Šiuo metu vis daugiau palaikymo sulaukia teorija, kad vaiko organizmas yra tobulas, todėl „pats pasako“, kiek ir ko jam valgyti ir gerti. Tėvų pareiga pasiūlyti, o vaiko – priimti arba atsisakyti.
Tačiau yra viena situacija, kai gydytojai šiai teorijai sako stop. Tai skysčių vartojimas, ypač per karščius ar vaikui susirgus. Su gydytoja kalbamės, kiek turi išgerti vaikas.
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja
Gydytoja, pasakykite kartą ir visiems laikams – kiek per dieną turi išgerti vaikas?
Tikslių normų, kiek per parą turi išgerti vaikas, nėra. Vidutiniškai vaikams per dieną reikia išgerti 1000 ml + 50 ml kiekvienam kūno kilogramui, skaičiuojamam virš 10 kg. Tarkime, jei vaikas sveria 20 kg, jis per parą turėtų išgerti 1500 ml skysčių, kurių daugumą turi sudaryti vanduo. Karštą dieną vandens vaikas išgers daugiau nei vėsią – ir tai natūralu. Daugiau gers sportuojantis, daug judantis vaikas.
Kaip suprasti, kad vaikui skysčių per mažai?
Skysčių trūkumas pasireiškia labai greitai, požymiai atsiranda jau esant 1 proc. skysčių deficitui. Svarbiausias iš jų – troškulys, jis įspėja apie vandens poreikį. Prisiminkite, kokia būna savijauta, kai kamuoja troškulys, mus apleidžia jėgos, atrodo, kad esame apsinuodiję, veržia galvą. Vaikas tokios būsenos papasakoti nemoka, jis tiesiog pasidaro vangus, irzlus, išsiblaškęs, nervingas.
Tai labai abstraktūs požymiai, gal yra konkrečių kūno ženklų?
Troškulio nenumalšinus, džiūsta burna, akys, sumažėja prakaitavimas, vaikas pradeda rečiau šlapintis arba iš viso nustoja. Šlapimas būna koncentruotas, ryškiai geltonas ir stipraus kvapo. Kai kūdikis ar vaikas nešioja sauskelnes, šlapimo pobūdį tėvai greitai pamato. Deja, kai vaikas šlapinasi tualete, vargu ar tėvai eis kartu ir tyrinės, kokios spalvos šlapimas „išbėgo“.
Apie skysčių trūkumą suprasite apžiūrėję vaiko liežuvį. Jei skysčių per mažai, liežuvis bus sausas (su balkšvu apnašu ar be jo). Daug informacijos suteikia ir oda – lūpos būna išdžiūvusios, oda pabandžius suimti ją yra neelastinga ir raukšlėjasi smulkiomis raukšlelėmis, panašiai kaip pagyvenusio žmogaus.
Beje, ar žinojote, kad dehidratuoti vaikai verkia be ašarų?
Tad apie skysčių trūkumą praneša požymių visuma. Tikrosios dehidratacijos nepastebėti neįmanoma, tačiau labai dažnai vaikas gauna per mažai skysčių, o aiškių tai parodančių požymių nėra. Todėl tiesiog privaloma stebėti, kiek ir ko vaikas išgeria, bei siūlyti ir dar kartą siūlyti atsigerti. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Netekęs apie 12–20 proc. vandens, organizmas žūva apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais.
Kai organizmui trūksta skysčių, sunkiau šalinami toksinai, sutrinka deguonies ir maistinių medžiagų pasisavinimas, apsauga ir gynyba nuo mikrobų, imunitetas. Gali sutrikti širdies ir kitų organų veikla, varginti mėšlungis. Tyrimai rodo, kad dehidratacija trukdo net gebėjimui mąstyti.
Ar yra rekomendacijų, kiek duoti gerti vasarą?
Reikia atsiminti, kad per karščius vaikai labiau rizikuoja netekti skysčių nei suaugusieji, nes jų odelė plonesnė ir termoreguliacija prastesnė. Kuo vaikas mažesnis, tuo rizika netekti skysčių didesnė. Vasarą vaikai daugiau juda, žaidžia, sportuoja, todėl turite jiems pasiūlyti gerti daug kartų per dieną. Vasarą (kalbu apie karščius) vaikas turi nuolat po truputį gurkšnoti, nes organizmas netenka skysčių po truputį visą dieną. Išgėrus vakare kad ir didesnį kiekį skysčių, parasto skysčių kiekio nekompensuosite, nes visa diena jau bus praleista dehidratacijoje.
Negalima sušilusiam vaikui duoti gerti šalto vandens ar kito gėrimo, geriausia duoti kambario temperatūros skysčių.
Net ir labai ištroškus, geriausia troškulį malšinti geriant mažais gurkšneliais, nes godžiai geriant signalai iš organizmo nespėja pasiekti smegenyse esančio troškulio centro ir jo nuslopinti.
Vasarą visada su savimi turėkite vandens, o ypač jeigu važiuojate automobiliu be kondicionieriaus. Kelios valandos tvankioje mašinoje tiesiog „išsiurbia“ iš vaiko skysčius.
