Vis daugiau besilaukiančių moterų išgirsta gestacinio diabeto diagnozę. Kartu su edukacine platforma www.gestacinisdiabetas.lt papasakosime apie šios būklės poveikį emocinei sveikatai ir kaip tai galima suvaldyti. Konsultuoja VU gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė ir muzikos terapeutė Miglė Oželytė.
Gestacinis diabetas ir savirūpa
Gestacinis diabetas – tai nėštumo metu pirmą kartą nustatytas gliukozės apykaitos sutrikimas. Dažnai jis diagnozuojamas moterims, kurios prieš pastodamos jautėsi sveikos, todėl ši žinia neretai užklumpa netikėtai. Nors gestacinis diabetas dažniausiai neturi ryškių fizinių simptomų ir daugeliu atvejų yra sėkmingai suvaldomas, tačiau emocinę sveikatą paveikti gali gana stipriai, ir emocinė reakcija gali būti labai netikėta. Gestacinis diabetas – kiekvienai moteriai skirtingas emocinis iššūkis, dėl kurio moteris turi iš naujo susiorientuoti, prisitaikyti ir atrasti vidines atramas.
Labai dažnai susirgus gestaciniu diabetu aptariamas mitybos keitimas, reguliarus fizinis aktyvumas, didesnis dėmesys skiriamas dažnam ir nuosekliam gliukozės rodiklių matavimui, svorio priaugimui, tačiau rečiau kalbama apie jausmus ir psichologinius išgyvenimus – nerimą, kaltės jausmą, įtampą, kontrolę, spaudimą parodyti tobulus rodiklius. Būtent čia ir atsiveria erdvė pokalbiams apie emocinę sveikatą ir savirūpą ja.
Emocijos, kurios gali lydėti gestacinio diabeto diagnozę
Nustačius gestacinį diabetą, moters kasdienybė pasikeičia. Reikia planuoti valgymus, galvoti apie mitybos pasirinkimus, reguliariai judėti, matuoti gliukozės kiekį kraujyje, stebėti svorio augimą, derinti rekomendacijas su darbu ir šeimos gyvenimu. Natūralu, kad kartu kyla ir emocinių reakcijų. Dažniausiai moterys įvardija:
Išgąstį ir nežinią – „Kas dabar bus? Ar tai pavojinga mano vaikeliui?“
Kaltės jausmą – „Gal kažką dariau ne taip?“
Neteisybės jausmą – „Kodėl tai nutiko man, nors stengiausi gyventi sveikai?“
Nuolatinį nerimą, ypač matuojant gliukozę, kai kiekvienas skaičius būna tarsi egzaminas.
Stiprų kontrolės poreikį ir baimę suklysti ar nepasiekti „gliukozės rodiklių tikslų“.
Izoliacijos jausmą, kai aplinkiniai nesupranta mitybos ar režimo pokyčių ir galimybių, arba priešingai – uždelstą, tarsi „neutralią“ reakciją, kai emocijos ateina vėliau.
Tai nėra silpnumo požymiai – tai normali emocinė reakcija į pasikeitusias gyvenimo aplinkybes ir atsakomybę už dvi gyvybes vienu metu.
Savirūpa – ne tik skaičiai, bet ir santykis su savimi
Gestacinio diabeto valdymas neatsiejamas nuo savirūpos. Įprastai, ji apima gliukozės rodiklių savikontrolę, kuri padeda suprasti, kaip organizmas reaguoja į maistą ir kasdienius sprendimus; svorio pokyčių stebėjimą, kuris nėštumo metu turi būti adekvatus ir saugus tiek mamai, tiek vaisiui.
Tačiau savirūpa neturėtų tapti „saviplaka“. Tyrimai rodo, kad per didelė įtampa, nuolatinis stresas ir nerimas gali apsunkinti gliukozės kontrolę, pabloginti miego kokybę ir bendrą savijautą. Todėl vis daugiau tarptautinių gairių pabrėžia – emocinės sveikatos palaikymas yra itin svarbi gestacinio diabeto valdymo dalis, o ne „papildomas priedas“.
Kaip muzikos terapija gali padėti susirgus gestaciniu diabetu?
Muzikos terapija – tai mokslu grįstas terapinis metodas, kurį taiko specialiai parengti muzikos terapeutai, baigę universitetines studijas. Tai nėra muzikos pamokos ir nereikalauja jokių muzikinių gebėjimų, niekas žmogaus nevertina pagal balsą, grojimą ar muzikinį skonį. Muzikos terapeutai dirba terapiniu principu – lydi žmogų per jo emocinės būklės pokyčių procesą, padeda suprasti emocijas, patirtis, reakcijas, o pagrindinė priemonė yra muzika.
Daugelis mūsų natūraliai naudojame muziką kaip pagalbos sau priemonę. Kartais net nesusimąstome, kaip stipriai ji veikia emocijas: kai būna liūdna – pasirenkame kūrinį, kuris leidžia tas emocijas išjausti giliau, o kai reikia pakylėjimo, – įsijungiame muziką, kuri grąžina gerą nuotaiką ar primena malonius prisiminimus. Muzika dažnai tampa intuityviu būdu reguliuoti emocijas – todėl natūralu, kad ji yra veiksmingai naudojama ir terapijoje, o ypač patiriant daugiau streso ar nerimo, kaip gali nutikti susirgus gestaciniu diabetu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad muzikos terapija ir struktūruotas muzikos klausymas gali:
Sumažinti nerimą ir streso hormonų (kortizolio) lygį;
Sulėtinti kvėpavimą ir širdies ritmą;
Pagerinti miego kokybę;
Padėti lengviau priimti gliukozės matavimus ir sumažinti su jais susijusią įtampą;
Sustiprinti emocinį ryšį su dar negimusiu kūdikiu;
Sumažinti pogimdyminės depresijos riziką.
