Širdis – beveik kumščio dydžio organas, kuris užtikrina kraujo cirkuliaciją, organizmo aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis. Ji taip pat ir sunkiausiai dirbantis organizmo raumuo: plaka be pertraukos, nuo pat pirmosios mūsų gyvenimo akimirkos. „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė primena, kokių negalavimų riziką sumažina ar padeda išvengti stipri širdis ir pataria, kaip ja pasirūpinti.
„Tinkamas rūpestis savo širdimi gali ženkliai sumažinti arba padėti visiškai išvengti miokardo infarkto ir insulto, kurie priklauso širdies ir kraujagyslių ligų grupei. Tai itin svarbu, nes bėgant metams, organizmas pradeda gaminti daugiau cholesterolio, o jo perteklius didina kraujagyslių užsikimšimą ir miokardo infarkto bei insulto riziką. Šios sveikatai ir gyvybei pavojingos būklės vystosi tyliai, todėl žmogus ilgai gali nejusti jokių simptomų ir nespėti laiku pasirūpinti savo sveikata“, – įspėja J. Jankauskienė. Vaistininkė tęsia, kad stipri širdis taip pat gali padėti išvengti hipertenzijos (padidėjusio kraujo spaudimo), širdies nepakankamumo bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų.
Organizmas siunčia signalus
Anot J. Jankauskienės, dažnai ar nuolatos pasireiškiantis neritmiškas širdies plakimas, skausmas krūtinėje, bendras silpnumas, nuovargis, galvos svaigimas ar atminties pablogėjimas gali būti nusilpusios širdies požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
„Kai mūsų širdis nusilpsta, ji nebesugeba išstumti reikiamo kiekio kraujo į organizmą, todėl sumažėja diastolinio (apatinio) kraujospūdžio reikšmė, o dėl deguonies ir maisto medžiagų trūkumo „įsijungia“ taupymo režimas, lemiantis krintantį kūno svorį“, – aiškina vaistininkė.
J. Jankauskienės teigimu, iki šiol nepasireiškęs skausmas širdies plote, padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, atsiradęs dusulys ar kosulys – organizmo siunčiami signalai, įspėjantys apie reikalingą skubią pagalbą ir būtinybę kreiptis į gydymosi įstaigą.
5 patarimai širdies stiprinimui
Anot vaistininkės, kiekvienas žmogus gali pasirūpinti savo širdies sveikata, ją stiprindamas. Tereikia pasinaudoti šiais patarimais:
1. Reguliariai užsiimkite sportu.
„Reguliarus sportas – vienas svarbiausių širdies stiprinimo metodų, nes padeda sumažinti širdies ritmą ramybės būsenoje, dėl to sustiprėjusi ji daug lengviau pumpuoja kraują ir greičiau aprūpina organizmą deguonimi. Jeigu iki šiol nebuvote fiziškai aktyvūs, pradėkite nuo pasivaikščiojimų lauke ar važinėjimo dviračiu, tačiau nepersistenkite – pakaks per dieną tam skirti apie 30 minučių, o vėliau galėsite organizmui tenkantį fizinį krūvį didinti“, – sako J. Jankauskienė.
Vaistininkė tęsia, kad pravartu būtų ir kasdieną atlikti reguliarią mankštą su pratimais kojoms, rankoms ir nugarai, nes taip stiprinant širdies raumenį, normalizuojant kraujospūdį ir pulsą bei įgaunant energijos.
2. Sveikai maitinkitės.
„Venkite riebių, rūkytų maisto produktų ir vaisvandenių, prisotintų didelėmis cukraus ar druskos dozėmis. Į mitybos racioną įtraukite obuolius, žalias lapines daržoves, avokadus, česnakus, riešutus, džiovintus abrikosus bei juodą šokoladą, kurie gerina širdies darbą“, – teigia vaistininkė.
3. Pasirūpinkite reikalingais vitaminais ir mineralais.
„Stipriai širdžiai reikia įvairių medžiagų, tačiau reikiamą jų paros dozę gauti su maistu sudėtinga, todėl reikėtų vartoti preparatus, kurių sudėtyje būtų žuvų taukų, kalio, magnio, seleno, cinko, vitaminų C ir E. Išskirčiau ir gudobelę, kuri padeda normalizuoti širdies ritmą, mažinti kraujospūdį, gerina kraujotaką bei stiprina širdies raumenį“, – sako J. Jankauskienė.
4. Atsisakykite žalingų įpročių.
„Dėl rūkymo greičiau užsikemša kraujagyslės, o kartu didėja miokardo infarkto, insulto ir koronarinės širdies ligos išsivystymo rizika. Be to, cigaretėse esantis nikotinas ne tik skatina kraujagyslių spazmus ir greitesnį širdies plakimą, bet ir didina kraujospūdį. Alkoholio vartojimas taip pat gali turėti rimtų pasekmių – dėl toksiško svaigalų poveikio žūsta dalis širdies ląstelių, sutrinka širdies ritmas, vystosi prieširdžių virpėjimas ar širdies nepakankamumas“, – sako J. Jankauskienė.
5. Valdykite neigiamas emocijas.
„Dėl ilgą laiką trunkančios nervinės įtampos didėja kraujospūdis, prastėja organizmo aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, išauga širdies permušimų ir mažakraujystės išsivystymo rizika. Dėl šios priežasties labai svarbu valdyti neigiamas emocijas ir kiekvieną dieną skirti laiko mėgstamai veiklai, kuri padeda atsipalaiduoti bei nusiraminti“, – teigia vaistininkė.
J. Jankauskienė priduria, kad su neigiamomis emocijomis kovoti padeda ir vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra nervų sistemą raminančios sukatžolės ar valerijono.
Atminkite, norint džiaugtis ilgu ir kokybišku gyvenimu, būtina rūpintis savo širdimi, o pajutus jos nusilpimą įspėjančius simptomus – kreiptis pagalbos.
Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, kuri kasmet primena, kaip svarbu rūpintis savo širdimi nuolatos, tik tokiu būdu galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką, o joms pasireiškus išvengti itin skaudžių padarinių.
