[su_spoiler title=“Sūnui 1 metai. Kartais daužo pats galvą į kietus daiktus, baldus. Iš pradžių nestipriai, išmėgindamas, paskui vis stipriau ir stipriau. Ar tai tik įprotis? Be to, kai būna pavargęs ir supykęs, riečia nugarą, lošiasi atgal. Kas tai?“ style=“fancy“]
Tai irzlumo/nervingumo priepuoliai. Dažniausios priežastys:
Nuovargis, bloga nuotaika, nesėkmės, pvz., nesugeba pastatyti kubelių konstrukcijos ar neranda žodžių išreikšti savo norui, norų nepatenkinimas – kitaip tariant, suaugusieji neranda kantrybės pamokyti mažąjį, kaip ką padaryti.
Noras atkreipti į save dėmesį, dažni draudimai, suaugusių šeimos narių skirtingi reikalavimai ir draudimai.
Alkis, liga.
Būdinga: pyktis, rėkimas, klykimas drebant, suspaudus kumščius, atliekant kažkokius judesius, pvz., savęs žalojimo (kaip minite, galvos trankymo ir atidaus stebėjimo, kada gi tie suaugusieji išsigąs ir atkreips dėmesį į mano veiksmus).
Priepuoliai dažniau pasitaiko 1,5-4 m. vaikams, iki 7 m. išnyksta, o paauglystėje vėl atsinaujina, dažnesni labilios, jautrios psichikos vaikams.
Ką daryti?
Daugelį kartų vaikui paaiškinkite, kad jis savo norus išsakytų ramiai. Dėl to jis turi būti visuomet išklausomas ir jam suprantamai atsakoma, paaiškinama. Suvienodinkite visų suaugusių šeimos narių reikalavimus ir draudimus vaikui. Blogai, kai kuris nors iš šeimos narių vaikui leidžia viską daryti, o kitas – ne. Pvz., iš senelių grįžęs mažas vaikas aikštijasi, tampa sunkiai sukalbamas. Vaiko labui visiems vaiko artimiesiems būtina aptarti elgesį su vaiku. Suaugusieji, kurie vaikui skiria daug dėmesio, pastebi kai jis yra pavargęs, guldo jį poilsio, nesudaro galimybių pasireikšti nugaros rietimui, neįprastam lankstymuisi, galvos daužymui, kritimui ant grindų, klyksmui iki pamėlynavimo, užsitęsusiam rėkimui, piršto čiulpimui, kandžiojimuisi, žaislų daužymui, kėdžių vartymui, atsisakymui valgyti ir panašioms reakcijoms. Tokios reakcijos yra įrodymas, kad mažajam trūksta tėvų dėmesio arba juo besirūpinant perlenkta lazda – mažajam žmogui neleidžiam būti savarankiškam, per daug draudimų kiekviename jo žingsnyje.
Aikštingam vaikui paaiškinkite, kad jei jis nepakeis savo elgesio, jo bus paprašyta ramiai pastovėti (tiek minučių, kiek vaikui metų), tačiau geriau yra apseiti be minėtos bausmės. Į vaiko pyktį neatsakykite nervinga suaugusiojo reakcija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei priepuoliai kartojasi kelis kartus per dieną kelias dienas iš eilės.
Jei priepuoliai sukelia pavojų pačiam vaikui (pvz., daužo galvą į sieną arba kitaip save žaloja) arba kitiems, pvz., mėto kietus daiktus, puola kitus.
Jei pykčio priepuoliai kartojasi darželyje, mokykloje.
Jei pykčio priepuoliai yra susiję su kitais simptomais, pvz., pakilusia temperatūra arba atsirado po galvos traumos.
Jei priepuoliai dažnėja, užsitęsia, nepavyksta vaiko nuraminti.
Į konsultaciją pas vaiko gydytoją kartu su vaiku dera kartu atvykti abiems tėvams. Vaiko gydytojui patarus gali tekti kreiptis į psichologą.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=“Dukrytei 1 metai 2 mėnesiai. Prieš mėnesį rytais pradėjo traiškanoti akytės. Gydytoja skyrė levomicetino, bet nelabai padėjo. Nuo ko traiškanoja akys? Kaip gydyti? Ar kreiptis į okulistą?“ style=“fancy“]
Akių traiškanojimo priežasčių yra daug. Dažniausia iš jų akių gleivinės uždegimas (konjunktyvitas). Tai pati dažniausia akių liga. Serga bet kokio amžiaus vaikai.
