
Auginti alergišką vaiką – iššūkis šeimai. Ne veltui aktyvios mamos buriasi į forumus ir dalinasi patirtimi, siunčiasi preparatus iš tolimiausių pasaulio kampelių ir susižino apie egzotiškiausius gydymo būdus. Skaitykite šeimos pasakojimą.
Pasakoja mama Jūratė, su vyru Nerijumi auginanti alergišką sūnų Vytį.
Kaip prasidėjo alergija
Esu alergiška nuo gimimo, todėl alergija man ne naujiena, tačiau kai laukiausi – vyliausi, kad vaikutis to nepaveldės. Vyras alergijos neturėjo, bet pastaruoju metu turi alerginę slogą, spėjame – nuo darbo sąlygų, nes prisikvėpuoja gamykloje esančių dulkių.
Kai sūneliui suėjo 3 mėnesiai, pradėjo berti rankytes. Tada maitinau savo pienu ir primaitindavau mišinuku. Parodžiau šeimos gydytojai, jokių bėrimų ji ant odos „neįžiūrėjo“, tad nebebuvo prasmės su ja diskutuoti. Nusprendžiau nutraukti maitinti savo pienu ir pažiūrėti, ar bėrimas dings (beje, po kurio laiko šeimos gydytoją pakeitėme). Po kelių dienų rankytės pradėjo gražėti, todėl savo pienuko jau nebedaviau. Deja, viskas tuo nesibaigė. Kai sukako 6 mėnesiai, pradėjau duoti mišinuką Nr. 2 (skirtą nuo pusės metų) ir įvedinėti košes (iš pradžių – daržovių, vėliau – grūdų), ir bėrimai vėl atsinaujino, plito.
Tada Vyčiui buvo nustatytas atopinis dermatitas, atlikti maisto mėginiai ir rasta alergija tam tikriems maisto produktams.
Maratonai pas alergologus
Apie pusę metų lankėmės Antakalnio alergologijos centre, ten kas kelis mėnesius kartojo maisto mėginius. Po jų turėdavau išbraukti iš raciono tuos produktus, kuriems vaikutis alergiškas, o įvedinėti naujus ir žiūrėti – ar yra kokia nors reakcija, ar ne. Gydytoja patarė maitinti ne paprastu mišinuku, o specialiu NAN HA alergiškiems vaikams. Nuo jo Vyčio būklė dar pablogėjo… Šeimos gydytoja išsiuntė mus į Sanariškių klinikas, kad atsigultume į stacionarą išsamiems tyrimams iš kraujo ir lopo mėginiams ant nugaros.
Sausa odelė
Ligoninėje nustatė, kas sukelia didžiausią reakciją. Tai – kviečiai, kukurūzai, kiaušinio baltymas, soja, namų dulkių erkutės, katino plaukai. Skyrė hormoninių tepaliukų, kuriais buvo tepamas dar ligoninėje, drėkinamųjų kremų. Išvykome tikrai pagražėjusia odele, bet namuose, nustojus tepti tepaliukais, bėrimai vėl plito, sūnelis išmoko kasytis. Tęsėsi užburtas ratas: aš tepu, jis nesikaso, netepu – kasosi. Išbandžiau daug drėkinamųjų mūsų vaistinėse parduodamų kremukų, nes odelė nuo hormoninių tepaliukų labai sausėja. Nurengdavau glaustinukę, iškratydavau pleiskanas kaip miltukus, ištepdavau visą kūnelį ir galvytę kremu ir vėl aprengdavau. Ir taip po 5-6 kartus per dieną. Atrodydavo – kur gali tiek kremo susigerti, o drėkinamojo poveikio jokio…
Receptai, kurie padėjo
Tada sėdau prie interneto ir pradėjau skaityti, ką gi daro kitos mamos, auginančios tokius vaikučius. Ne viena mama pasakojo, kaip atrado vienos firmos produkciją iš JAV (čia yra to kremo tinklapis http://www.aveeno.com/)
Nutariau ir aš išbandyti, juk nieko neprarasiu dar pabandžiusi vieną variantą. Draugiškos mamos pasisiūlė pabandyti nedidelį kiekį. Iškart atkreipiau dėmesį į šilkinę konsistenciją, antras dalykas – vienai kojytei ištepti užteko žirnio dydžio kremo, kai kito reikėdavo vos ne šaukštelio! Parsisiunčiau to kremo iš JAV. 140 g kremo kainuoja apie 7 dolerius + siuntimo išlaidos apie 20-25 Lt. Jei perkate per tarpininką, dar prisideda 7-10 Lt. Laukti reikia apie 30 dienų. Jei siunčiatės iš UK, kremo kaina apie 6 svarus + siuntimas apie 10-15 Lt, atkeliauja prekė per savaitę. Pakuotės užtenka 3 mėnesiams.
