Vasarą daugiau laiko praleidžiame gamtoje, dirbame sode, tvarkome aplinką ar užsiimame įvairiais buities darbais. Kartu padidėja ir traumų rizika – dažniau nusibrozdiname, įsipjauname ar kitaip pažeidžiame odą. Nors tokie sužeidimai dažniausiai atrodo nereikšmingi, būtent per juos į organizmą gali patekti stabligę sukeliančios bakterijos.
Stabligę sukeliančių bakterijų Clostridium tetani sporos aptinkamos dirvožemyje, dulkėse ir gyvūnų išmatose. Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojos Raimondos Bernotienės, žmonės neretai neįvertina rizikos, nors užsikrėsti galima ir visiškai buitinėse situacijose.
„Daugelis stabligę vis dar sieja tik su surūdijusia vinimi. Tai vienas dažniausių mitų. Pavojų kelia ne rūdys, o bakterijų sporomis užteršta žaizda. Užsikrėsti galima įsipjovus sodo įrankiu, susižeidus medžio atplaiša, nusibrozdinus važiuojant dviračiu, susižeidus tvarkant kiemą ar atliekant remonto darbus. Net ir nedidelė, iš pirmo žvilgsnio nereikšminga žaizda gali tapti vartais į infekciją, ypač jei ji užteršta žemėmis ar kitais nešvarumais“, – sako R. Bernotienė.
Pasak gydytojos, veiksmingiausia apsauga nuo stabligės yra vakcinacija, padedanti išvengti sunkių ligos formų ir jų komplikacijų.
Simptomai gali pasireikšti tik po kelių savaičių
Stabligės pavojus slypi ir tame, kad pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia ne iš karto po traumos.
„Inkubacinis periodas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, dažniausiai apie 3–21 dieną po sužeidimo. Pirmieji požymiai gali būti žandikaulio raumenų sustingimas, kaklo raumenų įtampa, rijimo sunkumai, raumenų skausmai ar spazmai“, – pasakoja gydytoja.
Ligai progresuojant atsiranda stiprūs viso kūno raumenų spazmai, kurie gali sutrikdyti kvėpavimą.
„Stabligė yra labai pavojinga liga, nes gali sukelti sunkias komplikacijas, kvėpavimo nepakankamumą ir net mirtį. Net ir šiuolaikinės medicinos sąlygomis gydymas dažnai būna sudėtingas ir ilgas“, – perspėja R. Bernotienė.
Ką daryti susižeidus?
Susidūrus su žaizda svarbiausia nedelsti. Medikė rekomenduoja kuo greičiau ją nuplauti tekančiu vandeniu ir muilu, pašalinti matomus nešvarumus, dezinfekuoti bei uždengti švariu tvarsčiu ar pleistru.
Taip pat svarbu stebėti, ar neatsiranda infekcijos požymių – paraudimo, tinimo, skausmo ar pūliavimo.
„Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei žaizda yra gili, stipriai užteršta žemėmis ar kitais nešvarumais, jei ją sukėlė gyvūno įkandimas, nepavyksta sustabdyti kraujavimo arba žmogus nežino savo skiepijimo nuo stabligės statuso“, – sako R. Bernotienė.
Tokiais atvejais gydytojas įvertina ne tik žaizdos pobūdį, bet ir galimą stabligės riziką bei poreikį papildomoms apsaugos priemonėms.
Apsauga nuo stabligės nėra visam gyvenimui
Nemaža dalis žmonių mano, kad vaikystėje gautų skiepų pakanka visam gyvenimui. Tačiau apsauga nuo stabligės laikui bėgant silpnėja.
„Suaugusiesiems rekomenduojama revakcinacija
Savo skiepijimo istoriją galima pasitikrinti gydymo įstaigoje arba elektroniniuose sveikatos įrašuose.
Patyrus traumą gydytojas vertina ne tik žaizdos pobūdį, bet ir laiką nuo paskutinio skiepo. Jei nuo paskutinės vakcinos praėjo daug metų arba skiepijimo istorija nežinoma, gali būti rekomenduojama skubi revakcinacija. Tam tikrais atvejais gali būti skiriamas ir stabligės imunoglobulinas, suteikiantis greitą laikiną apsaugą.
Pasak specialistės, stabligė yra viena iš tų ligų, kurių dažniausiai galima išvengti. Todėl vasarą verta prisiminti ne tik apsaugą nuo saulės ar erkių, bet ir pasitikrinti, ar vis dar esate apsaugoti nuo šios pavojingos infekcijos.
