Šiuo metu plačiai kalbama apie dirgliosios žarnos sindromą. Jis domina tyrėjus, nes yra moderniųjų laikų rykštė. Praėjusiame numeryje aprašėme FORMAP dietą, taikomą sergant šiuo sindromu. Yra ir kitų gydymo metodų.
„Šis sutrikimas išlieka visą gyvenimą, bet išmokus valdyti jo simptomus, galima pasiekti remisiją“, – sako VU ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė.
Priminsime požymius
Pirmieji dirgliosios žarnos sindromo simptomai gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Jų yra nemažai, bet nebūtinai pasireiškia visi. Keli pagrindiniai yra šie:
Pilvo skausmas, kartais su pilvo pūtimu, atsirandantis bent kartą per savaitę ir trunkantis iki 3 valandų.
Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas arba abu besikaitaliodami.
Gleivės išmatose.
Pilvo skausmas, kuris sumažėja pasituštinus.
Kas konkrečiai sukelia dirgliosios žarnos sindromą, dar nėra tiksliai nustatyta. Manoma, kad įtakos šiam sindromui turi žarnyno mikrobiotos pakitimas, persirgtos virusinės ar bakterinės žarnyno ligos, stresinės situacijos, ilgalaikis nuovargis, depresija, nerimo sutrikimai. Pastebėta, kad DŽS labiau pasireiškia tiems, kurie patiria daug streso ir įtampos. Susirgti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo profesijos, amžiaus, lyties, – tai priklauso nuo to, koks yra kiekvieno žmogaus jautrumo slenkstis. Pacientai skundžiasi, kad šis sveikatos sutrikimas paūmėja, kai tenka patirti daug streso.
Kaip gydomas dirgliosios žarnos sindromas
Dirgliosios žarnos sindromas nėra išgydomas, bet laikantis gydytojo rekomendacijų, simptomų sumažėja arba jie kuriam laikui apskritai išnyksta.
Gydymas taikomas kompleksinis: medikamentinis ir nemedikamentinis.
Pirmas gydymo būdas. Tabletė, ir viskas aišku
Medikamentais stengiamasi kuo labiau sumažinti nemalonius simptomus: „Jeigu pučia pilvą, pacientui skiriame spazmolitikų, kad sumažintų žarnyno spazmus, jei viduriuoja, – viduriavimo dažnį kontroliuojančių vaistų, jei užkietėję viduriai, – vidurius laisvinančių vaistų. Svarbu gerti probiotikus, nes kai yra mikrobiotos pakitimų, probiotikai palengvina simptomus ir pagerina būklę“, – aiškina gydytoja Gabrielė Milaknytė. Yra specialiai suderintų probiotikų, kurie labiausiai tinkami esant dirgliosios žarnos sindromui. Todėl renkantis probiotikus tikslinga pasitarti su gydytoju, o nusipirkus – vartoti atsakingai.
Pacientai labiausiai supranta ir pasitiki medikamentiniu gydymu, nes tai atrodo aišku ir pagrįsta mokslu. Deja, nepakoregavę gyvensenos, net ir vartojantys vaistus, norimo rezultato nepasieks.
Ko reikia iš jūsų? Gauti receptą, atsiminti laiku išgerti vaistus ar papildus.
Antras gydymo būdas. Mitybos korekcijos
Sergančiajam būtina koreguoti mitybą, laikytis tinkamų valgymo įpročių, vengti angliavandenių, fruktozės, laktozės, gliuteno turinčių produktų, kurie gali paaštrinti simptomus. Specialiai šiam sindromui kontroliuoti sudaryta FODMAP dieta, kurią ne kartą aprašėme. Jos esmė – atsisakyti rūgimą žarnyne keliančių produktų. Tai gali būti produktai, kuriuose yra fruktozės (vaisiai, uogos, medus), laktozės (pieno produktai), taip pat kviečiai, kai kurios daržovės (česnakai, svogūnai, porai, pupelės, lęšiai, soja), saldikliai. Termiškai apdorotame maiste rūgimą sukeliančios medžiagos bent iš dalies suyra. Laikantis šios dietos, per 6 savaites DŽS simptomų kur kas sumažėja.
Ko reikia iš jūsų? Valios pastangų.
Trečias gydymo būdas. Streso mažinimas
Tyrimai įrodė, kad dėl streso pakinta žarnyno bakterijų sudėtis, ir kyla įvairiausių virškinamojo trakto uždegimų. Mažinti stresą – sunkiausia ir labiausiai miglota gydymo dalis, nes kiekvienam žmogui stresą kelia ir mažina skirtingi dalykai. Stresas gali būti retas, bet labai didelis (skyrybos, darbo neteikimas) arba nuolatinis, nors ir mažas (kasdienė įtampa auginant dažnai sergantį vaiką). Abiejų poveikis sveikatai vienodai neigiamas. Be to, yra ir „nesuvoktas stresas“, kai žmogus tvirtina, jog nepatiria JOKIO streso, nes tiesiog prie jo priprato.
Gydytojas patars universalius dalykus, tačiau tik pats žmogus gali rasti sau tinkamą streso mažinimo algoritmą. Vieniems stresą įveikti padeda bėgiojimas ar boksas, kitiems – spalvinimas ar nėrimas vąšeliu.
Jeigu nepavyksta suvaldyti streso ar nerimo, gali būti rekomenduojama psichoterapija, joga, hipnoterapija, akupunktūra, streso valdymo kursai, masažas, stresą mažinantys maisto papildai. Jeigu DŽS simptomai sunkūs, verta pagalvoti apie psichiatro konsultaciją.
Ko reikia iš jūsų? Susipažinimo su savimi.
Ketvirtas gydymo būdas. Tiesiog gyventi sveikiau
Gydytojas gali paprašyti gerai išsimiegoti, nes žarnynas ir miegas yra labai susiję, – nemiga išderina alkio ir sotumo jausmą, sutrikdo tuštinimąsi. Būsite paprašyti reguliariai užsiimti fizine veikla, nes sportas padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir labai tinka žarnyno peristaltikai. Gydomąją galią turi grynas oras ir buvimas gamtoje.
Ko reikia iš jūsų? Meilės ir laiko sau.
Geriausiai gydo visi kartu
Gydytojai praktikai tvirtina, kad geriausiai DŽS pažabojamas, kai skiriamas kompleksinis gydymas, – vaistai ir probiotikai, dieta ir streso mažinimo programa bei bendras sveikatinimas. Reikia atsiminti, kad ši liga yra banguojanti, paūmėjimai dažnesni rudenį ir pavasarį. Beveik visiems pagerėja per atostogas. Tai dar kartą įrodo ryšį tarp streso ir žarnyno.
Susiję straipsniai
