Iš kur atsiranda vaikai? Šį klausimą iš savo atžalų išgirsite daug kartų. Nuo to, kaip į jį atsakysite, priklauso labai daug. Gal net Jūsų pačių tapimas itin jaunais seneliais.
Pakalbėsime apie tai, kaip aiškinti vaikams apie lytinį gyvenimą.
Lengviau paaiškinti, kaip sukasi Žemė
„Lengva vaikui papasakoti, kaip sukasi Žemė aplink Saulę, kaip kepama kiaušinienė, iš kur gauname vandenį… Tačiau ne vienam tėčiui ar mamai kažkodėl kyla sunkumų, kai kalba pakrypsta apie pačių vaikų atsiradimą. Kai kas pasakoja apie gandrus, kai kas apie kopūstus, kas kai kas pradeda nuo Adomo ir Ievos, kiti bando kalbėti visą tiesą, tik juos vis raudonis muša ir juoktis norisi, gudresni įduoda knygų pasiskaityti,“ – sako psichologė Monika Skerytė.
Pasak psichologės, tėvai dažnai klausia: kada pradėti kalbėti apie seksualinius dalykus, intymųjį gyvenimą, vaikų atsiradimą?
Patirtis rodo, kad ir kada tėvai nuspręstų, visada gali būti per vėlu. Trejų metų vaikui jau neužtenka žinoti, kad vaikai auga mamos pilvelyje, ir kai ateina laikas, gimsta. Norisi žinoti, kaip jie ten pakliūna ir kokiu būdu užgimsta. Kitas klausimas – kiek informacijos pateikti? Kad nebūtų per daug, kad nebūtų per mažai? Atsakymas paprastas ir aiškus: kalbėti tiek, kiek vaikas domisi, klausia. Jei klausia: „Mamyte, iš kur vaikai atsiranda?“ – pakanka pasakyti, kad gimsta. O jau kai vaikas suvirškins šią informaciją, paklaus daugiau. Vaikai patys yra geri dozatoriai – per daug ir per sudėtingos informacijos jie neįsileis, jei vengsite klausimų – klaus kitų žmonių arba kitaip ieškos atsakymų. Svarbiausia, ką turėtų daryti tėvai – stengtis palaikyti atvirą diskusijoms atmosferą. Skatinti klausti, domėtis.
Kalbėjimas – apsauga nuo ankstyvo nėštumo
Literatūra intymaus auklėjimo temomis yra nebloga išeitis. Tačiau tėvai patys turėtų pirma perskaityti ir įsitikinti, kad vaikui duodama knyga atitinka tėvų požiūrį. Literatūroje skirtingai pateikiamas lytinis aktas, skirtingas vaiko raidos ir gimimo atvirumo laipsnis. Kas bus, jei vaikas per anksti atsivers knygą su viską paaiškinančiais paveikslėliais? Jei vaikas bus per mažas, jis nematys to, kam nepasiruošęs.
Vis dėlto, svarbiau už knygas yra kalbėjimas. Psichologai pasisako už atvirumą. Net ir su pačiais mažiausiais. Jei kalbėsime atvirai ir aiškiai, vaikai priims seksualinį gyvenimą kaip natūralią gyvenimo dalį. Net ir pamatę natūralų gimdymą vaikai dažniausiai neišsigąsta, kaip mes manome. Tiesiog jų galvelėse viskas susidėlioja į vietas, ir gyvenimas gali tapti aiškesnis.
Kai kurių psichologų įsitikinimu, vaikai, sužinoję, kaip ir iš kur atsiranda vaikai, tampa ramesni, gali dingti ir kai kurios elgesio problemos.
Vaikai yra jautrūs ir jaučia, jei nuo jų kas nors slepiama, tuomet paslaptis gali slėgti ir versti elgtis keistai.
Tėvai, kurie atvirai kalba su vaikais intymiausiais ir „nepatogiausiais“ klausimais, suteikia savo vaikams bent šiek tiek apsaugos nuo pernelyg ankstyvo nėštumo ir seksualinės prievartos. Tyrimai rodo, kad valstybėse, kuriose laikomasi atviros lytinio švietimo politikos, paauglių nėštumų yra mažiau nei valstybėse, kuriose šia tema mokymo įstaigose beveik nekalbama.
Kodėl reikia kalbėtis su vaiku apie kontracepciją?
Jus, kaip ir daugelį tėvų, gali bauginti mintis, kad jūsų vaikas, kurį dar visai neseniai supote ant rankų, jau yra gana suaugęs ir gali turėti minčių apie lytinius santykius. Žinoma, labai natūrali tėvų reakcija yra užmerkti akis ir apsimesti, kad to negali būti.