Porą dienų tepiau po 3-4 kartus per dieną, vėliau užteko vieno karto, o po savaitės iš glaustinukės nebepurčiau miltukų, o tik patepdavau tam tikras stipriau išbertas vietas. Šiuo kremuku neapsiribojome, radau minint mamas, jog prausia vaikučius su Poltavos bišofito druska, nes esant tokiam pleiskanojimui ir sausumui būtina vaikutį kuo dažniau maudyti. Pleiskanos turi išmirkti, kad odelė galėtų kvėpuoti ir vėl atsinaujintų kitas sluoksnis, kuris turi būti per 3 min. sudrėkintas išėmus vaiką iš vandens. Beje, tas pats galioja ir suaugusiesiems, taip oda nepraranda drėgmės, kurios prisigėrė iš vandens ir dar pamaitinama kremu. Poltavos bišofito druską pirkau Lietuvoje, vaistinėje. 1000 ml Poltavos bišofito kristalų koncentrato kainuoja apie 37-40 Lt. Tokio kiekio užtenka 2 mėnesiams.
Sūnelį kas antrą dieną mirkydavau tame vandenyje su druska po 15-20 min., išėmus nenuprausdavau ir netepdavau kremuku (pagal instrukciją, tepti kremuku galima praėjus 30 min., nes druska atlieka savo darbą). Maudydavau vakare, nes druska dar turi ir raminamąjį poveikį, o ryte atsikėlusio vaiko odelės nepažindavau, ji buvo tokia graži, žaizdelės užsitraukusios, beveik jokio pleiskanojimo ir – svarbiausia – nebereikėjo jokių hormoninių tepaliukų! Kadangi 100 proc. negalėjau išbraukti iš vaiko raciono duonos, batono, sausainukų (juk tai vien kviečiai), jis jų suvalgęs vakare būdavo šiek tiek pabertas, opiausia vieta buvo kojyčių pakinkliai. Šių produktų jis tikrai gaudavo labai mažai, atradome ryžių trapučius, kuriuose kviečių nėra, bet vyras visada sakė – verčiau duodame visko po truputį, organizmas turi priprasti ir tai pažinti.
Gana ilgą laiką naudojome ir homeopatinius žirniukus, kuriuos skyrė gydytoja homeopatė, parinkusi pagal Folio metodą. Esu už tokį gydymą, nes homeopatiniai preparatai pertvarko organizmo vidų – juk tai, ką mes matome odos paviršiuje, yra tik signalas, kad viduje kažkas negerai.
Sūnus alergiškas ir uodų įkandimams – įkandimus ir žaizdeles tepame Arnikų tinktūra, labai šaunus preparatas, naudojame visa šeima.
Labai dažnai dėl tokių odos bėrimų būna kaltas stafilokokas, kuris sukelia niežėjimą ir kasantis dar labiau plinta. Mūsų gydytojai jį gydo antibiotikais, kurie neveikia arba visai negydo. Žinau, kad iš Rusijos ar Baltarusijos mamos perka preparatą bakteriofagą, jis puikiai gydo ir vienintelis išnaikina stafilokoką (išrenka ir sunaikina tik stafilokoko bakterijas, kitų mikroorganizmų neliečia). Pirkau ir aš, tepiau sūnaus kūnelį, nes stafilokokas buvo rastas ir sūnui.
Buities pertvarkymas
Buityje daug pakeitimų nebuvo, nes kilimų ir taip neturėjome, buvo vienas iš tokių pakulinių storų siūlų, tai jis ir liko.