Reikia nepamiršti, kad yra gėrimų, kurie veikia atvirkščiai, – mažina skysčių kiekį organizme, kitaip tariant, išveda skysčius. Laimei, tai ne vaikiški gėrimai –kakava, juodoji ir žalioji arbata, karšto šokolado gėrimai, daugumos vaistažolių arbatos. Šie gėrimai skatina diurezę. Vasarą būtų protinga tokius gėrimus riboti.
Ką daryti, jeigu vaikas atsisako gerti? Per prievartą juk nesugirdysi…
Jei vaikas geria nenoriai, bandykite į vandenį įmesti apelsino riekelę, keletą šviežių uogų ar įpilti šiek tiek sulčių. Tuomet vanduo bus skanesnis, aromatingesnis. Mažai geriančiam vaikui per karščius galite bandyti pasiūlyti skysčius gerti per šiaudelį arba nupirkti naują, vaikui patinkančią gertuvę. Vyresniam vaikui, kuris negeria vandens, siūlykite kitą jo mėgstamą gėrimą. Tai gali būti skiestos sultys, šalta arbata, kompotas, beržų sula, pienas.
Vaikai ir angliarūgštė – ar tikrai nesuderinama? Juk sakoma, kad mūsų organizmas pats gamina angliarūgštę, todėl ji pakenkti negali.
Angliarūgštė dirgina skrandį, todėl, jeigu duodate vaikui gazuoto gėrimo, reikėtų atsukti butelį ir leisti pastovėti 15–20 minučių, kol išeis angliarūgštės burbuliukai. Galima įpilti į stiklinę ir pamaišyti, kad burbuliukai greičiau išeitų.
Pakomentuokite situacijas, kai vaikas staiga netenka daug skysčių?
Pradėsiu nuo kasdienių situacijų:
Perkaitimas važiuojant automobiliu.
Tiesiog buvimas stovinčiame automobilyje.
Intensyvus lakstymas lauke per karščius, ypač pajūryje, kuomet odą džiovina vėjas, ir karščio vaikas nejaučia.
Vaiko migdymas tvankiose palapinėse pajūryje ar poilsiaviečių namukuose prie vandens telkinių.
Vaiko migdymas palėpiniuose kambariuose, kurie vasarą labai įkaista.
Vaikas labiausiai skysčių netenka prakaituodamas, vemdamas ir viduriuodamas. Visos šios 3 būklės yra labiausiai būdingos vasaros metu. Vaikai vemia perkaitę, apsinuodiję, užsikrėtę žarnyno virusais, viduriuoja kelionėse ir per atostogas (dėl vadinamosios keliautojų diarėjos) ir, žinoma, prakaituoja, nes tai natūrali kūno reakcija į karštį ir apsauga nuo perkaitimo. Vasarą suaugęs žmogus per parą gali išprakaituoti net 5 litrus prakaito! Prakaitavimas, beje, priklauso ir nuo išgerto skysčių kiekio – kuo daugiau geriama – tuo daugiau prakaituojama.
Tiek vemiant, tiek viduriuojant, tiek prakaituojant kūnas netenka ne tik skysčių, bet ir mineralų junginių, turinčių elektros krūvį, vadinamųjų elektrolitų. Jie dalyvauja daugybėje cheminių procesų, kurie garantuoja mūsų gyvybingumą. Tarp jų – to paties vandens pasisavinimas ląstelėse. Organizmui netekus mineralų, vandens patekimas į ląsteles pasunkėja, prasideda antrinė dehidratacija. Tad vemiant, viduriuojant ir prakaituojat kūnas netenka skysčių ir tiesiogiai (nes juos „išmeta“ iš organizmo), ir netiesiogiai, nes pritrūkus elektrolitų kūnas nebepasisavina vandens.
Kokie patarimai, jei vaikas, kaip sakote, dehidratuotas?
Jei pastebėjote, kad vaikas dehidratuotas, nusipirkite vaistinėje elektrolitų tirpalų ir bandykite pagirdyti jais. Šių tirpalų pakanka mažesnio kiekio, nei paprasto vandens, kad vaikas greičiau pasijustų gerai. Geriausiai skysčių balansą atkuria elektrolitų tirpalai, antroje vietoje – paprastas geriamasis vanduo iš čiaupo.
Kalbant apie mineralinį vandenį – labai svarbu, kokia jo sudėtis. Mat kartais mineralų sudėtis gali būti per druskinga mažiems vaikams, ir toks mineralinis vanduo apkrauna vidaus organus. Jei randate etiketėje parašyta, kad mineralinis vanduo tinkamas vaikams, o vaikui jo skonis priimtinas, tuomet mineralinis vanduo irgi puikiai tiks vaikui gerti. Natūralaus negazuotas mineralinis vanduo, ypač tinka tiems vaikams, kurie sportuoja, yra aktyvūs ar linkę prakaituoti, nes su prakaitu jie netenka mineralų, o atsigėrę mineralinio vandens juos atkuria.
Neila Ramoškienė
Susiję straipsniai