Vis dėlto svarbu atsiminti, kad nors duktė ar sūnus greitai auga, gali būti, kad būtent dabar jūsų pagalba vaikui yra reikalinga labiau nei bet kada anksčiau.
Pirmųjų lytinių santykių laukimas gali bauginti bet kurį žmogų. Daugeliui tai simbolizuoja tapsmą suaugusiuoju.
Svarbu atminti, kad nors jūsų vaikas apie seksą ir kontracepciją sužinos iš žiniasklaidos, mokykloje, internete ar iš draugų, tyrimai rodo, kad paaugliams reikia jų tėvų patarimo, informacijos ir pagalbos. Galite labai padėti savo vaikui išgyventi sudėtingą paauglystės laikotarpį, suteikdami nešališkų ir faktais pagrįstų patarimų, padėsiančių vaikui priimti tinkamą sprendimą dėl kontracepcijos ir saugesnio sekso. Jūs galite sumažinti neplanuoto nėštumo ir lytiniu keliu plintančių ligų riziką.
Nepageidaujamų nėštumų tarp paauglių yra daug. Kasmet pasaulyje pastoja maždaug 13 milijonų mergaičių iki 20 metų, o sergančiųjų lytiniu keliu plintančiomis ligomis nuolat daugėja.
Net jei iš pradžių jūs labai varžotės pasikalbėti su vaiku apie kontracepciją, tam ryžtis reikia dėl vaiko. Paaugliai nori, kad tėvai su jais bendrautų kaip su lygiais, kad džiaugtųsi leisdami laiką drauge, kad atrodytų pasitikintys savimi.
Kada apie tai kalbėti
Geriausia pokalbį pradėti tuomet, kai leisite laiką kartu su vaiku, turėsite keletą laisvesnių valandų, kai nejaudins jokie skubūs darbai. Galbūt galite kokią dieną išvykti ten, kur nėra vaiko draugų ir kitų šeimos narių. Pasiruoškite pokalbiui iš anksto – susirinkite informaciją, kuria galėtumėte pasidalinti su vaiku.
Jei mama negali prisiversti kalbėti intymiomis temomis arba neturi pakankamai informacijos, visada galima patarti dukrai nueiti pas ginekologą. Dauguma paauglių yra atviresni su svetimais žmonėmis, mažiau drovisi klausinėdami.
Ką žino lietuvių vaikai
Tarptautinių ir šalies organizacijų iniciatyva vyksta įvairios apklausos, konferencijos, rengiamos pasaulinės kampanijos, kurių metu stengiamasi suteikti jaunuoliams kuo daugiau informacijos apie saugų seksą. Pasaulinėje iniciatyvoje dalyvaujanti bendrovė „Bayer Healthcare“ paskelbė įdomius duomenis apie mūsų paauglių seksualinį išprusimą (jaunimo apklausa buvo atlikta Lietuvoje 2011 m. balandžio-gegužės mėnesiais, dalyvavo 200 15-19 metų respondentų).
Apklausa atskleidė:
Tyrimas parodė, kad Lietuvos paauglės merginos lytinį gyvenimą pradeda būdamos 17, o vaikinai – 16 metų.
30 proc. merginų ir 39 proc. vaikinų atsakė turėję lytinių santykių.
47 proc. merginų ir 40 proc. vaikinų mylėdamiesi nesinaudojo nė viena kontracepcijos priemone. 29 proc. merginų taip elgėsi manydamos, jog pastoti nerizikuoja, o kas penkta paprasčiausiai nežinojo, kurį apsisaugojimo būdą pasirinkti. Vaikinai atsakomybę už lytinių santykių saugumą linkę perkelti ant merginų pečių – net 39 proc. jaunuolių teigė seksui nepasirūpinę jokia apsisaugojimo priemone.
Daugiau kaip du trečdaliai jaunuolių informacijos apie nėštumo prevenciją pirmiausia ieško internete arba kreipiasi į ginekologą, skaito šviečiamąją medžiagą. Labiausiai (70 proc. apklaustųjų) nepasitiki religinių vadovų nuomone.
Daugiausia (55 proc.) netikslios informacijos paaugliai sakė radę internete, socialinėje žiniasklaidoje ir forumuose. Daugiau kaip trečdaliui merginų klaidingą informaciją suteikusios draugės. 17 proc. vaikinų tvirtino netikslios informacijos įgiję iš mokomųjų vadovėlių.
