Kartais problema gali tapti galimybe. Taip atsitiko vilnietei Elžbietai. Kai sūnui iškilo maitinimo problemų, moteris Naujojoje Zelandijoje atrado ypatingą maistą savo vaikui.
Šiandien šis maistas Elžbietos dėka prieinamas visiems Lietuvos vaikučiams. Kalbamės su drąsia mama.
Trumpai apie šeimą:
Elžbieta yra teisininkė, VU Teisės fakulteto absolventė. Prieš 11 metų sukūrė šeimą, su vyru augina du sūnus – Michalą (6 m.) ir Maksą (3 m.). Vyras Lukašas kilęs iš Lenkijos, todėl šeimos kasdienybė natūraliai apjungia dvi kultūras ir šalis.
„Turėjau laimę augti aplinkoje, kur mane su sese augino ne tik tėvai, bet ir kartu gyvenę seneliai. Šalia visada buvo ir artimi giminaičiai – pusbroliai bei pusseserės, su kuriais siejo glaudus ryšys. Šiandien ypač vertinu tai, kad augau didelėje šeimoje, – tą bendrystės jausmą puoselėjame iki šiol“, – sako Elžbieta.
Elžbieta, papasakokite, kas nutiko, kad prireikė po visą pasaulį ieškoti maistelio sūnui?
Gimus vyresniajam sūnui, pirmieji trys mėnesiai praėjo ramiai – žindymas vyko lengvai, o Michalas vystėsi gerai. Tačiau vieną dieną kažkas pasikeitė: mažylis pradėjo valgyti nenoriai, tapo irzlus ir neramus žindymo metu. Galbūt tai buvo augimo šuolis, o gal jo nenoras valgyti buvo susijęs su mano sveikatos problemomis, nes tuo metu bandžiau įveikti anemiją. Nors kreipiausi į žindymo specialistę, susitelkiau į problemos sprendimą, tačiau pagerėjimo nepastebėjome. Situacijai nesikeičiant, nusprendžiau pabandyti maitinti savo nutrauktu pienu. Bet ilgainiui sūnus ėmė reikalauti vis didesnio kiekio pieno, tad su vyru supratome, kad be mišinuko neišsiversime.
Buvau įsitikinusi, kad mišiniai nesiskiria labai smarkiai. Mano tuometiniu suvokimu, kūdikių maistas turi būti griežtai kontroliuojamas, aukščiausios kokybės, visapusiškai ištirtas ir saugus. Vyras vaistinėje nupirko populiarų produktą, ne kartą matytą reklamoje. Vaikas valgė, bet prasidėjo pilvuko problemos. Iš pradžių tikėjomės, kad tai natūrali organizmo reakcija į pakitusį maistą, tačiau po kurio laiko tapo aišku, kad mišinį reikia keisti.
Pradėjau domėtis mišinių skirtumais. Kilo didžiulė nuostaba sužinojus, kad kai kuriuose mišiniuose yra medžiagų, kurių net suaugusieji turėtų vengti arba bent riboti: gliukozės sirupas, palmių aliejus, sojos lecitinas.
Aiškiai supratome, kad vaikui maistą reikia rinktis atsakingai, kaip ir sau. Kaip parduotuvėje rūpinamės savo „maisto krepšelio“ verte, taip pat atidžiai turime rinktis ką dedame į vaiko „krepšelį“ – šis svarbus sprendimas tenka tik mums, tėvams. Su vyru stengiamės gyventi sveikai ir atsakingai rinktis maistą. Jei patys atidžiai žiūrime, ką valgome, tuo labiau norėjome pasirūpinti savo vaiku. Tai paskatino gilintis į mišinukų sudėtis, kilmę ir gamybos procesus.
Kaip atradote „Capricare“? Kodėl rinkotės ožkos pieno mišinius?
