Planuojant nėštumą tradiciškai akcentuojama folio rūgšties svarba, tačiau specialistai pabrėžia, kad vien jos nepakanka. Gydytoja Regina Žukauskienė atkreipia dėmesį, jog kiekvienos moters organizmas yra unikalus, o jo poreikiai priklauso nuo daugelio veiksnių – amžiaus, gyvenimo būdo, mitybos įpročių ir sveikatos būklės. Laimei, šiuolaikiniai tyrimai leidžia nustatyti medžiagas, kurios prisideda prie greitesnio pastojimo bei geresnės vaisiaus sveikatos.
„Dažnai galvojame, kad amžius yra esminis veiksnys kalbant apie pasiruošimą nėštumui, tačiau šiandieniniame pasaulyje papildomai ruoštis nėštumui turi visos moterys, norinčios susilaukti sveiko kūdikio“, – pažymi pašnekovė ir apžvelgia, ką mokslas šiandien gali pasakyti apie įvairius vaisingumui įtaką darančius veiksnius bei maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus, svarbius vaisingumui.
Amžius vis dar svarbus, bet ne lemiamas veiksnys
Laikas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, kalbant apie vaisingumą, nes su amžiumi moters ir vyro vaisingumas natūraliai mažėja. Statistika rodo, kad iki 30 metų moters tikimybė pastoti siekia apie 71 proc., o po 36 metų – 41 proc. Tačiau ne tik amžius lemia vaisingumą, pažymi R. Žukauskienė.
„Net jaunos ir sveikai gyvenančios moterys susiduria su aplinkos teršalų, mikroplastiko, oro užterštumo poveikiu, kuris gali trikdyti organizmo pusiausvyrą. Be to, įvairios dietos, stresas, lėtinės ligos ar vaistų vartojimas gali lemti tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą, turintį įtakos vaisingumui. O kalbant apie amžių, svarbu pažymėti, kad nors kiaušidžių rezervo nepadidinsime – su amžiumi jis mažėja – tam tikros medžiagos gali padėti subrandinti kokybiškesnę kiaušialąstę net ir vyresniame amžiuje. Galiausiai vaisingumui svarbūs ir kiti veiksniai – oksidacinio streso poveikis, genetiniai pakitimai, hormonų koncentracijos mažėjimas, ovuliacijos sutrikimai ir kt.“, – vardija R. Žukauskienė.
Kokių medžiagų statistiškai trūksta dažniausiai?
Kaip pasakoja pašnekovė, statistika rodo, kad daugeliui moterų, kalbant apie vaisingumui svarbias medžiagas, trūksta vitamino D3 ir folio rūgšties. Įdomu tai, kad Lietuvoje gyvenančioms moterims dažnai nustatomas ir seleno trūkumas, nes jo nėra vietiniame dirvožemyje.
Vis dėlto vertinant realų poreikį, statistikos dažnai nepakanka – reikalingas individualus požiūris. „Yra įvairių sveikatos būklių, galinčių diktuoti tam tikrų medžiagų papildomą poreikį. Pavyzdžiui, II tipo diabetu sergančioms moterims, vartojančioms metforminą, gali trūkti vitamino B12. Gausios menstruacijos gali signalizuoti apie geležies stokos anemiją. Vegetarės ir veganės gali susidurti su tam tikrų aminorūgščių ar geležies trūkumu. Apskritai, dėl intensyvios žemdirbystės, ilgalaikio produktų sandėliavimo ir perdirbimo net sveikai atrodančio maisto maistinė vertė yra mažesnė nei anksčiau. Vadinasi, dažnai manome, jog valgome sveikiau nei iš tiesų, nes realybėje nesuvartojame pakankamo reikalingų maistinių medžiagų kiekio. Todėl, esant galimybei, rekomenduojama ištirti kai kurių medžiagų koncentracijas kraujyje“, – sako gydytoja R. Žukauskienė.
Ką parodo naujausi moksliniai vaisingumo tyrimai?
Kaip pabrėžia gydytoja, ne visas nėštumui besiruošiančiam organizmui svarbias medžiagas galima nustatyti atliekant įprastus klinikinius tyrimus, todėl pasitelkiami išsamūs moksliniai tyrimai ir jų apibendrintos išvados.
