Nors prakaitavimas yra natūrali ir svarbi organizmo funkcija, daugybei žmonių jis siejasi su diskomfortu. Gausiai prakaituojant gali pasireikšti nemalonus kvapas, sudrėkti drabužiai ar avalynė, taip pat gali atsirasti papildoma trintis, kas lemia odos sudirgimus, pūsles ir kitas problemas. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė paaiškina, kad nors prakaituoja visi, dažnas vis dar nežino kaip pasirinkti tinkamas priemones prakaitavimo ir su juo susijusio diskomforto palengvinimui.
Prakaito gausos ir nemalonaus kvapo sutramdymas buvo viena iš higienos problemų nuo senų laikų. Kadangi tam skirtos priemonės dar nebuvo sukurtos, žmonės bandė įvairius buitiškus metodus: nešiodavosi kvapias žoleles, tepdavo pažastis įvairiais tepalais ar eteriniais aliejais, dėvėdavo specialius padelius. Vaistininkė J. Voverė pasakoja, jog lietuvių liaudies medicinoje prakaitavimo sušvelninimui taip pat būdavo naudojamas obuolių actas, tačiau jei prakaitavimas būdavo gausus, šios priemonės veikdavo menkai, o negana to, atsirasdavo odos sudirgimų.
Pirmieji dezodorantai atsirado tik IXX amžiaus pabaigoje, o XX amžiaus pradžioje – ir antiperspirantai su aliuminio chloridu. Vis dėlto, šios priemonės į Lietuvą atkeliavo gerokai vėliau, o patys produktai buvo gana nepatogūs naudoti – juose esančios veikliosios medžiagos ne tik palikdavo dėmes ant drabužių, bet ir pažeisdavo odą.
„Šiandien turime gausų prakaitavimo suvaldymui skirtų priemonių, tačiau dažniausiai naudojamomis išlieka dezodorantai ir antiperspirantai. Nors šios priemonės vaistinių ir kitų prekybos vietų lentynose yra jau ne vieną dešimtmetį, dažnas žmogus neatkreipia dėmesio į šių produktų skirtumus ir ne visada pasirenka tai, ko jam iš tiesų reikia. Vėliau, naudojant netinkamą priemonę ar darant tai neteisingai, nebūna pasiekiamas ir norimas efektas – ar tai būtų prakaitavimo slopinimas, ar kvapo sumažinimas, ar ir tai, ir tai“, – vardija vaistininkė.
Dezodorantas ar antiperspirantas?
J. Voverė atskleidžia, kad pacientai dažnai teiraujasi apie dezodoranto ir antiperspiranto skirtumus, veikliąsias medžiagas, veikimo principus ir kitus svarbius aspektus. Ji paaiškina, kad dezodorantas yra skirtas maskuoti arba net visiškai pašalinti nemalonų kvapą, tačiau paties prakaitavimo jis neveikia. Štai antiperspirantas veikia užblokuodamas prakaito liaukas, todėl jį naudojant prakaituojama mažiau.
„Skiriasi ir šių dviejų priemonių naudojimas. Antiperspirantą rekomenduojama naudoti vakare, prieš einant miegoti, o dezodorantą – bet kuriuo paros metu. Tiesa, prieš naudojant šias priemones, būtina perskaityti informacinį lapelį – dažniausiai ten nurodoma, kaip tiksliai naudoti priemonę, siekiant geriausio rezultato. Pavyzdžiui, kai kurias priemones reikia tepti ant visiškai sausos odos, nes kitaip gali atsirasti dirginimas, perštėjimas“, – sako vaistininkė.
Ji paaiškina, jog vertėtų atkreipti dėmesį ir į priemonių sudėtį. Antiperspirantuose dažniausiai naudojamos skirtingos koncentracijos aliuminio druskos, pavyzdžiui aliuminio chloridas, chlorohidratas ar heksahidratas. Dezodorantų sudėtyje įprastai būna įvairių kvapiklių, alkoholio, eterinių aliejų, drėkiklių. Jautrios odos savininkams vaistininkė rekomenduoja rinktis antiperspirantus be aliuminio druskų, o dezodorantus – be alkoholio.
„Kai kurios priemonės gali veikti ir kaip antiperspirantas, ir kaip dezodorantas, tačiau tai turi būti įvardinta gamintojų ant pakuotės. Šios priemonės gali būti mažiau veiksmingos, jei susiduriama su dideliu karščiu ar aktyviai sportuojama, tačiau lengvą ir vidutinį prakaitavimą jos kontroliuoja išties gerai. Vaistinėse ir kitose prekybos vietose taip pat apstu skirtingų šių produktų formų, tad kiekvienas gali išsirinkti pagal individualius poreikius“, – pabrėžia vaistininkė.
Prakaitavimui ir nemaloniam kvapui svarbus ir gyvenimo būdas
J. Voverė primena, kad susiduriant su didesniu prakaitavimu ar nemaloniu kvapu, reikėtų skirti dėmesio ir mitybos bei gyvenimo būdo korekcijoms. Prakaitavimą skatina aktyvus fizinis krūvis, nevaldomas stresas, kofeino ar alkoholio vartojimas, rūkymas, aštrus maistas, hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui nėštumas ar menstruacijos, taip pat kai kurių vaistų vartojimas.
„Panašiai ir su nemaloniu kvapu. Šalia minėtų veiksnių prie kvapo gali prisidėt ir ant odos gyvenančios bakterijos, hormonų sutrikimai, genetiniai faktoriai ar nekontroliuojamas cukrinis diabetas. Žmogaus kūno kvapą gali pakeisti dažnai vartojami svogūnai ar česnakai, aštrūs patiekalai, vitaminų B ir D trūkumas“, – vardija vaistininkė.
Ji perspėja, kad jeigu prakaituojama tik tam tikrose kūno vietose, o pats prakaitavimas pasireiškia nepriklausomai nuo aplinkos faktorių (karšto oro, didelės drėgmės, stresorių, fizinio krūvio), taip pat jei pasireiškia antriniai simptomai, tokie kaip širdies ritmo pokyčiai, skausmas širdies plote, aukštas kraujospūdis, sukasi galva, darosi silpna, atsiranda didelis nuovargis, gausiai prakaituojama naktį ar apskritai prakaitavimas trukdo kasdienybei, – svarbu kreiptis pas gydytoją.
