Sensorinė integracija – kas tai? Kaip padėti vaikui, kurio nervų sistema pradeda „sproginėti“ nuo jutiminių dirgiklių
Ergoterapeutė Edita Kalašnikovienė, „Benefits of therapy“
Šiais laikais vis daugiau vaikų ir jaunuolių susiduria su įvairiais mokymosi bei elgesio sunkumais, ypač ugdymo įstaigose. Viena iš priežasčių, kodėl atsiranda tokių sunkumų, – sensorinės integracijos problemos. Labai smagu, kad apie tai Lietuvoje kalbama vis daugiau ir plačiau. Pagaliau prieinama prie bendros išvados, kad sensorinė integracija labai svarbi kalbant apie akademinius įgūdžius, tarpusavio bendravimą, gebėjimą dalyvauti socialiniame gyvenime.
Pabandysiu populiariai paaiškinti, kas yra sensorinė integracija
Kiekvienas iš mūsų esame jaučiančios būtybės. Visi mes patiriame tuos pačius jutimus iš aplinkos, tik kiekvienas į juos sureaguojame ir atsakome skirtingai. Visus tuos skirtumus lemia kiekvieno mūsų centrinė nervų sistema, kaip ji geba priimti, apdoroti informaciją ir kokį atsaką mums perduoti.
Tad pabandykime įsivaizduoti, kaip jaučiasi vaikai ugdymo įstaigose. Kvapai, garsai, besikeičiantys vaizdai, žmonės, netikėti prisilietimai, kiti vaikai – visa tai siunčia įvairius jutiminius signalus į centrinę nervų sistemą. Jutiminių dirgiklių būna tiek daug, kad vaiko ar paauglio centrinė nervų sistema tiesiog nespėja apdoroti visos gaunamos informacijos. Ir ką tai gali reikšti? Centrinė nervų sistema pradeda „sproginėti“.
Kaip tai atsispindi vaikų elgesyje?
Vaikas negali sukaupti dėmesio, išbūti pamokoje, nuolat muistosi ir juda, sunku atlikti akademines užduotis. Negeba tinkamai bendrauti su bendraamžiais ir mokytojais, negali valdyti savo emocijų, atsiranda pykčio ir agresijos epizodų.
Kaip galėtume padėti vaikams, kurie susiduria su sensorinės integracijos problemomis?
Tokiomis situacijomis į pagalbą galėtų ateiti būtent ergoterapeutas, kuris, taikydamas įvairius ergoterapijos metodus, padėtų rasti geriausią sprendimo būdą. Įvairios sensorinės pertraukos, sensoriniai žaislai ir užsiėmimai galėtų būti puiki pagalba vaikui ar jaunuoliui susireguliuoti.
KAIP PADĖTI NUSIRAMINTI
Sensorinės pertraukos
Sensorinės pertraukos gali vykti tiek klasėje, pamokų metu, tiek pertraukų metu. Sensorinės pertraukos turi būti paruoštos ir pritaikytos taip, kad padėtų vaikui, jaunuoliui susireguliuoti ir pailsinti savo centrinę nervų sistemą. Sensorinės pertraukos gali trukti nuo 3 iki 15 minučių. Tai labai puiki priemonė, kuri nereikalauja jokių papildomų didelių išteklių ar išlaidų. Įtraukdami tam tikras fizines veiklas ir pratimus, galime padėti mokiniams susireguliuoti ir vėl grįžti prie protinio darbo.
Klasėje įrengtas nusiraminimo kampelis
Tai vieta, kurioje vaikas gali ateiti ir pabūti vienas, nusiraminti, pailsinti savo centrinę nervų sistemą nuo įvairių jutiminių dirgiklių. Tai saugi vieta – tokį kampelį galima įsirengti kiekvienoje klasėje, nes tai neužima daug vietos.
Kas galėtų būti nusiraminimo kampelyje?
- Namelis arba tipis
- Sveiki užkandžiai (labiausiai tinkami kieti užkandžiai)
- Vanduo
- Nusiraminimo žaisliukai
- Kelios knygos
- Keli minkšti žaislai
- Spalvas keičianti lempa
- Ir kt.
Sensorinis „išgyvenimo“ rinkinys
Taip vadinu įvairius sensorinius žaislus, kuriuos galima turėti klasėje. Vaikui prireikus sensorinės pertraukos, esant sunkumams sukaupti dėmesį, galima paimti išsirinktą sensorinį žaisliuką ir taip save sureguliuoti. Šiame rinkinyje gali būti pačių įvairiausių žaislų – maigomų, minkomų, minkštukų, besisukančių, paspaudžiamų ir pan.
Sensorinį „išgyvenimo“ rinkinį dažniausiai rekomenduoju klasėse susikurti kartu su vaikais, su jais diskutuojant ko jiems labiausiai reikėtų ir kas jiems galėtų padėti. Labai dažnai vaikai puikiai žino, kas jiems gali pagelbėti, norint nusiraminti ir save sureguliuoti.
Sensoriniai kambariai
Idealiausiu atveju ugdymo įstaigose turėtų būti įrengti sensoriniai kambariai, kuriuose dirbtų ergoterapeutai. Ergoterapeutas įvertina vaiko ar jaunuolio sensorinę integraciją, su kokiais sinkumais jis susiduria ugdymo įstaigoje ir padeda rasti geriausią sprendimo būdą, kaip vaikui ir jaunuoliui palengvinti kasdienybę mokykloje, kaip padėti susikaupti ir pasiekti geresnių akademinių rezultatų. Būtent sesnoriniuose kambariuose ergoterapeutai gali taikyti įvairius ergoterapinius metodus, susijusius su sensorine integracija, kurie padėtų vaikams gerai ir jaukiai jaustis ugdymo įstaigoje, dalyvauti socialiniame gyvenime, mokyti vaikus susireguliuoti.
Ginta Liaugminienė
Projektą „Priimti kitokį“ 2025 metais iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 8000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.05.21.
