glaudžiai susijęs su vaiko saviverte.
„Vaiko savęs vertinimas yra tęstinis procesas, prasidedantis nuo pirmųjų dienų – svarbu, kiek jo poreikiai atliepiami, kiek jis jaučiasi svarbus, girdimas ir pamatytas. Norėdami ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, suaugusieji nuo mažens turėtų domėtis jo nuomone, skirti amžių atitinkančių atsakomybių ir pagal jo brandą leisti pačiam priimti sprendimus. Stipresnis ryšys su tėvais taip pat padeda vaikui tvirčiau jaustis susidūrus su aplinkos spaudimu“, – sako psichologė.
Svarbi ir mokyklos aplinka. Pastebėjus, kad konkreti draugystė ar grupė vaiką pradeda veikti neigiamai, į situaciją gali įsitraukti mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, mokytojai ir tėvai.
Specialistės sutaria, kad tėvų tikslas nėra pasirinkti vaikui draugus ar kontroliuoti kiekvieną jo žingsnį. Kur kas svarbiau išlaikyti tokį santykį, kad susidūręs su draugų spaudimu, suklydęs ar patekęs į sudėtingą situaciją vaikas žinotų – apie tai jis gali kalbėtis su tėvais ir būti išgirstas.
Susiję straipsniai