Priežastys: dūmai, dulkės, įvairūs svetimkūniai, ryški saulės šviesa, virusai, bakterijos. Junginės uždegimas irgi gali būti įvairių ligų, pvz., tymų, vėjaraupių, alergijos, pasekmė.
Būdinga:
Paraudusi, patinusi ir niežtinti junginė.
Perštinčios, ašarojančios ir šviesai jautrios akys.
Kai ligos eiga sunkesnė, parausta akių obuoliai.
Gleivėtos arba pūlinės išskyros.
Bakterinės, virusinės kilmės junginės uždegimas yra užkrečiama liga. Tuomet iš akies plyšio sunkiasi daug pūlingų išskyrų, ryte akys būna užtinusios, vokai sulipę, sergantis vaikas dažniausiai jų neatmerkia. Infekcinės (t.y. bakterinės, virusinės) kilmės junginės uždegimas ypač puola mažus vaikus, negalinčius neliesti akių nešvariomis rankomis, jeigu į jas pakliuvo dulkių ar kitas svetimkūnis.
Junginės uždegimas neretai pasirodo kartu su sloga, gerklės skausmu, kosuliu bei karščiavimu, nes jį sukelia tie patys virusai ir bakterijos, kurie sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, labai dažnai gydytojų vadinamą ūmia virusine respiracine infekcija.
Ką daryti?
Kelis kartus per dieną plaukite sergančiojo akis drungnu virintu vandeniu, o dar geriau – ramunėlių arbata (vieną arbatinį šaukštelį švarių džiovintų arba šviežių ramunėlių žiedų užpilkite 100 ml verdančio vandens, įdėkite keletą grūdelių druskos /jei įmanoma, pasverkite truputį mažiau nei 1 g/ palaikykite 3-5 min., kol pritrauks, nukoškite ir palikite atvėsti arba vandens vonelėje atšaldykite iki kūno temperatūros).
Nusiplovusios su muilu rankas, akis plaukite atsargiai nuo išorės į vidų suvilgytu ramunėlių arbata lininės medžiagos arba marlės gabalėliu; kiekvieną kartą šluostykite vis nauju medvilniniu arba lininės medžiagos gabalėliu (panaudotą tučtuojau išmeskite); nenaudokite vatos tamponų, nes vata greitai išsiskaido ir dirgina akis.
Kai bet kokio amžiaus vaikas dėl vokų sulipimo neatmerkia akių arba jas niežti, peršti, uždėkite kūno arba kambario temperatūros kompresus (vieniems vaikams labiau patinka vėsūs kambario temperatūros kompresai kitiems – šiltesni, kūno temperatūros).
Kompresui paimkite nedidukę medvilninę servetėlę arba lininės švarios medžiagos skiautę, kelis kartus sulankstykite, pamirkykite virintame vandenyje arba jau minėtuose dezinfekuojančiuose tirpaluose ir uždėkite ant nesveikos akies; šitaip darykite 3-5 kartus per dieną po 5-7 min. (ilgiau vaikai, ypač mažesni, sunkiai ištveria). Dėkite tokio drėgnumo kompresą, kad iš jo netekėtų dezinfekcinė medžiaga; kompresų servetėles išmeskite.
Kai tai nepadeda, savo dukros gydytojo paprašykite siuntimo pas akių ligų gydytoją.
Levomicetino lašai į akis nėra vienintelis vaistas šalinantis akių traiškanojimą. Ir akių ligų gydytojui ne visuomet pavyksta parinkti reikiamą vaistą. Tik akių ligų gydytojas, išklausęs tėvus, ištyręs vaiko akis, gali reikiama padėti. Svarbiausia yra atrasti traiškanojimo priežastį ir ją pašalinti.
Kaip išvengti?
Nebūkite su vaiku ten, kur dulka, yra dūmų.
Neleiskite trinti akių, jeigu į jas pakliuvo svetimkūnis (jį kuo greičiau pašalinkite).
Neleiskite naudotis nešvaria nosinaite, rankšluosčiu ir kitų šeimos narių rankšluosčiais.