„Atliekant tokius tyrimus, tiriamos moterys, kurios susiduria su pastojimo sunkumais, ir nustatoma, kokių medžiagų jų organizme trūksta tiek sėkmingai pastoti, tiek kūdikiui išnešioti. Vėliau analizuojama, kiek vartojant reikiamas medžiagas padidėja tikimybė susilaukti kūdikio“, – aiškina gydytoja.
Remiantis šiais tyrimais, nuolat ieškoma būdų, kaip pagerinti būsimos mamos sveikatą, sustiprinti organizmo pasiruošimą nėštumui ir užtikrinti sklandžią jo eigą. „Šie tyrimai rodo, kokias medžiagas vartojant padidėja pastojimo tikimybė, papildomai pagerėja embrionų kokybė, jie geriau prisitvirtina gimdos gleivinėje, o persileidimų rizika sumažėja“, – pastebi pašnekovė.
Esminiai vitaminai ir mineralai vaisingumui
Tarp svarbiausių ir universaliausių medžiagų, galinčių padėti tinkamai paruošti organizmą nėštumui, dažniausiai išskiriami cinkas, vitaminas D3 ir selenas. „Šios medžiagos padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, gerina kiaušialąsčių vystymąsi, apsaugo jų branduolius ir membranas. Cinkas dalyvauja beveik visuose moters reprodukciniuose procesuose. Vitaminas D3 yra svarbus ir motinai, ir vaisiui – jo trūkumas siejamas su preeklampsija, gestaciniu diabetu, mažu naujagimio svoriu. Selenas, kaip galingas antioksidantas, prisideda prie geresnės vaisingumo būklės“, – komentuoja gydytoja.
Greta šių bazinių medžiagų, galima būtų pasidomėti papildais, pritaikytais tam tikroms sveikatos būklėms, trukdančioms sėkmingam nėštumui. Viena dažniausių tokių būklių – policistinis kiaušidžių sindromas (PKS), nustatomas 5–26 proc. vaisingo amžiaus moterų.
Policistinis kiaušidžių sindromas gali sukelti įvairių klinikinių simptomų: menstruacijų ciklo sutrikimus ar net anovuliaciją, padidėjusį plaukuotumą, aknę, plaukų slinkimą ir seborėją. Be to, šia būkle sergančioms moterims dažnai išsivysto atsparumas insulinui, kuris sutrikdo lytinių hormonų gamybą ir skatina testosterono – vyriško hormono – perteklių. Taip pat tyrimai rodo, kad policistinis kiaušidžių sindromas gali būti susijęs su padidėjusiu oksidacinio streso lygiu, nes moterų, sergančių šiuo sindromu, kraujyje oksidacinio streso žymenys yra reikšmingai padidėję.
„Tradicinis šios būklės gydymo būdas – kombinuota kontraceptikų terapija, tačiau ji turi ir nepageidaujamų, o kartais net pavojingų šalutinių poveikių, pavyzdžiui, didina trombų susidarymo riziką. Be to, vartojant šią terapiją pastojimo galimybė išnyksta. Vienas iš alternatyvių terapinių sprendimų – inozitoliai, ypač Myo ir D-chiro inozitoliai. Sveikų moterų kraujo plazmoje jų santykis yra 40:1, todėl renkantis papildus su inozitoliais svarbu užtikrinti, kad būtų išlaikyta tinkama fiziologinė proporcija“, – pažymi gydytoja.
Galima pasidomėti ir papildais, kuriuose būtų medžiagų, švelniai reguliuojančių hormonų pusiausvyrą, ir vitaminų, mineralų, augalinių ekstraktų, kurie visi veiktų sinergiškai ir galėtų užtikrinti gerą moters savijautą, padėtų susilaukti kūdikio.
Planuoti nėštumą itin svarbu
Kaip pastebi pašnekovė, sveika mityba, fizinis aktyvumas, streso mažinimas ir kokybiškas miegas yra labai svarbūs veiksniai palaikant organizmo būklę ir vaisingumo funkcijas. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai neleidžia jų idealiai suderinti. Dėl to tam tikrų maistinių medžiagų papildymas gali būti būtinas ne tik planuojant nėštumą, bet ir siekiant užtikrinti gerą bendrą sveikatą bei hormonų balansą bet kuriame amžiuje.
„Svarbiausia suprasti, kad ruoštis nėštumui verta iš anksto, nes mūsų organizmui nuolat tenka susidurti su daugybe iššūkių – tiek iš aplinkos, tiek iš vidaus, ir jam reikia padėti pasiruošti papildomam krūviui“, – reziumuoja gydytoja.