Apie Capricare® sužinojau iš studijų laikų kolegės, kuri gyvena Ispanijoje. Tuo metu abi buvome panašiame motinystės etape – ji augino antrą vaiką, todėl pasidalijo savo patirtimi ir rekomendavo Capricare® – kaip pasiteisinusį produktą.
Iš pradžių į šią rekomendaciją žiūrėjau gana atsargiai – Naujoji Zelandija, kur yra gaminamas Capricare®, man atrodė tolima ir mažai pažįstama šalis. Vis dėlto pradėjau domėtis išsamiau.
Iki tol apie ožkos pieną buvau girdėjusi tik bendrą informaciją, tačiau neanalizavau visų jo privalumų. Lygindama sudėtis su tuo, ką mačiau parduotuvių lentynose, pastebėjau, kad Capricare® neturi nereikalingų priedų, neturi skonį reguliuojančios medžiagos. Tai skatino pasidomėti dar išsamiau. Kuo daugiau skaičiau, tuo labiau stiprėjo pasitikėjimas šiuo produktu.
Patraukė ir tai, kad visas gamybos procesas vyksta vienoje vietoje, o pienas gaunamas iš vietinių ūkių – jis nėra transportuojamas šimtus kilometrų ar kelis kartus pasterizuojamas, kol pasiekia galutinį vartotoją, todėl išlaiko savo vertingąsias savybes.
Svarbus pasirodė ir aplinkos aspektas – Naujoji Zelandija pirmauja pasaulyje pagal oro švarą.
Susipažinau net su klinikinių tyrimų duomenimis, palyginau juos su kitų gamintojų teikiama informacija. Supratau – šitas produktas atitinka mano lūkesčius. Tačiau tuo metu jo nebuvo galima įsigyti Lietuvoje – artimiausia vieta buvo Lenkija. Parsisiuntėme, išbandėme ir paaiškėjo, kad Capricare® sūnui puikiai tiko. Abejonių nebeliko – atradome savo mišinį.
Mišinių pramonę vis lydi skandalai, ar jie nepalietė jūsų atrasto produkto?
Išties prieš kurį laiką iš rinkos buvo pašalintos kai kurios kūdikių maitinimui skirtų produktų partijos. Tai buvo susiję su cereulidinu – toksinu, kurį gamina tam tikros Bacillus cereus atmainos. Atšaukimas buvo taikytas tik tiems produktams, kuriuose buvo ARA ingredientas iš vieno konkretaus tiekėjo. Svarbu tai, kad šis tiekėjas nebuvo iš Europos. Pirmieji apie galimą užteršimą prabilo prancūzai, pastebėję, kad į ligonines patekę kūdikiai buvo maitinami to paties gamintojo mišiniais. Netrukus sunerimo ir kitos šalys – paaiškėjo, kad staiga sunegalavusių vaikų simptomai sutampa su Bacillus cereus sukeliamu poveikiu.
Situacija sukėlė daug nerimo, nes buvo prisimintas itin rimtas 2008 metų Kinijos melamino skandalas: tada kai kurie vietiniai gamintojai į mišinius pridėjo melamino, siekdami dirbtinai padidinti baltymų rodiklius. Tuomet šimtai vaikų pateko į gydymo įstaigas, o Kinijos pieno pramonė taip ir neatgavo vartotojų pasitikėjimo.
Būtent todėl griežta kontrolė kiekviename gamybos etape yra itin svarbi – šioje srityje kompromisams vietos nėra. Nors Capricare® gamintojas Dairy Goat Cooperative Ltd. (DGC) negauna ARA iš minėto tiekėjo, be standartinės kontrolės atliko papildomus nepriklausomus žaliavų bei galutinio produkto tyrimus: mūsų produktuose nenustatyta cereulidino pėdsakų, jie visiškai saugūs vartoti.
Nutarėte atvežti „Capricare“ į Lietuvą. Ar tai lengvas procesas?