Venkite bendravimo su čiaudinčiais, kosinčiais vaikais ir suaugusiaisiais.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=“Ar turiu atpratinti sūnų nuo buteliuko jau dabar, kaip primygtinai siūloma knygoje „Jūsų kūdikis“? Kūdikiui 8 mėn.“ style=“fancy“]
8 mėn. kūdikis vis dar kelis kartus per parą turėtų gauti savo motinos pieno iš krūties. Jei jam nėra galimybių gauti savo motinos pieno, jis jau turi sugebėti pieno mišinį gerti iš puoduko padedant mamai, o kai tik gerai išlaikys rankose puoduką, iš jo gerti savarankiškai. Taigi buteliukas tampa nereikalingas. Tirštą papildomą maistą 8 mėn. kūdikis turi gauti iš šaukštelio.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=“Kai laukiausi dukrytės, ultragarso tyrimą atlikusi gydytoja pasakė, kad viena kojytė trumpesnė. Kai gimė dukrytė, pamatavo kojytes ir pasakė, kad viskas gerai – kojos vienodos. Kuo man tikėti? Kaip išmatuoti kojas?“ style=“fancy“]
Dukros gydytojos paprašyti siuntimo pas gydytoją ortopedą. Jam pasakysite tai, kas jus neramina. Jis dar kartą dukrą ištirs ir atsakys į visus klausimus. Jei tėvai yra ne medikai specialistai, pvz., ne vaikų ortopedai, jie matuodami kojas gali padaryti klaidą.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=“Mano 4 mėnesių sūnelis nuo gimimo iš krūties ištraukia minimumą pieno. Tenka primaitinti pačios pienu, nutrauktu ir supiltu į buteliuką. Kodėl taip yra? Ar taip maitindama ilgai turėsiu pieno?“ style=“fancy“]
Pieno gamyba stimuliuojama nuolatiniu žindimu. Pieno nusitraukimas žindimo proceso nepakeičia. Pirmą antrą savaitę naujagimiai gali silpniau žįsti, tačiau vėliau to neturi būti. Jei mama vėliau duoda pieno iš buteliuko, prie šio proceso mažylis greitai pripranta, nes pieną paimti iš buteliuko kur kas lengviau nei žįsti krūtį. Pieno turėsite, tačiau trumpiau negu žindydama, kol kūdikis visiškai pasisotina.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=“Ar pavojinga liga obstrukcinis bronchitas? Kaip jo išvengti? Po kiek laiko, 4 mėn. kūdikiui persirgus obstrukciniu bronchitu, galima skiepyti privalomais skiepais?“ style=“fancy“]
Ūminis obstrukcinis bronchitas yra ūminio bronchito variantas, kuriam būdinga dusulys, triukšmingas pailgėjęs iškvėpimas, įsitraukiant paslankioms krūtinės ląstos vietoms, kosulys, o medicinos darbuotojas, tirdamas vaiką atras (išklausys) plaučiuose ligai būdingus garsus. Dažniausiai obstrukcinį bronchitą sukelia respiracinis sincitinis virusas. Ligos pradžiai būdinga neaukšta temperatūra ir ūminės respiracinės infekcijos simptomai. Tai liga, kai padidėjusios gleivių sekrecijos bronchuose (tai yra amžiaus ypatybė), bronchai kemšasi, kūdikis sunkiau kvėpuoja, gargaliuoja, „karkuoja“, jo kvėpavimas girdėti iš tolo. Po kosulio – atsikosėjimo, kvėpavimas palengvėja. Skiepijama praėjus 14 dienų po ūminės ligos, kai vaiko gydytojas konstatuoja, kad kūdikis sveikas. Skiepijama vadovaujantis šalies skiepų kalendoriumi. Obstrukcinis bronchitas gali pasikartoti.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=“Kaip dažnai reikėtų atlikti kraujo tyrimus sveikam vaikui dėl profilaktikos?“ style=“fancy“]
