Žiūrint į naujagimį, jis atrodo gležnutis ir silpnutis. Iš tiesų taip nėra. Jo rankytės ir kojytės, nors ir mažutės, jau turi jėgos. Per pirmuosius gyvenimo metus šios mažytės rankytės ir kojytės atlieka tikrą stebuklą – pirmosiomis dienomis atlikdamos tik refleksinius judesius, po metų rankytės jau moka imti daiktus, o kojytės – vaikščioti.
PO GIMIMO
Rankytės
Pasirodęs šiame pasaulyje, kūdikis rankytėmis moka įsitverti piršto ir sugriebia jį taip stipriai, kad atkeltas nuo paviršiaus sugeba išsilaikyti ore, kaip tikrų tikriausias atletas.
Pagalvojus, kad jis tik ką atėjo į šį pasaulį ir dar neturėjo kur ir kada mankštintis, šis sugebėjimas atrodo stulbinantis. Norint įsitikinti šiuo naujagimio sugebėjimu, reikia tik atsargiai atgniaužti kumštelį ir pirštu švelniai spustelėti delniuką. Naujagimio reakcija staigi – gležni pirštukai staiga susispaudžia į kumštelį, sugriebdami suaugusiojo pirštą. Jei tuo pačiu pasiūlysite ir krūtį, pastebėsite, kad žįsdamas krūtį naujagimis spaudžia pirštą dar stipriau. Šis naujagimio judesys vadinamas griebimo refleksu. Jis atsiranda dar prieš kūdikiui gimstant, todėl jį turi ir neišnešioti naujagimiai. Šis sugebėjimas labiausiai išreikštas pirmosiomis gyvenimo dienomis, vėliau, didėjant kūdikio svoriui, jis palaipsniui silpsta, ir galutinai išnyksta apie 5-6 mėnesį.
Po kiek laiko kūdikis vėl įgyja gebėjimą griebti, bet jau ne kaip refleksą, o kaip sąmoningą veiksmą.
Kojytės
Po gimimo ir naujagimio kojytės geba reaguoti į išorinius stimulus. Tiesa, ši reakcija automatinė, tačiau labai panaši į judesius, atliekamus vaikštant. Įsitikinti nesunku: reikia tik naujagimį pakelti už pažastų, kad kojytėmis remtųsi į plokščią paviršių, šiek tiek palenkti į priekį, ir naujagimis pradeda „žingsniuoti”, statydamas vieną kojytę priešais kitą. Atrodo neįtikėtina, kad naujagimis, vos atsiradęs šiame pasaulyje, niekada nesitreniravęs, jau žino, kaip vaikščioti. Iš tiesų tai tik refleksiniai judesiai, o ne tikras vaikščiojimas. Naujagimio kojų raumenyn dar per silpni ir nesugeba išlaikyti viso kūno.
Rankytės
Kai mažylis patenkintas ar susijaudinęs, keičiant vystyklus judina rankytes. Instinktyviai griebia daiktus, kurie pasitaiko ties jo rankomis.
Suspaudžia mamos pirštą, griebia suknelės kraštą, „minko” ausies spenelį, nuo nosies tempia akinius. Jei antklodė užkrenta, muisto galvytę, mojuoja rankytėmis, bandydamas nusitraukti ir išsivaduoti. Plaštakas laiko sugniaužtas į kumštelius.
Rankų pirštų judesiai dar gana riboti. Palaipsniui išmoksta ištiesti rankytę ir priartinti plaštakas prie burnytės ir akių. Pirmą kartą „atradęs“ savo rankytes, nustebęs jas apžiūrinėja. Iš pradžių nesugeba gerai kontroliuoti savo judesių. Gali rankytes apžiūrinėti tik tol, kol jos atsitiktinai pakliūva į regėjimo lauką. Tačiau palaipsniui rankų ir plaštakų judesiai darosi vis laisvesni. 3-4 mėnesį delniukai jau pusiau atsigniaužia (prieš tai buvo suspausti į kumštelius). Atgniaužus plaštaką ir įdėjus į delną barškutį, mažylis jį sugriebia ir laiko, bando nunešti į burną, trumpai patyrinėja ir numeta.
Kojytės
Patenkintas ar susijaudinęs, mažylis spardosi, judina kojytes. Pamažu „atranda” savo kojytes – keičiant vystyklus, prilenkia kojytes, jas pamato ir ima susidomėjęs apžiūrinėti. Antrąjį gyvenimo mėnesį išnyksta automatinio žingsniavimo refleksas. Šis sugebėjimas vėl „sugrįš” pirmųjų metų pabaigoje, kai kūdikio raumenys pakankamai sustiprės, kad jis galėtų žengti pirmuosius žingsnius. Tada vaikščiojimas jau bus ne refleksas, o sąmoningas veiksmas. 3-4 mėnesį kūdikis sulenkia ir ištiesia kojytes.