Surinkau pliušinius žaisliukus, išdovanojau. Kambarinių žydinčių gėlių namuose nebuvo, nes aš esu alergiška, auginu tik keletą kaktusų ir keletą gėlių, kurios nežydi, vienintelė žydinti yra orchidėja. O štai dėl mūsų katinėlio turėjome rimtai pagalvoti. Aš vis dėlto buvau už tai, kad kačiukui surastume kitus namus, o vyras sakė, kad sūnus gimė jau esant katinėliui, jis sūnui nesukelia jokios alergijos. Beje, mūsų katinas yra Cornish Rex veislės. Kodėl būtent toks? Aš juk esu labai alergiška katinams ir šunims, o katinus be galo myliu, todėl, dar kol neturėjome vaikučio, visur ieškojau informacijos – gal yra tokia veislė, kuri tiktų alergiškiems žmonėms, ir radau. Beje, jis tikrai man nesukelia jokios alergijos ir dar padarė įdomų dalyką – dabar aš galiu paglostyti ir kitus katinus ar šunis, organizmas persitvarkė ir taip audringai nebereaguoja. Kadangi sūnelio būklė gerėjo, o ne blogėjo, tai ir mūsų katinėlis liko gyventi su mumis. Sūnelis jį ir glosto, ir žaidžia, beje šie katinai nesidrasko, todėl nebaisu, kad sužalos vaiką.
Kas sunkiausia auginant alergišką vaiką
Sunkiausia nežinojimas, ar ta būklė bus visada tokia, ar ji blogės, ar gerės. Tai, kad aš Vyčio nebeprausiu bišofito druska jau 6 mėnesius, mane džiugina, bet kremuką vis dar naudojame pavieniams pabėrimams. Kai mane mama augino, mano būklė tikrai buvo daug sunkesnė, bet visi gydytojai mamą ramino, kad aš išaugsiu. Deja, neišaugau, vėliau išsivystė bronchinė astma, alerginė sloga, liko pavienių bėrimų.
Kitas dalykas – psichologiškai man lengviau, nes aš pati esu tai patyrusi ir žinau, kokia tai liga, kokie simptomai. Kitoms mamoms sunkiau, nes jos neįsivaizduoja, koks tai jausmas, kai visur niežti, ir kuo daugiau kasaisi, tuo daugiau niežti. O kai visur „išsidraskai“, būna net saldu – taip palengvėja, tik, deja, tai ne išeitis, nes lieka žaizdos ir atvira vieta patekti infekcijai…
Patarimai kitiems tėvams
Neapsiribokite siūlomu gydytojų gydymu (tabletėmis ir tepalais), išbandykite viską: kremus, vaistus, mitybą, poilsį prie jūros.
Man pačiai sūrus jūros vanduo ir jūros oras – vienintelis vaistas, kurio rezultatas būtų visiškas išgijimas. Skaitykite, domėkitės šia liga, aiškinkitės, kaip vaikui padėti. Išmėginkite homeopatinį gydymą. Mama mane žolelėse ištisai maudė, žinau, kad tepė ir barsuko taukais. Jau tarybiniais metais, kas aš augau, manęs niekas neskiepijo, neturiu nė vieno skiepo.
Gailiuosi, kad leidau skiepyti vos gimusį savo sūnelį, manau, tai irgi paskatino alergiją atsirasti. Beje, sūnelis dar gavo antibiotikų dozę su mano pienu, tai tikriausiai irgi išderino jo organizmą.
Teko susipažinti su labai sunkiai alergija sergančiomis dviem mergytėmis, kalbėjausi su jų mama. Neįtikėtinos tėvų pastangos, begalinė kantrybė ir tikslo siekimas, kad tik vaikai pasveiktų. Jie Lietuvoje irgi perėjo didžiules kliūtis, gydymus ir apsistojo ties Vokietijos gydytojų sukurtu metodu. pavadintu Kiefo lašiukais, kai iš vaiko šlapimo padaromas tam tikras koncentratas, kad organizmas pratintųsi ir atpažintų alergeną, o ne su juo kovotų. Vartojamos mikroskopinės dozės, nes tik taip galima organizmą pratinti prie alergenų. Rezultatai tikrai labai geri, mergytės jau daug ką valgo, deja, negali būti saulėje, nes yra alergiškos saulės šviesai. Tokiu metodu gydomas ne vienas vaikas, tik gaila, kad jis labai brangus, gal kada ir Lietuvoje tai bus pradėta taikyti.
Auginant alergišką vaiką neįmanoma nuo visų atsiskirti ir visko atsisakyti. Juk reikia gyventi, o ne egzistuoti. Kai susituokiau, buvo tokių, kurie sakė – esi alergiška, negimdyk, nes vaikui perduosi alergiją. Tačiau jei taip mąstytume – tai dėl ko tada gyventi?
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“