Vaiko dantukai: pagelto, papilkėjo, parudavo. Ką rodo dantų spalva?

dantukų spalva

Daivos Sirvydienės nuotr. www.fotodina.lt

Kodėl buvę balti dantukai staiga pradeda gelsti? Ką reiškia  dantukuose atsiradusios baltos dėmės? Ką daryti, jei ant dantuko atsiranda rudų ar net juodų dėmių? Pasikeitusią dantukų spalvą mes pastebime pirmiausia. Todėl reikėtų žinoti, kada šis procesas pavojingas dantukų sveikatai, o kada nekenkia.

Konsuluoja vaikų odontologė Rasa Račienė.

Pieniniai – patys balčiausi

Sveiki pieniniai dantukai turi būti baltos spalvos, pieno baltumo, nuo ko ir kilęs jų pavadinimas. Kai pradeda keistis dantys ir dygti nuolatiniai, šalia pieninių jie atrodo kur kas gelsvesni. Tėveliai dėl to neturėtų nerimauti, nes vyksta natūralūs struktūriniai pokyčiai, nuolatinio danties struktūra jau kitokia negu buvo pieninio.

Ką daryti, jei pastebite, kad vaiko pieniniai dantukai pradėjo keisti spalvą, iš baltų jie virsta gelsvais?

Visada verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu. Jei dantukas buvo baltas, o staiga ėmė gelsti, tai greičiausiai higieninio apsileidimo pasekmė. Pageltimas gali rodyti arba prasidėjusį ėduonį, arba tiesiog įsisenėjusias apnašas. Vaikų odontologui pakanka poliruojančia pasta ir specialiais šepetėliais gerai nušveisti dantukus, ir įvyksta stebuklas – jie vėl pasidaro balti. Tokią šveitimo procedūrą vaikams nuo trejų metų rekomenduojam atlikti kartą kas pusmetį. Po jos namuose gerai valant dantis, jie dar ilgą laiką bus balti.

Suaugusieji jau įprato skirti dėmesio savo burnos higienai, pas gydytoją reguliariai šalinti dantų akmenis ir apnašas. Profesionali burnos higiena turėtų būti atliekama ir vaikams. Kartais taip nuvalyti apnašų, kaip tai padaro gydytojas, paprastu šepetėliu net neįmanoma.

Įgimtos dantų patologijos retos 

Retai, bet pasitiko atvejų, kad pasikeitusi pieninio dantuko spalva yra įgimta. Toks dantis vos išdygęs jau atrodo kitaip nei sveikas, skiriasi ne tik jo spalva, bet ir struktūra, jo emalis gali būti pakitęs, nelygus, gruoblėtas. Tai gali būti ir genetinis emalio vystymosi sutrikimas. Kartais pieninių dantukų spalva gali būti pasikeitusi, jei mama nėštumo metu vartojo tam tikrų vaistų.

Baltos dėmės

Gana dažnai tėveliai pastebi, kad ant baltų pieninių dantukų atsirado dar baltesnių dėmelių. Kas tai yra?

Ar jos pavojingos? Baltą dėmę ant balto danties pastebėti nėra paprasta, bet kartais ji matyti, nes toje vietoje dantis atrodo praradęs blizgesį, tarsi matinis. Balta dėmė dažniausiai pirminės stadijos ėduonies pažeidimas. Jos atsiradimas rodo, kad dantis netenka mineralų, dantis gali pasidaryti trapesnis, labiau pažeidžiamas.

Pastebėjus baltą dėmelę ant dantuko, būtinai reikėtų pasikonsultuoti su odontologu. Baltos dėmės mažiems vaikams dažniausiai atsiranda dėl vadinamojo buteliuko karieso, kai vaikas geria saldžius gėrimus arba pieną naktį. Yra vaikų, kurie visą dieną nepaleidžia sulčių arba saldžios arbatos buteliuko iš rankų ir nuolat gurkšnoja. Burnytėje saldūs gėrimai ar pienas skyla į rūgštis, kurios veikia danties emalį.

Jeigu dantys nėra nuvalomi ar nuplaunami seilėmis, susikaupusių apnašų vietoje pasirodo baltų danties dėmelių. Nors tėveliams atrodo pavojingesnės rudos ar juodos dėmės, gydytojai vertina kitaip. Jie į baltas dėmeles reaguos kur kas rimčiau, nes balta dėmė rodo, kad mineralų netekimo procesas yra labai aktyvus. O ruda ar juoda dėmė ant lygaus danties paviršiaus, nors estetiškai ir labiau negraži, rodo, kad mineralų praradimo procesas stabilizavosi.