Tokių ketinimų iš pradžių neturėjau. Iš pradžių maitinau mišriai, o mišinio skardines užsisakinėjau internetu – kiekiai nebuvo dideli. Situacija pasikeitė, kai prie užsakymų prisidėjo sesė (mūsų vyresni vaikai panašaus amžiaus), vėliau – ir viena kita draugė. Netrukus supratau, kad tokio produkto siuntimasis iš užsienio ne visada yra gera išeitis, ypač esant šalčiams ar dideliems karščiams. Vežėjai, skirtingai nei gamintojai ar oficialūs platintojai, ne visada užtikrina tinkamas laikymo sąlygas, o pristatymai dažnai užtrukdavo.
Michalas augo, aš grįžau į darbą. Kartą, atostogaudami vyro gimtojoje Poznanėje, užsukome į ten esančią Capricare® atstovų buveinę papildyti atsargų. Sutikome patį vadovą, maloniai pabendravome, apsikeitėme kontaktais – be jokių toli siekiančių planų.
Apie produkto atgabenimą į Lietuvą rimčiau pradėjau galvoti besilaukdama antro sūnaus. Aplankė naujos jėgos ir įkvėpimas. Susisiekiau su Capricare® atstovais Lenkijoje – jie sutiko tarpininkauti ir padėjo suorganizuoti susitikimą su gamintojo atstovais. Išsiaiškinau visus reikalingus teisinius aspektus ir procedūras, tačiau viena tokio projekto imtis nebūčiau pasiryžusi. Man labai pasisekė su artimaisiais – kartu su pusbroliu įkūrėme įmonę, gavome maisto tvarkymo subjekto statusą ir pradėjome šią išbandymų kupiną kelionę. Vėliau prie mūsų prisijungė ir mano sesė. Užtruko apie dvejus metus, kol galėjome teisėtai pristatyti Capricare® Lietuvos rinkai. Tuo metu antrajam sūnui Maksui jau buvo beveik treji – jis irgi užaugo su šiuo mišiniu, nors jį žindyti man pavyko šiek tiek ilgiau.
Papasakokite apie NZ žemės ūkio ir pieno produktų gamybos kontrolės sistemą.
Naujoji Zelandija garsėja itin griežtu gyvūnų gerovės teisiniu reguliavimu. Pagrindiniai teisės aktai:
Animal Welfare Act 1999 – pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis gyvūnų gerovę Naujojoje Zelandijoje. Jis nustato bendras pareigas visiems, atsakingiems už gyvūnų priežiūrą.
Codes of Welfare – papildomi dokumentai, konkretizuojantys įstatymą ir nustatantys minimalius standartus bei rekomendacijas atskiroms gyvūnų rūšims, įskaitant ožkas. Ožkoms taikomas Code of Welfare: Goats (2018).
Animal Welfare (Care and Procedures) Regulations 2018 – detalūs reikalavimai, apimantys gyvūnų laikymo, identifikacijos, medicininių procedūrų ir kitus aspektus.
Capricare® gamintojas DGC vadovaujasi visais minėtais teisės aktais, ypač specialiuoju ožkų gerovės kodeksu, užtikrinančiu aukštą gyvūnų priežiūros lygį. Visi DGC ūkiai privalo laikytis ne tik nacionalinių reikalavimų, bet ir vidinio Code of Farm Practice – dar aukštesnius standartus nustatančio ūkio praktikos kodekso. Šis kodeksas išsiskiria pasaulinio lygio reikalavimais: jame apibrėžti standartai, susiję su pieno surinkimu, ožkų gerove, aplinkos apsauga, ūkio priežiūra ir pieno kokybe. Jis buvo sukurtas bendradarbiaujant su tarptautine audito bendrove, ūkininkavimo ekspertais, DGC specialistais ir pieno ožkų augintojais.