40 proc. vaikinų ir 38 proc. merginų teigė drovėjęsi kitų asmenų pasiteirauti apie kontracepcijos būdus, todėl to nepadarę. Kas penktas jaunuolis tvirtino informacijos apie tai neieškojęs, nes bijojo, jog apie tai sužinos tėvai.
36 proc. vaikinų ir 19 proc. merginų nurodė negavę informacijos seksualinio švietimo tema mokykloje.
Tik 23 proc. jaunimo sakė, kad turi pakankamai išsamios informacijos apie kontracepciją. Tai buvo žemiausias rodiklis, lyginant su tyrimo duomenimis kitose Europos šalyse.
Paklaustos, kuo labiausiai pasitikėtų ir į ką kreiptųsi norėdamos gauti informacijos apie kontracepcijos metodus Lietuvos merginos pirmoje vietoje nurodė ginekologą (34 proc.). Lietuvos vaikinai teigė pirmiausia informacijos ieškosiantys internete (30 proc.).
42 proc. jaunuolių laiko lytinio akto nutraukimą efektyviu kontracepcijos būdu, nors, remiantis statistika, toks kontracepcijos būdas yra itin nepatikimas.
17 proc. vaikinų mano, kad mylėjimasis per mėnesines apsaugo merginą nuo pastojimo.
6 proc. paauglių tiki, kad maudymasis vonioje ar duše po lytinių santykių padeda išvengti neplanuoto nėštumo.
Apklausti Lietuvos jaunuoliai vidutiniškai įvardijo žiną 4 kontracepcijos būdus. Tačiau dauguma mūsų merginų pasakė, nežinančios, kokia kontraceptinė priemonė joms labiausiai tinka. Tarptautinės sveikatos organizacijos optimaliai apsaugai rekomenduoja naudoti prezervatyvą – vienintelę priemonę, apsaugančią nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų, ir hormonų kontracepciją – patikimiausią apsaugos priemonę nuo neplanuoto nėštumo.
Tarp paauglių populiarūs mitai apie nėštumą ir jų paneigimas
Per pirmuosius lytinius santykius pastojimas negalimas. Mylintis be kontracepcijos įmanoma pastoti bet kada, taip pat ir per pirmuosius lytinius santykius.
Galiu pastoti, jei su draugu užsiimsiu oraliniu seksu. Užsiimdama su kuo nors oraliniu seksu, mergina nepastos, bet ji gali užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Nuo to apsaugo prezervatyvas.
Nepastosiu, jei mylėsimės stovėdami. Nesvarbu, kokia poza jaunuoliai mylisi, vis vien yra tikimybė pastoti, jei lytinių santykių metu nenaudojama kontracepcija.
Nepastosiu, jei vartosiu draugės kontracepcines tabletes. Vartodama svetimas kontraceptines tabletes mergina nebus apsaugota nuo pastojimo. Be to, neprotinga vartoti specialiai kitam asmeniui skirtus vaistus.
Mėnesinių metu mylėtis saugu. Mergina gali pastoti bet kurią mėnesio dieną, nors galimybė pastoti yra didesnė ciklo viduryje.
Nepastosiu, jei vaikinas ištrauks varpą prieš ejakuliaciją. Nedidelis spermos kiekis gali ištekėti dar prieš įvykstant jos išsiliejimui. Vadinasi, jei mylėdamiesi jaunuoliai nenaudoja kontracepcijos priemonių, jie rizikuoja pastoti, net jei vaikinas ištraukia varpą prieš patirdamas orgazmą.
Nepastosiu, jei draugas naudos du prezervatyvus iš karto. Naudojimasis dviem prezervatyvais nepadeda. Prezervatyvai gali trintis vienas į kitą ir nuslinkti arba suplyšti. Du prezervatyvai tik padvigubina tikimybę, kad kas nors nepasiseks.
Jei vėluoja mėnesinės, aš greičiausiai esu nėščia. Mėnesinės gali vėluoti dėl streso, nerimo ar daugelio kitų veiksnių. Jei mėnesinės vėluoja, nebūtinai reiškia, kad moteris laukiasi. Vienintelis būdas sužinoti – atlikti nėštumo testą.
Abortas sumažina galimybę ateityje pastoti. Nėra įrodymų, kad profesionalaus mediko sėkmingai atliktas abortas sumažina moters galimybes ateityje pastoti. Tačiau abortas gali būti susijęs su komplikacijomis, tokiomis, kaip kraujavimas, infekcija ir organų pažeidimas, kurios ateityje gali sukelti vaisingumo problemų.
„Mamos žurnalas“
