Natrio chlorido tirpalas (dar vadinamas fiziologiniu tirpalu arba paprastai – „lašine“) – viena dažniausiai naudojamų intraveninių infuzijų medicinoje. Tai 0,9 % koncentracijos natrio chlorido (NaCl) tirpalas, kurio sudėtis labai artima žmogaus kraujo plazmai. Jo pagrindinė paskirtis – atkurti ir palaikyti organizmo skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą.
Tačiau ar natrio chlorido lašelinė – tikrai naudinga? Kada tai – būtina medicininė pagalba, o kada – be reikalo skiriama procedūra? Ir kaip vertina tokį gydymą Pasaulio sveikatos organizacija?
Natrio chlorido tirpalas – kas tai?
0,9 % NaCl tirpalas yra izotoninis – reiškia, kad jo osmosinis slėgis atitinka kraujo osmosinį slėgį. Jis nesukelia ląstelių brinkimo ar traukimosi, todėl tinka saugiam ir greitam skysčių papildymui intraveniniu būdu.
Fiziologinis tirpalas dažniausiai lašinamas:
- dėl skysčių trūkumo (dehidratacijos),
- intoksikacijos ar apsinuodijimo atvejais,
- po operacijų ar sunkių traumų,
- esant elektrolitų pusiausvyros sutrikimams,
- esant mažam kraujo spaudimui, ypač dėl hipovolemijos,
- vaistų skiedimui arba kai būtina palaikyti intraveninį kanalą (kateterį).
Kada gydytojai skiria NaCl lašinę?
Dažniausios klinikinės situacijos, kai gydytojas Lietuvoje gali paskirti natrio chlorido infuziją – pateiktos žemiau.
Vidutinio ar sunkaus laipsnio dehidratacija
Skysčių netekimas dėl:
- Smarkaus viduriavimo ar vėmimo.
- Ilgalaikio karščiavimo, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
- Intensyvaus fizinio krūvio arba buvimo karštoje aplinkoje be pakankamo skysčių vartojimo.
PSO teigia, kad dehidratacija yra viena pagrindinių priežasčių dėl kurių pasaulyje prarandamos gyvybės, ypač tarp vaikų. Nors daugeliu atvejų pakanka geriamos rehidracijos – sunkesniais atvejais skiriama intraveninė ir čia NaCl tirpalas tampa būtinas.
Hipovoleminis šokas arba kraujo netekimas
Tai būklė, kai organizme sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris (dėl kraujavimo, nudegimų ar didelio skysčių praradimo..). Natrio chloridas naudojamas kaip pirmas pasirinkimas kraujospūdžiui stabilizuoti prieš atliekant tolimesnius veiksmus.
Apsinuodijimai ir intoksikacijos
Tam tikrais atvejais (pvz., alkoholio perdozavimas, medikamentų apsinuodijimas) NaCl tirpalas lašinamas siekiant:
- skystinti kraują,
- skatinti toksinų pašalinimą per inkstus,
- užtikrinti elektrolitų balansą.
Pooperacinis laikotarpis
Po chirurginių procedūrų pacientams dažnai sumažėja skysčių kiekis organizme dėl:
- kraujo netekimo,
- narkozės poveikio,
- mitybos sutrikimų.
NaCl infuzija padeda greičiau stabilizuoti organizmo būklę ir sumažinti komplikacijų riziką.
Tam tikros vidaus ligos ar ūminės būklės
- Ūmus inkstų funkcijos sutrikimas.
- Ketoacidozė (pvz., sergant cukriniu diabetu).
- Karščiavimas su stipriu prakaitavimu.
Tokiais atvejais lašinė gali padėti palaikyti hemodinamiką ir palaikyti organų funkciją.
PSO pozicija dėl infuzijų terapijos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo klinikinėse gairėse teigia, kad intraveninė infuzija turi būti skiriama tik esant aiškiai indikacijai, nes:
- Nereikalingas skysčių perteklius gali sukelti edemą (patinimus), širdies ar plaučių apkrovą.
- Nepagrįstas NaCl vartojimas gali sukelti hipernatremiją (perteklinį natrio kiekį kraujyje).
- Nepagrįstas „profilaktinis“ lašinių skyrimas – neefektyvus ir kartais net žalingas.
Taigi, pasak PSO, NaCl tirpalas turi būti skiriamas tik mediciniškai pagrįstais atvejais, o ne kaip „energijos suteikimo“ priemonė ar „profilaktinė reanimacija“ be indikacijų (deja tokia praktika vis dar pasitaiko kai kuriose šalyse, įskaitant ir Lietuvą).
Ar natrio chlorido lašelinė reikalinga „nusilpus“?
Daugelis žmonių Lietuvoje dar linkę manyti, kad lašinė padės „atsigauti“ po nuovargio, nemigos ar lengvo peršalimo, tačiau jei nėra skysčių ar elektrolitų trūkumo – lašinė dažniausiai nėra reikalinga.
Tokiu atveju:
- geriau padeda geriamieji elektrolitų tirpalai,
- svarbu tinkama mityba ir poilsis,
- būtina konsultacija su šeimos gydytoju prieš pradedant bet kokį „profilaktinį lašinimą“.
Be pagrįstos medicininės priežasties – nėra jokio realaus efekto, o kai kuriais atvejais – galima pakenkti.
Jei jaučiate silpnumą, nuovargį ar kitus negalavimus – pirmiausia pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba vidaus ligų gydytoju. O jeigu gyvenate Vilniuje – kreipkitės į medicinos įstaigas, kuriose patyrę specialistai įvertins, ar jums tikrai reikalinga infuzinė terapija.