Gestacinis diabetas ar kitos nėštumo komplikacijos yra laikinos būklės, tačiau jų daromas emocinis poveikis – labai realus ir juntamas „čia ir dabar“. Todėl muzikos terapeutų darbas paprastai orientuotas į tai, kas gali padėti moteriai šiandien, šią savaitę, šiuo etapu, neplanuojant ilgalaikės gilios analizės.
Muzikos terapijos procese svarbūs keli žingsniai
- Atpažinti ir įvardyti jausmus ir emocijas – kas iš tiesų kelia didžiausią nerimą.
- Priimti situaciją, sumažinti kaltę ir nerealistiškus lūkesčius sau.
- Ieškoti ir mokytis emocijų reguliavimo būdų ir perkelti šiuos įgūdžius į kasdienybę.
- Atpažinti ir stiprinti vidines atramas ir pasitikėjimą savimi, kuris dažnai susvyruoja išgirdus diagnozę.
- Kurti ir stiprinti ryšį su negimusiu vaikeliu, nes tai suteikia daugiau ramybės ir saugumo jausmo.
Muzikos terapija padeda atkurti tai, kas gestacinio diabeto metu neretai susvyruoja, ir priimti, kad ši būklė yra laikina, suteikiant sau leidimą kvėpuoti ir jausti. Tad dažnai gimsta ir svarbiausias vidinis pokytis nuo turiu būti stipri į galiu tiesiog būti.
Kada verta ieškoti pagalbos?
Tyrimai rodo, kad padidėjęs nerimas nėštumo metu siejamas su didesne pogimdyminės depresijos rizika. Tai nereiškia, kad ji būtinai išsivystys, tačiau tai svarbus ženklas pasirūpinti savimi laiku.
Pagalbos verta kreiptis, jei:
nerimas trukdo ilsėtis ar susikaupti,
gliukozės matavimai kelia nuolatinę įtampą,
sutrinka miegas,
dažnai norisi verkti ar jaučiatės vieniša,
emocinis krūvis atrodo per didelis.
Įvertinti savijautą gali padėti atsakymai į Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės ir Montgomery–Asberg vertinimo skalės klausimus, jos nepatvirtina diagnozės, tam reikia specialisto, tačiau leidžia suprasti, kokia savijauta yra šiandien – čia ir dabar.
Pagalba gali būti įvairi – muzikos ar kitos menų terapijos, psichologo konsultacijos, psichoterapija, kvėpavimo ar kitos kūrybinės praktikos bei dėmesingas įsisąmoninimas. Svarbiausia – ne laukti, kol situacija „praeis savaime“, o imtis aktyvių savipagalbos veiksmų. Kartais pakanka kelių susitikimų, kad grįžtų daugiau ramybės ir vidinio stabilumo. Neabejotinai besilaukiant emocinė savijauta yra ne mažiau svarbi nei fizinė. Rūpindamasi emocine sveikata, moteris rūpinasi ne tik savimi, bet ir savo vaikeliu.
Kur rasti patikimą informaciją ir palaikymą?
Ketvirtus metus skaičiuojanti edukacinė platforma „Suprasti. Įsitraukti. Klausti: Gestacinis diabetas“ (www.gestacinisdiabetas.lt) siekia padėti Vilniaus ir visos Lietuvos moterims, susidūrusioms su šiuo sveikatos sunkumu. Projektas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis ir nuo 2022 m. įgyvendinamas Vilniaus medicinos draugijos. Platformoje pateikiama patikima informacija apie gestacinį diabetą, savirūpą, gyvensenos ypatumus susirgus, emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes – tam, kad moterys šiuo jautriu etapu jaustųsi ne vienos.
Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienės:
„Gestacinį diabetą šiandien galime sėkmingai suvaldyti, kai medicinines, gyvensenos ir savirūpos rekomendacijas lydi palaikymas, supratimas ir dėmesys emocinei sveikatai. Kartais moteriai užtenka būti išgirstai – ir viskas ima keistis. Labai svarbu, kad ji patikėtų savimi ir suprastų – daug kas yra jos rankose. Išdrįsus keistis, ramiai ir sąmoningai rūpintis savimi, šie pokyčiai tampa dovana ne tik sau, bet ir augančiam vaikeliui.“
Muzikos terapeutė Miglė Oželytė:
„Dirbdama su moterimis išgyvenančiomis šią diagnozę, labai aiškiai matau jos paradoksą – fiziškai moteris dažnai nejaučia jokių simptomų ir neretu atveju sklandžiai valdo fiziologinę šios ligos pusę, tačiau susitvarkyti su emocine šios diagnozės puse gali būti labai sudėtinga. Savo kabinete matau, kaip terapija padeda moterims priimti situaciją, atkurti pasitikėjimą savimi ir atrasti ar susigrąžinti vidinę stiprybę – tai, kas šios diagnozės metu dažnai susvyruoja.“
