Kaip kūdikiui ir mažam vaikui dozuoti vitamino D lašiukus

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Vitamino D tema dabar labai madinga. Ypač opi ji kalbant apie kūdikius. Kadangi klausimų nemažėja, juos perdavėme gydytojai endokrinologei.

Gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja

Nuo kada kūdikiui duoti vitamino D. Išnešiotiems, motinos pienu maitinamiems kūdikiams profilaktinės vit. D dozės skiriamos nuo 4 gyvenimo savaitės, neišnešiotiems kūdikiams ar dvyniams – nuo 7 gyvenimo paros. Skiriama vit. D dozė priklauso nuo kūdikio svorio, maitinimo būdo, augimo tempo, laiko praleidžiamo saulės spinduliuose, inkstų ir kepenų veiklos.

Ar vienodai vit. D reikės maitinamam motinos pienu ir maitinamam mišiniu kūdikiui?

Geriausiai vit. D kūdikis pasisavina iš motinos pieno. Motinos piene vitamino D kiekis yra maždaug apie 50 tarptautinių vienetų (TV) viename litre.

Mišiniu maitinamam kūdikiui vitamino D reikia daugiau, nei žindomam. Ant mišinių pakuotės rašoma, kokiame kiekyje mišinio yra rekomenduojama vit. D paros dozė. ES gaminamų mišinių sudėtis yra griežtai reglamentuojama, kokybė tikrinama, todėl kokybišku ES pagamintu mišiniu maitinamam kūdikiui vit. D gali ir netrūkti, tačiau svarbu – kiek to mišinio jis iš tikrųjų suvalgo, ar tikrai per parą suvalgo tiek, kad užtektų vitamino D.

Net ir tiems kūdikiams, kurie gryname ore, tiesioginiuose ar atsispindėjusiuose saulės spinduliuose būna pakankamai, reikia gauti vit. D su maistu ar motinos pienu. Nepamirškime, kad mamai aktyvaus vit. D forma taip pat labai svarbi – ir ne tik žindančiai, bet ir tai, kuri maitina kūdikį mišinukais.

Ar realu perdozuoti?

Daug būnant saulėje dalis vitamino D aktyvios formos atsideda organizmo atsargose, šių atsargų pakanka 4–6 savaitėms, tad po vasaros atostogų kurį laiką dėl vitamino D atsargų galite būti ramūs, bet nesitikėkite kad po vasaros atostogų žiemą jo nepristigsite.

Vitamino D galite perdozuoti reguliuodami jo dozes savarankiškai, arba kuomet neinformuojate gydytojo, kad gaunate jo su žuvų taukais ar polivitaminais, į kurių sudėtį įeina vitaminas D.

Perdozuoti vitamino D taip pat nevalia, beje, perdozavimo simptomai yra labai panašūs į trūkumo simptomus. Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl jo perteklius kaupiasi organizme ir sutrikdo vaiko protinį bei fizinį vystymąsi. Dėl jo pertekliaus kalcis bei fosforas kaupiasi kraujagyslių sienelėse bei įvairiuose kituose audiniuose.

Vitamino D pertekliaus simptomai: suprastėjęs apetitas, pykinimas, vėmimas, užkietėję viduriai, širdies ritmo sutrikimai, galvos skausmas, retas šlapinimasis, burnos džiūvimas, sumažėjęs kūno svoris ar prastas svorio augimas.

Kaip sugirdyti vit. D?

vyras ir kūdikis

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Kūdikiui vit. D galima sugirdyti jį sumaišius su nedideliu nutraukto pieno ar mišinio kiekiu. Vitamino D stokos profilaktikai bei gydymui naudojami aliejiniai bei vandeniniai vit. D geriamieji tirpalai, vartojami lašeliais per burną, jie yra įsisavinami vienodai gerai.

Į raumenis švirkšti skirtą vienkartinę profilaktinę pusmečio vit. D dozę (200 000TV/1ml) galima ir tiesiog išgerti. Tačiau kūdikiams geriau duoti vit. D kasdien, taip galėsite individualiai pagal poreikį reguliuoti dozę, priklausomai nuo to, kiek laiko kūdikis praleidžia saulėje, kiek vitamino D gauna su žuvų taukais, mišiniais, maistu ir pan.

Profilaktinė vitamino D dozė kūdikiui parai 400–1000 TV. Susirgus rachitu gydymui naudojamos ženkliai didesnės dozės.

Suaugusiam žmogui, priklausomai nuo kūno svorio, mitybos bei buvimo saulėje laiko, profilaktinė dozė parai svyruoja nuo 800–2000 TV/p, nėščiųjų ir žindančių poreikis 1500–2000 TV/p.

Kaip suprasti, kad prasideda rachitas?

Pirmieji požymiai, kad kūdikiui pradėjo vystytis rachitas: sutrikęs, neramus miegas, padidintas prakaitavimas miego metu, prastas apetitas, naktinis prakaitavimas, prakaitinis bėrimas, nuplikęs pakaušis, suminkštėję didžiojo momenėlio kraštai, nusilpęs imunitetas, kietėjantys viduriai, ypač padidintas nervinis jautrumas (kūdikis krūpčioja įjungus šviesą ar prisilietus), suprastėjusi plaukų, nagų, odos, dantų būklė. Dėl didelio vit. D trūkumo nėštumo metu naujagimiui gali pasireikšti traukuliai, o vėliau – osteomaliacija (kaulų suminkštėjimas), kaulų deformacijos bei dažni kaulų lūžiai.

Taigi, vitamino D poreikis bei įsisavinimas yra individualus, todėl  jį vartoti galima tik išmatavus vitamino D koncentraciją kraujyje bei pasitarus su gydytoju, kuris nustatys jums ar jūsų kūdikiui reikalingą dozę bei vartojimo trukmę.

Jeigu kūdikis gimė rudenį (po saulėtos vasaros), jis turės daugiau vit.D atsargų?

Vasarą gimusių kūdikių organizmuose, ypač jei mama ir nėštumo metu nevengė saulės vonių, rečiau trūksta vitamino D.

Saulės kremai ir vit.D – nesuderinami?

kiek suvalgo kudikis

Jūratės Čiakienės nuotr. www.foto-jurate.lt

Tam, kad organizme aktyvuotųsi pakankamas kiekis vitamino D, teoriškai mažylis tik su sauskelnėmis ir kepuraite bei neišteptas apsauginiu kremu nuo saulės turėtų pabūti saulėje tarp 10 ir 16 val. bent 2 kartus per savaitę po 15 min.

Jei  būnama po 16 val. ar netiesioginiuose saulės spinduliuose – reikės jau 30–35 min.

Aktyvaus vit. D sintezę apsauginiai kremai sumažina 90–95 procentais.

Tačiau apsauginiai kremai būtini, kad apsisaugotume nuo odos vėžinių susirgimų. Ką daryti, kad nepritrūktumėte vitamino D, o taip pat ir apsaugotumėte save nuo žalingo saulės spindulių poveikio? Geriausia būtų leisti sau ir kūdikiui 15 min. pabūti tiesioginiuose ar dar geriau 30–40 min., netiesioginiuose saulės spinduliuose, o po to išsitepti apsauginiais kremais.

Geriau vartoti apsauginius kremus pagamintus mineralų, atspindinčių saulės spindulius, pagrindu.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


4 − = vienas

Kitos temos: