Fotografė Viktorija „Saulės sielos studija“ daug metų puošia mūsų žurnalą, vadiname ją viršelių meistre arba jūros fotografe. Dar vienas Viktorijos talentas – kurti nepamirštamas kalėdinės fotosesijas.
Puodelis latės kavos, pabarstytos cinamonu. Fone skamba Andriaus Mamontovo „Kalėdos“. Tą akimirką pradedu rašyti apie laiką, kuris man – turbūt pats stebuklingiausias per visus metus.
Kalėdų laukimas man visada prasideda nuo mažo dalyko – lesyklos zylutėms, pakabintos prie virtuvės lango. Tą dieną pajuntu, kad nors už lango dar nėra sniego, bet jau ateina žiema. O su ja – šviesiausios, šilčiausios šventės. Ir kažkur širdyje pradeda degti noras ruoštis – įsileisti šventinę būseną, ypatingą šviesą.
Peržiūriu praėjusių metų fotosesijų akimirkas, ir veide savaime atsiranda šypsena. Ima „spirgėti“ širdis, laukiant naujų susitikimų.
Kodėl svarbu nusifotografuoti Kalėdoms? Nes laikas bėga… Ir šitą bėgimą pajutau tikrai stipriai – nuo tos akimirkos, kai gimė mano dukra.
Žmonės, atėję į fotosesiją, – tai atskiras pasakojimas. Vieni žaismingi, kiti ramūs, visi – tikri. Ir man, kaip fotografei, tenka nuostabi užduotis – tą tikrumą sudėti į jų Kalėdų „atvirutes“.
Stebiu tėvus, kaip jie džiaugiasi savo mažyliais: vienų vaikučiai dar visai maži – vos telpa eglės žaisliukas jų delne, kitų – jau paaugę, su pasakojimais apie svajones ir dovanas po eglute.
Kai fotografuoju, matau, kaip tėvams vaikai yra jų visa visata. Stengiuosi tai parodyti nuotraukose, kad vėliau žvelgiant į nuotraukas meilė jiems šviestų ir po daugelio metų. Nuotrauka – ne tik akimirka, tai jausmas, į kurį per ją gali grįžti.
Man Kalėdos – tai šviesa. Ne tik ta, kuri mirga ant eglutės šakų, bet ir ta, kuri gyvena žmonėse. Kiekviena užfiksuota akimirka – mažas stebuklas. Fotografija man – būdas mylėti gyvenimą.
Ateinu į fotosesiją ne tik fotografuoti, bet ir pasidžiaugti žmonėmis: pamatyti, kaip mažos rankos įsipina į mamos plaukus, kaip tėtis ima kutenti, o studijoje nuaidi juokas. Aš tik šypsausi ir tyliai kuriu atvirutes, kuriose juokas, artumas, net mažas užsispyrimas – liks gyvi amžinai.
Vienas mano kredo – „Žydėk ten, kur augi.“
Labai stengiuosi augti savo veikloje, o ar pavyksta žydėti, – geriausiai sprendžia žmonės, kurie pas mane ateina.
Patarimai einantiems į kalėdinę fotosesiją:
Visų pirma – ateikite su gera nuotaika.
Ir jei matote, kad mažieji ne visada klauso, – nesigadinkite jos. Būtent čia ir slypi grožis! Juk jie ir namie ne visada elgiasi taip, kaip norime. Leiskite jiems būti savimi – tegu prisiliečia prie eglės šakos, pasislepia po sofa penktą kartą – kai išlįs, bus pats tikriausias ir gyviausias kadras, fotografas tikrai tai pamatys!
Atsineškite mandarinų – jie ne tik gražiai atrodo, bet ir kvapu kuria Kalėdų nuotaiką. Išlikite ramūs, jei ne viskas vyksta „pagal planą“. Vaikai labai jaučia emocijas, todėl svarbiausia – ramybė. Tada viskas pavyks. Galite pasiimti ir kakavos, puodelių, kokią kalėdišką kepuraitę paįvairinti nuotraukoms.
Apranga:
Kad nuotraukos būtų harmoningos, pasižiūrėkite studijos nuotraukas – pabandykite priderinti spalvas.
Mamoms siūlau vengti labai trumpų sijonų – juk norėsis prisėsti, pažaisti su mažaisiais.
Venkite neoninių spalvų ir didelių užrašų – jie blaško ir stipriai kontrastuoja su odos spalva.
Gražiausiai atrodo minkšti megztiniai, veliūras, medvilnė. Drabužius rekomenduoju švelnių atspalvių: smėlio, pieno baltumo, chaki, alyvinės.
Jei studijos stilius elegantiškas, – tiks ir blizgūs, žvyneliais dekoruoti akcentai, suknelės, palaidinės, mamoms – aukštakulniai.
Galima pasirinkti šiek tiek jaukumo, šiek tiek elegancijos – viskas priklauso nuo jūsų noro.
Svarbiausia – kad apranga leistų jaustis savimi.
Ir dar – atsipalaiduokite. Šios nuotraukos skirtos ne kitiems, o jums – apie jus ir jūsų artumą.
Tegul šiemet fotosesijoje sustoja laikas. Tegul šurmulys nurimsta.
Pabūkite šalia savo mylimų žmonių – ramiai, jaukiai, tikrai.
Ir tebūnie kiekviena akimirka priminimas: „Žydėk ten, kur augi.“