Jei laiku vaiką su atsiradusiomis baltomis dantų dėmelėmis parodysite gydytojui, galite išvengti tokių gydymo procesų, kaip gręžimas ir plombavimas. Kartais pirmines ėduonies stadijas galima sustabdyti užtepus ant dantuko specialaus lako ar gydomųjų medžiagų. Jei procesas užleidžiamas, tada jau gydymo neišvengsite.

Gana dažnai tėveliai, jeigu jiems kyla kokių klausimų dėl vaikų dantų, patarimo klausia vaikų pediatro.

Ir taip pat dažnai išgirsta atsakymą, kad nieko čia rimto, taip vaikams būna. Bet tai neteisingas požiūris.

Būtinai pasikonsultuokite su tikru specialistu, vaikų odontologu.

Vaikų dantukus gali nudažyti nebent, pavyzdžiui, mėlynės, bet juk jų per metus vaikas suvalgo labai nedaug

Valgyti – tik 5 kartus per dieną

Dėmių gali atsirasti ne tik dėl blogos burnos higienos, bet ir dėl netinkamų valgymo įpročių. Tėveliams reikėtų žinoti, kad „saugu“ per dieną į burną dėti maistą ar gėrimus 5 kartus. Bet į tą skaičių įskaičiuojamas net ir vienas sausainiukas, viena uogelė ar vienas gurkšnis sulčių, kuris patenka į burną.

Kartais tėvai nori, kad vaikas gautų kuo daugiau vitaminų, ir perka pirktinių sulčių. Bet nuolatinis sulčių gurkšnojimas gali sukelti dantų eroziją, kuri prasideda dėmelėmis, o paskui dantys ima sparčiai trupėti, gesti. Nereikia ir kokakolos, apie kurią sklando mitai, kad ji tirpdo dantis. Net ir „nekaltų“ sulčių dažnas vartojimas gali visiškai sugraužti dantukus.

Konsultuojant šeimas, tenka išgirsti nuomonių, kad vaikui valgyti tik 5 kartus per dieną yra neįmanoma, ypač vasaros metu, kada norisi ir ledų, ir uogų iš sodo ar saldainiuko. Jeigu neišeina keisti maitinimosi įpročių, reikėtų įpratinti vaikus po kiekvieno valgymo išgerti bent gurkšnelį vandens, kad dantukai nusiplautų. Pavalgius ar atsigėrus galima pakramtyti becukrės kramtomosios gumos. Taip pat burnos rūgštinę terpę neutralizuos gabaliukas fermentinio sūrio. Galima vaiką nuo pat mažų dienų įpratinti po valgio suvalgyti gabalėlį sūrio.

Ar gali vitaminai sustiprinti dantis?

Tėveliams rūpi, ar galima dėmeles ant dantų išnaikinti vartojant vitaminų, kalcio preparatų. Vitaminai turėtų poveikio tuo metu, kai dantukas dar neišdygęs, dar tik formuojasi. Jei tuo metu trūksta kokių nors medžiagų, dantis gali susiformuoti nepilnavertis. Tačiau kai dantukas jau išdygęs, maisto papildai reikšmingos įtakos nebeturi.

Tinkama higiena

Jei pieniniai dantukai staiga pradėjo gelsti, greičiausiai jie netinkamai valomi.  Mažiems vaikams balinamosios priemonės netaikomos. Jos reikalingos suaugusiųjų dantims, nes suaugusieji geria kavą, raudoną vyną, rūko, ir dėl to dantys praranda baltumą. Tada balinamosios pastos, į kurių sudėtį įeina peroksido, abrazyvių medžiagų, padeda atstatyti natūralią spalvą. Bet tokios pastos gali veikti dantų paviršius, todėl vaikams jos nerekomenduojamos.

