Archyvas | Projektas RSS feed for this section
emigracija

Kodėl senovėje nebuvo nutukusių vaikų? Kaltas požiūris į saldumynus bei lepinimą

Nuobodu. Neįdomu. Į kaimą nevažiuosiu, nes ten nėra ką veikti.  Ir apskritai – ką […]

Skaitykite daugiau

Keturios meilės, kurių mokė proseneliai

Akivaizdu, kad pastaraisiais metais perkainuojamos auklėjimo tradicijos, keičiasi požiūris į tėvų pareigas ir teises. […]

Skaitykite daugiau
vėlinės

Tėvai vaikų nesiveda į laidotuves, nes tai „ne vaikų renginys“. O kaip buvo anksčiau?

Dabar dažnai tėvai vaikų nesiveda į laidotuves, nes tai „ne vaikų renginys“, vaikui bus […]

Skaitykite daugiau
nušalo

Ar vaikas turi žinoti apie mirtį?

Dabar dažnai tėvai vaikų nesiveda į laidotuves, nes tai „ne vaikų renginys“, vaikui bus […]

Skaitykite daugiau
Jūratės Čiakienės nuotr.

Renkant vardą reikės padirbėti – patikimuose šaltiniuose pasidomėti jo forma ir kilme

Apie senąsias ir naująsias vardų rinkimo tendencijas kalbamės su VU Baltistikos katedros profesore, vardų […]

Skaitykite daugiau

Naujausios vardų rinkimo tendencijos: madinga skirti du vardus

Vardo davimas – atsakingas reikalas, nes su juo gyvename visą gyvenimą. Apie naujausias vardų […]

Skaitykite daugiau

Pasakas vaikams reikia parinkti pagal amžių ir tinkamai sekti

Ilgametė žurnalo autorė, pedagogė Vilma Grigienė tyrinėja liaudies pasakas. Jos patarimai, kaip vaikams parinkti […]

Skaitykite daugiau

Pasaka yra kur kas daugiau negu pramoga

Kaip dabar neįsivaizduojame, kad vaikas galėtų užaugti be kompiuterio ar išmaniojo telefono, taip anksčiau […]

Skaitykite daugiau

Kaip bažnyčia diktavo suknelių ilgio madas

Kokią burtų lazdelę turėjo mūsų proseneliai, jei savo vaikus augino tokiais mandagiais? Tęsiame straipsnių […]

Skaitykite daugiau

Etninė kultūra – tai ne žaidimas senove

Lietuviai iki sovietinės okupacijos labai sėkmingai karta iš kartos perduodavo savo vaikams ir anūkams […]

Skaitykite daugiau
kaimas

„Tu“, mamyte, ar „jūs“, mamyte? Kodėl kreipdamasis į tėvus ar senelius „tu“ galėjai gauti antausį

Kokią burtų lazdelę turėjo mūsų proseneliai, jei savo vaikus augino tokiais mandagiais? Tęsiame straipsnių […]

Skaitykite daugiau
močiutė

Apie mandagumą senovėje: jei senelio ranka nešvari, bučiuok į alkūnę

Kokią burtų lazdelę turėjo mūsų proseneliai, jei savo vaikus augino tokiais mandagiais? Klaipėdos valstybinės […]

Skaitykite daugiau
šuo

Senoji gerumo mokykla: kaip vaikas elgiasi su gyvūnu, taip elgsis ir su žmogumi

Šiandien net neatsisukame, jei svetimas vaikas trepsi koja parduotuvėje, neužleidžia vietos autobuse ar garsiai […]

Skaitykite daugiau

Paaugliai: su dredais ar rūtų vainiku?

Knygynai lūžta nuo psichologinės pagalbos knygų, tokių kaip „Gidas suaugusiems po paauglių pasaulį“, „Paauglys […]

Skaitykite daugiau

Kūdikystė senovėje: tik sergantį vaiką ragino daugiau prižiūrėti, paimti ant rankų, nuraminti

  Per pastarąjį šimtmetį pasikeitė labai daug kas: ne tik technologijos, gyvenimo tempas, žmonių […]

Skaitykite daugiau

Atgaila už pavogtą obuoliuką

Vilnius universiteto lektoriui, ekonomistui Venantui Mačiekui kraštotyros ekspedicijų metu teko bendrauti su senoliais, gimusiais […]

Skaitykite daugiau

Ar buvo moteriškų vyrų senovėje? Siuvinėjantys, deja, sulaukdavo pašaipų

Vilnius universiteto lektorius, ekonomistas Venantas Mačiekus plačiajai visuomenei geriau žinomas kaip kraštotyrininkas, monografijų apie […]

Skaitykite daugiau
©Simona Tiškė , www.sitiart.lt

Nėštumo prietarai – kaip elgiesi, tokio vaikučio susilauksi

Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų daktarė etnologė Jurgita Macijauskaitė-Bonda savo straipsnyje apie „kitokius“ vaikus […]

Skaitykite daugiau

„Kitokie“ vaikai mūsų pasakose

Tėvams visais laikais didžiausias džiaugsmas auginti sveiką, „tokį kaip visi“ vaiką, tačiau, amžiams bėgant, […]

Skaitykite daugiau

Vaikystės pabaigos apeigos mergaitėms ir berniukams

Visose tautose ir kultūrose vienaip ar kitaip buvo pažymima vaikystės pabaiga – žmogaus įvedimas […]

Skaitykite daugiau
mama 1956 su draugais

Kiek senovėje truko vaikystė?