Pakeltas vertikaliai už pažastų bando remtis kojytėmis į kietą pagrindą, kojytes ištiesdamas. Tačiau raumenys dar neišlaiko svorio, vienas stovėti dar toli gražu negali.
5-8 MĖNESIAI
Rankytės
Mažylis vis geriau manipuliuoja rankytėmis. Pirštukus ištiesia ir suspaudžia į kumštį. Gerai koordinuoja regėjimą ir rankų judesius. Sugeba pasiimti ir laikyti barškutį ar žaisliuką, jį džiaugsmingai purto, ypač, jei jis purtomas skleidžia garsą, kiša į burnytę. Dabar mažylis jau sugeba sučiupti daiktą, judantį priešais jį. Iš pradžių „taikinio“ griebimas nėra tobulas, tačiau po kelių bandymų tikslas vis dėlto pasiekiamas. Šis pasiekimas byloja ne tik apie rankyčių judesių tobulėjimą, bet ir sugebėjimą sutelkti abiejų akių žvilgsnį viename taške ir koordinuoti tai su rankų judesiu. Kada nori, vaikas įsikiša nykštį į burnytę ir jį čiulpia. Šis pasiekimas turi ir svarbia psichologinę reikšmę – dabar paprastu judesiu kūdikis gali pasimėgauti ir nusiraminti, kai jaučiasi vienišas ar sunerimęs. Sugebėdamas pats taip nusiraminti, mažylis pajunta savo autonomiškumą ir įgyja pasitikėjimo savo jėgomis.
Kojytės
Dabar mažylis apžiūrinėja savo kojytes, jas sugriebia ir kiša į burnytę. Pastatytas stačias, laikomas už pažastų, tvirtai remiasi į pagrindą kojomis, sulenkia ir ištiesia kojytes, džiaugsmingai šokinėja, trypčioja, tiesia ir lenkia kojų pirštukus. Lietimas labai svarbus pažinimo būdas. Pėdoje baigiasi daugybė nervų galūnėlių. Statomas ant minkšto ar kieto paviršiaus, ant kilimo ar grindų, mažylis patiria skirtingus taktilinius jutimus, tai skatina jo susidomėjimą, padeda geriau pažinti aplinką. Liesdamas kojomis pagrindą, mankštindamas pėdutes, kūdikis treniruojasi žengti pirmuosius žingsnius.
9-12 MĖNESIAI
Rankytės
Rankyčių judesiai tampa itin tikslūs. Kūdikis nustoja daiktus griebti visa plaštaka ir pradeda imti juos nykščiu ir smiliumi. Tai – vadinamasis pincetinis griebimas, leidžiantis paimti ir smulkiausius daiktus. Pincetinis griebimas atsiranda maždaug devintą mėnesį. Mažylis vis tobuliau manipuliuoja daiktais – perima iš vienos rankos į kitą, sukioja iš visų pusių, apverčia. Ima suvokti priežasties ir pasekmės ryšį – supranta, kad atliekant kai kuriuos veiksmus, gaunamas rezultatas, ir mažylis gali tai įtakoti.
Kūdikis kartoja tuos pačius veiksmus, norėdamas įsitikinti naujai atrasta savo galia. Ima šaukštelį ir puoduką, bando pats valgyti ir gerti. Verčia spalvotos knygos lapus. Mokosi atidaryti, uždaryti, išimti, įdėti. Pamėgsta dėžes ar krepšius, pilnus daiktų, puodus, dėžutes su dangčiais. Rankytės tampa ir bendravimo priemone – štai kiek visko tos rankytės per metus išmoko! Vaikelis dabar pirštuku parodo į daiktą, kurio nori, ranka stumia šalin tą, kurio nenori. Atsisveikindamas moja. Traukia mamos sijono kraštą, norėdamas atkreipti į save dėmesį. Išskečia rankutes ir apsikabina, išreikšdamas meilę ir prisirišimą.
Kojytės
Kūdikis pats stojasi, keliauja aplink kambarį palei baldus, vėliau bando stovėti neįsikibęs ir žengti pirmuosius žingsnius. Mokydamasis vaikščioti, iš pradžių laiko kojas labai plačiai – taip lengviau išlaikyti pusiausvyrą. Kol vaikščiotojas nepatyręs, bando įveikti trumpas atkarpas kiek per greitais žingsneliais, todėl nespėja sustoti ir griūva. Dar šiek tiek patirties – ir mažasis žmogelis vaikščios. Na, argi ne stebuklingos tos kojytės?
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