Naujoji Zelandija taiko aukščiausius reikalavimus ūkininkams ir gamintojams valstybiniu lygmeniu. Dėl šios priežasties, priešingai nei Europoje, papildomi sertifikatai ar kokybės ženklinimas ten yra retas dalykas – aukštus standartus užtikrina pati sistema. Vyriausybė investuoja į klinikinius tyrimus ir remia gamintojus, siekdama išlaikyti šalies, kaip patikimos maisto produktų tiekėjos, reputaciją. Viena iš išimčių – oficiali Naujosios Zelandijos vyriausybės programa, leidžianti įmonėms naudoti specialų „FernMark“ ženklą – sidabrinio paparčio simbolį. Ši licencija patvirtina produkto kilmę, autentišką ryšį su šalimi ir atitiktį aukštiems kokybės bei saugumo standartams. Norint ją gauti, reikia išpildyti daugybę griežtų reikalavimų. Capricare® tokią licenciją turi.
Kokį asortimentą siūlote mūsų kūdikiams?
Kol kas prekiaujame tik internetu. Esame įkūrę elektroninę parduotuvę www.bestcarebaltic.com ir siūlome trijų rūšių mišinius: pradinio maitinimo kūdikiams (nuo gimimo iki 6 mėn.), tolesnio maitinimo kūdikiams (nuo 6 iki 12 mėn.) bei pieno mišinį vaikams nuo 1 metų. Tai atitinkamai Capricare® 1, Capricare® 2 ir Capricare® 3. Mūsų produktai brangesni, palyginti su populiariais karvės pieno pagrindu gaminamais mišiniais, tačiau, kalbant apie ožkos pieno pagrindu gaminamus mišinius, esame vieni iš pigesnių.
Šiuo metu populiariausias produktas – Capricare® 2. Manau, tai susiję su tuo, kad mamos vis labiau suvokia žindymo svarbą ir, jei tik turi galimybę, stengiasi žindyti kuo ilgiau. Papildomos pagalbos dažniausiai prireikia susidūrus su sunkumais arba tada, kai vaiką reikia palikti ilgesniam laikui, pavyzdžiui, su tėčiu. Įdomu tai, kad būtent tėčiai yra dažni mūsų parduotuvės klientai – jie ne tik užsako internetu, bet ir neretai atvyksta į sandėlį atsiimti prekių asmeniškai.
Mano vaikai išbandė visą Capricare® asortimentą. Capricare® 3 namuose turime jau ilgą laiką ir visada pasiimame į keliones. Vaikai jį geria kaip pieną, mėgsta jo pagrindu gamintą kakavą, taip pat juo gardiname blynelius, košes ar vaflius. Esu susipažinusi su rekomendacijomis, kad nuo vienerių metų reikėtų pereiti prie įprasto pieno ar augalinių gėrimų, tačiau iš savo patirties tvirtai žinau, kad mišinys mišiniui nelygus.
Kuo Capricare® išsiskiria iš kitų:
Kilmė: pienas išgaunamas viename švariausių pasaulio regionų, iš vietinių ūkių, todėl nėra transportuojamas dideliais atstumais ir patenka tiesiai į gamyklą.
Pilno riebumo pieno naudojimas: nereikia papildomai naudoti išrūgų. Esame bene vienintelis produktas, nurodantis, kiek gryno pieno yra milteliuose. O jo daug: beveik 40 proc. talpos.
Švari sudėtis: be palmių aliejaus, maltodekstrino, gliukozės sirupo ir sojų lecitino.
Supaprastinta gamyba: technologija leidžia išvengti daugkartinio šildymo aukštoje temperatūroje.
Savybės: lengvas virškinimas (dėl apie 50 proc. pieno riebalų sudėties), probiotinis efektas, mažesnis stipriai alergizuojančių baltymų kiekis.
Svarbu: motinos pienas kūdikiams yra geriausias mitybos šaltinis. Prieš nuspręsdami duoti kūdikiui tolesnio maitinimo kūdikio mišinio, pasikonsultuokite su savo pediatru.
Susiję straipsniai