Projektui „Vaikams atsiveria senovė“ kalbinome jau dešimtį etnologų ir istorikų. Ir visi jie sakė […]

Skaitykite daugiau

Ar trečias brolis tikrai kvailas, ir kodėl pasakose tiek daug apie jį kalbama?

  Mūsų dienomis trečiam vaikui tenka ypatinga reikšmė –susilaukusi jo, šeima jau laikoma daugiavaike. […]

Skaitykite daugiau

Pirmas, antras, trečias. Kelintas gimei, tokia ir dalia?

Statistinė lietuvių šeima dabar turi vos po 1,5 vaiko, tačiau net ir tokiai nedidelei […]

Skaitykite daugiau
Neringos Banienės nuotr.

Adventas mokė kantrybės. Nesibarti ir net garsiai nekalbėti!

Dabar advento pradžioje įžiebiamos eglės, prekybos centrai skamba nuo kalėdinių dainų ir linksmybių, pradedame […]

Skaitykite daugiau

Žiemos pramogos be ledo arenų

Dabartiniai vaikai auga pasikeitusio klimato sąlygomis – žiemą retai kada beužšąla natūralus ledas, o […]

Skaitykite daugiau

Visa tiesa apie rykštę. Ar tikrai mūsų senelius lupo už neklausymą? Atsakymas nustebins

VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros docentė, etnologė Irena Stonkuvienė 10 metų rinko medžiagą apie […]

Skaitykite daugiau
vaikystė

Vaikystė visada nuostabi, o užpečkis – ideali vieta edukacijai, nes iš ten geriausiai matėsi ir girdėjosi

VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros docentė, etnologė Irena Stonkuvienė 10 metų rinko medžiagą apie […]

Skaitykite daugiau
kaimas

Kaip teleportuotis į praeitį? Pasikalbėti su 131 senjoru. Arba – ką papasakojo 1900 metais gimusi močiutė

VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros docentė, etnologė Irena Stonkuvienė 10 metų rinko medžiagą apie […]

Skaitykite daugiau
senovė

Seneliai – mūsų vaikščiojančios „vikipedijos“. Prieš googlindami paskambinkime jiems!

VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros docentę, etnologę Ireną Stonkuvienę pokalbiui pakvietėme dėl knygos „Augti […]

Skaitykite daugiau
laivai

Vaikų hierarchija šeimoje: kodėl jaunėlė sesuo norėdavo, kad vyresnėlė būtų graži?

Apie tai, koks buvo vaikų gyvenimo sezoniškumas, ką jie veikdavo žiemą, o ką – […]

Skaitykite daugiau
stakles

Senovinės vaikų atostogos: 2 savaitės po Kalėdų, ir viskas

Žinių apie vaikystę senovėje išlikę labai nedaug, o vyresnio amžiaus žmonių, kurie papasakotų, kaip […]

Skaitykite daugiau

Muziejus, kuriame žaidžiama

Yra toks anekdotas, kai žmogus prašo nedovanoti jam knygos, nes gyvenime jis jau skaitė […]

Skaitykite daugiau
spineris

Ar buvo spinerių viduramžiais?

Kalbėdami apie senovinius žaislus įsivaizduojame iš molio nulipdytus gyvuliukus, medinius kareivėlius, skudurines lėlytes. Iš […]

Skaitykite daugiau
neilaipiemenaite

Vaikystė senovėje: kodėl atsikalbinėti ir neklausyti net į galvą neateidavo

Kalbamės su Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktare Rasa Paukštyte-Šakniene. […]

Skaitykite daugiau
ADELEPASPIEMENUKUs1 - Copy

Liaudies pedagogika: kodėl seneliai svarbesni už tėvus, o hiperaktyvių vaikų… nebuvo

Kaip senovėje lietuviai auklėjo ir lavino vaikus? Paklausti miglotai primintume, kad bausdavo „beržine koše“ […]

Skaitykite daugiau
vita

Nei ledų, nei guminukų, o vis tiek saldi vaikystė! Kuo gardžiuodavosi vaikai senovėje

Anksčiau žmonės tikrai nevalgydavo saldumynų kiekvieną dieną, kaip kad mes dabar. Tačiau vaikai visais […]

Skaitykite daugiau

Kaip seniau ant meduolių… meilės laiškus rašydavo

Ką anksčiau vaikams parveždavo iš turgaus ar kermošiaus? Žinoma, meduolį. Jų būdavo visokių dydžių […]

Skaitykite daugiau

Kaip vaikai senovėje švęsdavo gimtadienius. Skaniausias „tortas“ – balta duona

Daug jaunų šeimų jau nebeturi savo kaimo, gyvų senelių, prosenelių, kurie pasakotų apie senus […]

Skaitykite daugiau
gimtadienis

Kaip šiais laikais atšvęsti nuostabų senovinį gimtadienį

Komerciniai gimtadieniai, ypač jei vaikas turi daug draugų ir į juos kviečiamas kelis kartus […]

Skaitykite daugiau

Slėpiningosios pirtynos

Pirtis senovėje buvo ne tik apsišvarinimo vieta. Ar daug kas šiandien paaiškins, ką senovėje […]

Skaitykite daugiau