Vaistininkai pastebi, kad vasarą elektrolitų trūkumas – gana dažna prastos savijautos priežastis. Juk ne paslaptis, kad šiltuoju metų sezonu elektrolitų netenkame daug greičiau, kadangi natūraliai daugiau prakaituojame dėl aktyvesnės fizinės veiklos, drėgmės ir karščio. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė įvardija, kokie organizmo siunčiami ženklai gali išduoti elektrolitų trūkumą ir pataria, kaip jį atstatyti.
Elektrolitai, tokie kaip magnis, kalis, kalcis, natris ir chloridai padeda reguliuoti organizmo skysčius, raumenų ir širdies funkcijas, kraujo spaudimą, nervinius signalus bei atlieka daugybę kitų funkcijų. Tinkamas elektrolitų kiekis ypač svarbus tiems, kurie serga kepenų, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, taip pat vartojantiems per mažai vandens, daug ir įtemptai sportuojantiems, sergantiems bakterinėmis infekcijomis, dažnai vartojantiems alkoholį ar diuretikus.
Atpažinti simptomus pavyksta ne visiems
Ji įspėja, kad net lengvai sutrikus elektrolitų balansui organizme, gali atsirasti nemalonūs simptomai. Pirmieji ženklai, jog organizmui gali trūkti elektrolitų, yra skausmingi mėšlungio epizodai ar raumenų spazmai, taip pat gali pasireikšti nuovargis, silpnumas imantis net menkiausių darbų.
„Gali pasireikšti ir galvos skausmas, smegenų rūkas, taip pat dažnas pojūtis būna rankų ar kojų tirpimas, lyg mažos adatėlės lengvai badytų odą. Kadangi elektrolitai taip pat padeda palaikyti raumenų, įskaitant ir širdies, funkciją, gali pakisti širdies ritmas, atsirasti širdies permušimai, sutrikti kraujo spaudimas. Kai kuriems pacientams sutrinka ir virškinimas, kankina arba vidurių užkietėjimas arba viduriavimas“, – galimus simptomus vardija vaistininkė.
E. Zykienė dalijasi, jog kartais pacientai, net ir jausdami minėtus simptomus, neįtaria, kad jų savijauta gali būti susijusi su elektrolitų disbalansu. Nors mėšlungio epizodus kai kurie jau dažniau sieja su magnio trūkumu, tokie simptomai kaip širdies ritmo ar kraujospūdžio sutrikimai neretai, ypač vasarą, „nurašomi“ karščiams, orų pokyčiams ar tiesiog būna ignoruojami.
„Nemaža dalis pacientų kankinančio nuovargio, silpnumo ar net virškinimo sutrikimo išvis nevertina kaip sveikatos pablogėjimo, o paprasčiausiai galvoja, kad trūksta poilsio ar suvalgė kažką netinkamo. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, ar organizmo siunčiami ženklai yra trumpalaikiai ir su aiškia priežastimi – pavyzdžiui, jaučiamės pavargę, nes buvo įtempta diena ar prastai miegojome – ar tęsiasi keletą dienų ir ilgiau, o priežastį atrasti yra sudėtingiau“, – sako vaistininkė.
Ką galime padaryti patys?
Vaistininkė E. Zykienė primena, kad elektrolitų mūsų organizmas negamina, tad jų turime gauti su maistu arba maisto papildais. Pavyzdžiui, kalio yra pomidoruose ir bananuose, kalcio – riešutuose bei pieno produktuose, magnio būna žalumynuose, sėklose ir riešutuose, natris randamas grybuose, žuvyje, bulvėse, o chloridų galima rasti valgomojoje druskoje. Tačiau norint užtikinti elektrolitų balansą organizme, šalia šių mineralų turinčių produktų vartojimo, turime išgerti ir pakankamai vandens – kitu atveju jie nebus tinkamai pasisavinami.
„Elektrolitų pasisavinimą sutrikdyti gali ir dažnai vartojami kofeino ar daug pridėtinio cukraus turintys gėrimai, alkoholis taip pat skatina dehidrataciją. Jei vyrauja karštesni orai, lauke tvyro drėgmė, natūraliai daugiau prakaituojame, o su prakaitu pasišalina ir dalis mineralų. Mėgaujantis saulės voniomis ar, tarkime, visą dieną praleidžiant paplūdimyje, tikėtina, kad dienos pabaigoje taip pat jausime elektrolitų trūkumo simptomus“, – priduria ji.
E. Zykienė paaiškina, kad per parą suaugęs žmogus su maistu ar maisto papildais turėtų gauti 300–400 mg magnio, iki 500 mg kalio ir kalcio, 1000–1500 natrio, 10–15 mg cinko ir 1000 mg chloridų. Tam, kad užtikrintume tinkamą elektrolitų kiekį organizme, vaistininkė E. Zykienė pataria ne tik valgyti atitinkamus maisto produktus, gerti pakankamai skysčių, bet ir dažniau mėgautis mineraliniu vandeniu. Jame elektrolitų kiekiai gana maži, tad yra saugūs vartoti kasdien.
Elektrolitų maisto papildų poreikis
Daugiau prakaituojantys ar intensyviai sportuojantys asmenys mitybą gali papildyti ir elektrolitų tirpalais. Pastaruosius rekomenduojama vartoti po fizinio krūvio, aktyvaus sporto, net darbo lauke ar ilgesnio būvimo tiesioginės saulės šviesoje. Elektrolitus taip pat patariama vartoti siekiant atstatyti organizmą po įvairių apsinuodijimų, įvairių infekcijų, kurių metu buvo pakilusi temperatūra.
Elektrolitų galima rasti įvairiomis formomis, tačiau pačia populiariausia išlieka geriama forma – vandenyje tirpūs milteliai arba jau paruoštas tirpalas. Šių maisto papildų sudėtyje neretai būna ne tik pačių elektrolitų, bet ir papildomų mikroelementų, reikalingų tinkamoms organizmo funkcijoms palaikyti.
„Vis dėlto, elektrolitų preparatai neturėtų pakeisti maisto produktų, o jų vartojimas taip pat neturėtų būti perteklinis. Per dideli elektrolitų kiekiai gali sukelti viduriavimą, pykinimą ar vėmimą, silpnumą, galvos skausmą, kvėpavimo sunkumus ir širdies ritmo pokyčius. Todėl įtariant elektrolitų trūkumą, visada patarčiau pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, kurie padės nusistatyti saugias maisto papildų dozes“, – rekomenduoja vaistininkė.