Vaikų dantukus gali nudažyti nebent, pavyzdžiui, mėlynės, bet juk jų per metus vaikas suvalgo labai nedaug. Dantukus tiesiog reikia tinkamai nuvalyti vaikams skirta pasta ir šepetėliu. Žinoma, geriau, jei naudojate kokybišką, modernų šepetėlį, tada lengvesnis valymo procesas. Tačiau svarbiau ne šepetėlio ar pastos rūšis, o judesiai, kuriais jūs valote vaikui dantukus, ir laikas, kiek valote. Šią paprastą tiesą turėtų žinoti kiekvienas ikimokyklinuko tėvelis – kol vaikas nepradėjo eiti į mokyklą, jam dantis valo tėveliai.

Vaiko rankytės motorika dar nėra tiek išlavėjusi, kad pats pajėgtų kokybiškai išsivalyti dantukus. Tik nuo 7-8 metų galima patikėti burnos higieną pačiam vaikui, bet ir tai tėveliai turėtų kontroliuoti, ar dantukai valomi teisingai.

Jei vaikas serga

Jeigu vaikas dažnai serga, jo dantukai gali tapti silpnesni, labiau pažeidžiami ėduonies. Tai paprasta paaiškinti. Sergant, ypač karščiuojant, burnoje susidaro mažiau seilių, todėl apnašos nenuplaunamos nuo danties paviršiaus. Jos lieka ir stipriai prilimpa, jų kartais paprastu šepetėliu net neįmanoma nuvalyti.

Skiriasi ir sergančio vaiko mityba. Norėdami palepinti ligoniuką, tėveliai siūlo daugiau saldumynų, dažnai geriama saldinta arbata. Burnoje nuolatos vyksta maisto medžiagų skilimo į rūgštis procesas, ir jis neigiamai veikia dantų emalį.

Vaikui sergant, reikėtų nepamiršti daugiau dėmesio skirti jo burnos higienai.

Vaistai ir dantų spalva

Ne viena dabartinė mama kenčia dėl pilkų, margų dantų, kurie atsirado dėl vaikystėje vartoto tetraciklino. Jei tetracikliną vartojo nėščia moteris, šie vaistai gali pakenkti ne tik pačios mamos, bet ir būsimojo kūdikio dantukams. Dabar šie vaistai paprastai nebeskiriami.

Tačiau tėveliai turėtų žinoti, kad ir dabar yra vaistų, kurie gali paveikti dantų spalvą. Vienas jų – antibiotikas doksiciklinas. Šiaip antibiotikai dantims nekenkia, nes jie naikina bakterijas, o dantų ėduonį irgi sukelia bakterijos. Tačiau kai kurie antibiotikai gali keisti dantų spalvą. Todėl tėveliai turėtų pasitarti su pediatru, atidžiai perskaityti vaistų anotacijas ir iš plataus antibiotikų spektro galbūt rinktis panašaus veikimo vaistus, kurie neturės įtakos dantų spalvai.

Geriamo vandens poveikis

Lietuvoje yra tam tikrų regionų, kuriuose geriamo vandens sudėtyje yra per daug fluoro. Dėl per didelio fluoro kiekio dantys pradeda keisti spalvą, jie gali pasidaryti margi, išsivystyti fluorozė. Fluoro perteklius sutrikdo emalio struktūrą, jie tampa dėmėti. Tokie dantys mažiau atsparūs bakterijų poveikiui, trapesni, praradę blizgesį. Tokius dantukus reikia dar stropiau prižiūrėti bei dažniau apsilankti pas gydytoją odontologą.

Ar plombos keičia dantų spalvą?

Kartais tėveliai pastebi, kad dėmelės ant vaikų dantų atsiranda tada, kai jie  užplombuojami. Taip iš tiesų gali būti. Visos plombos, kokios šiuolaikiškos ir modernios jos būtų, po kurio laiko linkusios susitraukti.

Plomboms yra garantinis 5 metų periodas, kada pokyčiai beveik nepastebimi, o paskui tarp plombos ir danties gali atsirasti mikrotarpelių. Tarpeliai patamsėja, dantis atrodo dėmėtas, nes ten vystosi ėduonis.

Pieninių dantukų struktūra kitokia negu nuolatinių, ir kartais jie plombuojami ne šviesoje kietėjančiomis plombomis, kurios geriau estetiškai atrodo, tačiau tokiomis, kurių sukibimas su dantimi yra geresnis.

Tada pieniniuose dantukuose plombos laikosi ilgiau ir mikrotarpelių atsiranda mažiau.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


penki + 1 =

Kitos temos: