Motinystės pradžia dažnai įsivaizduojama kaip nuolatinio džiaugsmo ir meilės etapas. Tačiau pirmosiomis savaitėmis patiriama stipri jausmų kaita yra natūrali reakcija į pokyčius. Jausti šiek tiek nerimo gali būti naudinga, gali padėti prisitaikyti prie naujo gyvenimo etapo. Juk normalu, kad vaiko gimimas atneša daugiau nerimo, – tapimas mama yra nauja ir nepažinta atsakomybė.
Psichologė Vasarė Kardišauskė
Pogimdyminis nerimas, apie kurį nekalbama
Kai kurios mamos po gimdymo patiria nuolatinį ir visa apimantį nerimą. Tai gali įspėti apie pogimdyminio nerimo sutrikimą. Jį lydi įkyrios mintys apie pavojingas situacijas ir įvykius, kurie gali nutikti kūdikiui. Net jei grėsmės yra mažai tikėtinos ar apskritai neįmanomos, sunku nustoti apie tai galvoti.
Nerimas stipriai paveikia fizinę ir psichologinę mamos sveikatą. Mama gali jausti nuolatinę įtampą ar baimę. Tačiau dažnai sunku paaiškinti, kaip jautiesi ir kodėl kyla tokios mintys. Daugelis mamų sako, jog jaučiasi lyg „eitų iš proto“. Nenuostabu, jog nuo to nukenčia ir santykiai su kūdikiu, partneriu ir artimaisiais. Pogimdyminį nerimą patiriančios mamos stengiasi viską kontroliuoti. Jos nori įsitikinti, jog viskas padaryta „teisingai“, arba nori išvengti „kažkokios nelaimės“. Pavyzdžiui, mama gali nuolat tikrinti miegantį kūdikį, bijodama, kad jis nustos kvėpuoti.
Nuolatinis minčių srautas gali sukelti įvairių fizinių simptomų: sutrinka miegas, kūne jaučiama įtampa, padažnėja širdies ritmas arba atsiranda permušimų, sunku ramiai būti vienoje vietoje. Patiriama ir emocinių simptomų: sunku susikaupti, nepavyksta atsipalaiduoti ar nusiraminti, atsiranda dirglumas, panikos priepuolių. Pogimdyminis nerimas – ne tik mintys, bet ir viso kūno išgyvenimas, kuris gali reikšmingai paveikti mamos kasdienybę ir santykius.
Kodėl sunku apie tai kalbėti
Tyrimai rodo, jog pogimdyminį nerimą patiria 1 iš 5 moterų, o 1 iš 7 susiduria su įkyriomis mintimis apie galimas nelaimes. Tačiau tikslų skaičių nustatyti sunku – dauguma mamų apie tai kalba nenoriai. Dalijimasis apie nerimą yra lydimas gėdos ir baimės – mamos nenori atrodyti silpnos ar nedėkingos. Savo mintis sunku pasakyti garsiai, atrodo, jog „gera mama taip negalvotų“. Be to, mamos bijo, jog garsiai išsakytos siaubingos mintys gali išsipildyti, todėl pasilieka jas savyje. Deja, aplinkinių reakcijos dažnai šiuos jausmus tik sustiprina. Nerimas neretai sumenkinamas kaip perdėtas mamos jautrumas. Artimieji linkę sakyti: „džiaukis kūdikiu“ arba „per daug neapsikrauk“. Tačiau kūną ir protą užvaldęs nerimas yra sudėtinga būsena, iš kurios be pagalbos ištrūkti sunku.
Kaip pogimdyminis nerimas gali pasireikšti kasdienybėje?
- Vengiate eiti į viešas vietas, nes kyla didelė baimė, kad kažkas sužeis ar kitaip pakenks jūsų kūdikiui. („Bijau, kad parke į mane su kūdikiu atsitrenks dviratininkas ar į telefono ekraną užsižiūrėjęs žmogus, ir mes susižeisime.“)
- Negalite užmigti, nes bijote, kad jūsų kūdikis miegodamas nustos kvėpuoti.
- Net ir kelioms minutėms bijote palikti kūdikį su suaugusiuoju, kuriuo pasitikite.
- Kyla įkyrios, nepageidaujamos, bauginančios mintys apie netyčinį kūdikio sužalojimą. („Negalėjau su kūdikiu ant rankų eiti arti laiptų, nes buvau visiškai įsitikinusi, kad netyčia numesiu jį per turėklus, mintyse labai aiškiai regėjau, kaip jis išslysta ir krenta žemyn.“)
- Pernelyg didelis atsargumas situacijose, kurios nėra pavojingos. („Kiekvieną kartą, kai maitindavau kūdikį, nuolat tikrinau, ar jis tikrai neužspringo. Net jei jis ramiai valgė, sėdėdavau įsitempusi, pasiruošusi bet kada šokti gaivinti.“)
Ką daryti, jei atpažįstu save?
Jei atpažįstate savo patirtis ir manote, jog jaučiate pogimdyminio nerimo simptomus, laikas pagalbos kreiptis į savo sveikatos priežiūros specialistą ar psichologą. Atviras pokalbis apie tai, ką išgyvenate, gali tapti pirmu žingsniu į geresnę savijautą. Svarbiausia – nepasilikite viena. Sudėtinga motinystės pradžia neturi tapti nuosprendžiu. Kiekviena mama nusipelno jaustis saugi, rami ir atrasti pasaulį kartu su kūdikiu. O pagalbos ieškojimas – tai drąsus ir svarbus žingsnis, vedantis į šviesesnę motinystės patirtį.
Projektą „Motinystės debesys: šviesūs ir tamsūs“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui 2025 metais skirta suma 5000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.11.27.
Susiję straipsniai
