Gydytoja akušerė-ginekologė Ala Menčinskienė gyvena Vilniuje, o 10 metų dirba Utenos ligoninėje. Ten ji nutarė gimdyti ir trečiąjį savo vaiką. Ala augina 3 sūnus. Edgarui 11, Dominykui 9, o mažyliui, apie kurio gimdymą kalbėjomės tuo metu buvo keli mėnesiai.
Kai pradėjau lauktis, pasinaudojau savo „tarnybine padėtimi“ – pati patvirtinau echoskopu, ar aš tikrai esu nėščia. Atlikti sau echoskopinį tyrimą per makštį nėra labai sudėtinga. Paskui tai dažnai kartodavau, kol pamačiau, kad vaisiaus širdutė plaka. Taip nuo 4 savaičių stebėjau, kaip augo nėštumas.
Laukiant gimdymo man svarbiausia buvo atskirti, ar tai paruošiamieji sąrėmiai, ar tikrieji. Norėjau gimdyti Utenoje, ten, kur dirbu. Kelias nuo Vilniaus iki Utenos nemažas, apie 100 km. Svarbu buvo nujausti gimdymo artėjimą ir nuvažiuoti laiku.
Naktį prasidėjo sąrėmiai. Norėjau įsitikinti, tikri ar ne. Vyrui nieko nesakiau, netrukdžiau jam miegoti. Iki 6 ryto prašokinėjau ant kamuolio. Supratau, kad tai tikras gimdymas. Pati sau patikrinau gimdos kaklelio atsidarymą. Taip taip, pati sau, susilenkusi, pirštais. To tikrai nerekomenduoju daryti kitoms moterims. Kai nežinai ko ieškoti, tai ir nerasi. Na, o man patikrinti gimdos kaklelio atsidarymą juk kasdienybė. Įvertinau, kad atsidarymas yra 5 cm, vaisiaus vandenys nenutekėję. Pats laikas važiuoti į Uteną. Visus pažadinau. Vyrą dar pagąsdinau, kad jeigu nespėsime nuvažiuoti, jis turės priimti gimdymą sustojus šalikelėje.
Kol nuvažiavome su vyru į Uteną, gimdos kaklelio atsidarymas buvo 8 cm. Nuleido vaisiaus vandenis ir netrukus jau pagimdžiau. Kažin, ar buvau gera gimdyvė (juokiasi). Pajutau, kad jau gimdau, prisiminiau, kad reikia įkvėpti ir stumti. Įkvėpiau ir supratau, kad jeigu stumsiu, suplyšiu. Man labai pagailo savęs. Pamenu, protestavau – „nestumsiu, nelįskite prie manęs, nieko man nedarykite“. Lipau lova aukštyn, vyras traukė žemyn. Buvo didelis pasimetimas, nors tai jau trečias mano gimdymas ir dar pati gydytoja akušerė ginekologė!
Mano gimdymas buvo tikrai nesunkus, vienas du. Tai reikia pagalvoti, kaip jaučiasi moterys, kurios gimdo tikrai sunkiai ir ilgai, kurioms reikia akušerinės pagalbos, kai vaisiaus širdies ritmas sutrinka, neatsidalina placenta ar pan.. Tai jautriausias momentas moters gyvenime. Paskiau sau – kai grįšiu į darbą, būsiu lojalesnė savo gimdyvėms.
Nors iš esmės mano nėštumas ir gimdymas buvo lengvi, vieną retą ir keista komplikaciją patyriau – kas, matyt, patvirtina, kad ir pačioms gydytojoms jų asmeninės akušerinės situacijos susiklosto ne visada idealiai.
Dvyliktą nėštumo savaitę man įvyko nėštumo komplikacija, kuriuos realiai savo darbe nebuvau mačiusi, tik apie tai skaičiau. Įvyko gimdos kaklelio prolapsas (iškritimas). Kurį laiką negalėjau šlapintis, reikėjo naudoti šlapimo pūslės kateterį. Po dviejų savaičių gimda paaugo, ir viskas atsistatė.
Noriu besilaukiančioms moterims pasakyti – gimdymu viskas tik prasideda. Kai paduodame vaikelį mamai, sakome – „sveikiname, dabar prasideda sunkiausia dalis, užauginti žmogų“. Ne pagimdyti sunkiausia. Gimdymas eis ir praeis, tai tik para. O paskui prasidės tikras gyvenimas, bemiegės naktys. Pagaliau viskas baigėsi? Ne, viskas tik prasideda.
Neila Ramoškienė
Nuotraukos „Vabaliuko foto“
Susiję straipsniai
