Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų, spręsdamos, ką vaikai valgys kasdien, vis dar remiasi pigiausiu viešųjų pirkimų pasiūlymu. Tokia praktika neretai veda prie jau tradicine tampančios situacijos, kuomet ugdytiniai paprasčiausiai atsisako valgyti maistą bei sukelia nepasitenkinimą tėvams, mokytojams, o kartais – net rizikų sveikatai. Vienas pavyzdžių – neseniai viešumoje nuskambėję atvejai, kai ugdymo įstaigoms buvo tiekiami nekokybiški maisto produktai.
Telšiuose veikiantis lopšelis – darželis „Žemaitukas“ nusprendė keisti šią praktiką – vietoje centralizuotai pirkto maitinimo įsirengė nuosavą modernią virtuvę ir pasirinko tiekti vaikams ekologišką maistą. Pasak įstaigos direktorės Editos Andrijauskienės, sprendimas kilo iš asmeninių vertybių – požiūrio, kad maistas turi būti ir kokybiškas, ir naudingas vaikų sveikatai.
„Dar nuo vaikystės maistas man buvo ne tik maistas, o šeimos dalis, kultūros dalis. Kai pamačiau, ką valgo vaikai, supratau, kad metas keisti sistemą“, – sako direktorė.
Per vienerius metus darželyje tuometinis maisto tiekėjas keitė valgiaraštį net šešis kartus, tačiau nei vaikų, nei tėvų nuomonė apie maitinimo kokybę nesikeitė.
Pokytį paskatino Telšių rajono vadovybės klausimas švietimo įstaigų susitikime: „Kas norėtų pabandyti maitinti vaikus savarankiškai, ekologiškai?“ Iniciatyvos ėmėsi būtent E. Andrijauskienė.
Galimybių yra, bet ne visi jomis pasinaudoja
Darželis savivaldybės lėšomis (projekto įgyvendinimui skirta 155 tūkst. eurų) per vieną vasarą suorganizavo virtuvės kapitalinį remontą, įsigijo profesionalią virtuvės įrangą. Šiuo metu darželis gauna ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) paramą ekologiniams produktams – vienam vaikui per mėnesį skiriama 26 eurai.
Kalbėdama apie komandos atranką direktorė pripažįsta – pokalbiai su būsimomis virėjomis užtrukdavo po valandą ir ilgiau, o klausimai liesdavo ne tik išsilavinimą, bet ir tai, ką žmogus mėgsta gaminti namuose, kaip leidžia laisvalaikį.
„Norėjosi jausti, kad žmogus ateina dirbti ne tik už algą, bet ir su širdimi“, – prisimena E. Andrijauskienė.
Pasak jos, beveik iki beviltiškumo užsitęsė maitinimo organizatoriaus, kuris sudarytų valgiaraščius, juos koreguotų pagal vaikų poreikius, skonius, paieškos.
„Vieną rytą sulaukėme skambučio iš dietistų „Sanus Cibus“, jau aptarnaujančių daug įstaigų Lietuvoje. Po pirmo pokalbio supratau, kad pasitelkus profesionalų pagalbą maitinimo procesas bus sklandesnis, tad pasirašėme sutartį ir lengviau atsikvėpėme“, – dalijasi darželio direktorė.

Pokytis – akivaizdus
Telšių „Žemaituko“ virtuvė atnaujinta ir ekologiškas maitinimas vaikams pradėtas tiekti 2024 – ųjų rugsėjį. Įstaigoje dabar kasdien gaminamas šviežias, sezoninis, vaikų amžiui pritaikytas maistas, kurio daugiau kaip 70 proc. sudaro ekologiški produktai.
„Ryškiausias pokytis – vaikai patys pradėjo valgyti žuvį ir daržoves, be raginimo. Tėvai sako, kad ir namuose atsirado daugiau norėjimo ragauti naujus skonius. O kai girdžiu vaiką sakantį „Ar galima dar?“ – žinau, kad einame teisingu keliu“, – sako E. Andrijauskienė.
Pasak jos, šis sprendimas įmanomas tik bendru darbu – nuo mokytojų, kurios tapo tikromis maisto edukatorėmis, iki virėjų, kurios ruošia maistą pagal dietistų ir maisto technologų parengtus planus. Anot direktorės, be komandos ir savivaldybės palaikymo tokio rezultato nebūtų buvę.
Ar įmanoma įgyvendinti kitose ugdymo įstaigose?
Visgi, toks darželio pavyzdys – dar vis yra vos vienas iš kelių Lietuvoje. Editos Andrijauskienės teigimu, procesas tikrai kelia iššūkių, tačiau atliekant žingsnį po žingsnio, konsultuojantis su profesionalais ar tiesiog tokius modelius jau įgyvendinusiomis įstaigomis – tai tikrai įmanoma, nors ir reikalauja papildomų pastangų.
„Dažnai girdžiu – jūsų daželyje taip gerai, nes turite motyvuotą komandą ar palankią savivaldybę. Taip, tai svarbu. Bet svarbiausia – noras ir tikėjimas. Tada atsiranda viskas kita. O kai matau, kaip vaikai su džiaugsmu valgo, aš žinau – šis kelias buvo teisingas“, – sako E. Andrijauskienė.
Jos žinutė kitoms įstaigoms – paprasta: pokyčiai įmanomi. O pradžiai tereikia drąsos kelti ranką tyloje ir sakyti „Imuosi“.







