Išnešiotam kūdikiui, kurio mama nėštumo metu nesirgo mažakraujyste ir virškinimo trakto ligomis, profilaktiškai kraujo tyrimą dera atlikti 4-6 gyvenimo mėn., nes tuomet baigiasi įgimtos geležies atsargos ir gali atsirasti mažakraujystė. Profilaktiškai kraujo tyrimai atliekami išrankiems bet kurio amžiaus valgytojams, t.y. tiems, kurie mėgsta vienarūšį maistą, šeima dėl savo maitinimosi įpročių duoda vaikui vienarūšį maistą arba dėl socialinių-ekonominių galimybių neišgali nuolat vaiko maitinti įvairiu maistu. Profilaktiškai kraujo tyrimai atliekami prieš pradedant vaikui lankyti darželį ir mokyklą. Kai atsiranda negalavimo simptomų – vaikas pradeda dažniau sirgti, pasikartoja kelios ūmios ligos viena po kitos, pablogėja apetitas ar pasiekimai mokykloje, atsirado anksčiau nebuvęs nuovargis ar pablyškimas – dera atlikti kraujo tyrimą. Gydytojai kraujo tyrimą gali skirti vienai ar kitai ligai patvirtinti arba paneigti.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=“Ar žindymo metu vaikas gali užsikrėsti kirmėlėmis, nes naktį neramus, blogai mieg. Jam eina antras mėnuo, o aš turėjau parazitinių kirmėlių.“ style=“fancy“]
Paties žindymo, kaip proceso metu, kūdikis kirmėlėmis užsikrėsti negali, jei motina paiso asmens higienos taisyklių, neduoda čiulptuko, žinduko aplaižyto savo burnoje, pakelto nuo grindų ir nenuplauto tekančiu vandeniu. Per motinos pieną kirmėlėmis neužsikrečiama, galima kūdikį užkrėsti per nešvarias rankas. Blogo miegojimo priežasčių yra daug.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=“Kokį variantą Jūs palaikote – vandeninius ar aliejinius vitamino D tirpalus, vienkartinę didelę dozę ar kasdienius lašiukus?“ style=“fancy“]
Priimtinesnė yra Skandinavijos šalių patirtis – duoti gydytojo nurodytą aliejinį vitamino D tirpalą, nes vitaminas D yra tirpus riebaluose ir nereikia jokių papildomų technologijų ir medžiagų, kad jis ištirptų vandenyje. Vienkartinė didelė vitamino D3 dozė (200 000 TV) skirta sušvirkštimui į raumenis, tam, kad galėtų lėtai rezorbuotis. Ampulėje esanti dozė gali būti ir išgeriama, tačiau nėra garantijos, kokią dalį iš išgertos dozės konkretaus kūdikio organizmas sugebės pasisavinti. Priimtinesnė kasdienė vienkartinė dozė, tačiau yra šeimų, kurioms geriau tinka didelė vienkartinė dozė. Kokia dozė kokiai šeimai tinka, sprendžia vaiko gydytojas.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=“Gimdymo metu mergaitė dar negimusi įkvėpė vaisiaus vandenų. Ar tai gali būti priežastis, dėl kurios vaikas gali negirdėti? Esu girdėjus, kad vaikai, kurie įkvepia vaisiaus vandenų, yra kurti.“ style=“fancy“]
Atsako otorinolaringologė Jekaterina Byčkova: Jeigu gimdymas buvo apsunkintas, mergaitei trūko deguonies ir ji buvo įvertinta silpnai pagal Apgar skalę, tai tokia situacija yra rizikos veiksnys klausos sutrikimui, bet nereiškia, kad būtinai taip bus, akušeriai ginekologai išraše nurodo detales apie vaiko būklę. Bet kokiu atveju – klausos patikra turi būti atlikta kiekvienam naujagimiui.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=“3 mėn. kūdikis kiša į burną kairę rankytę, žaislus mieliau laiko kairėje, miega galvą atsukęs į kairę pusę. Ar tai rodo, kad jis bus kairiarankis?“ style=“fancy“]
Jeigu kūdikis nuolatos miega ir suka galvą tik į kurią nors vieną pusę – arba tik į kairę ar į dešinę – būtina mažylį parodyti vaikų chirurgui. Galvos sukimas miego metu į kairę nėra galimo būsimo kairiarankiškumo požymis. Mažylis ima žaislus ta ranka, kuria jam tai padaryti yra patogiau arba įprato taip daryti. Ar vaikas bus kairiarankis, iki vienerių metų nesprendžiama. Kairiarankiškumas nėra yda.[/su_spoiler]
[su_spoiler title=“Dukrytei 3 mėnesiai, nuo pat gimimo ji „eina ratu“ lovytėje miegodama, timpčioja kojomis, spardosi, prabunda, verkia. Ar tai rimta? Gal reikėtų konsultuotis su neurologu?“ style=“fancy“]
Bet kurio amžiaus vaikas ir suaugęs žmogus negali išgulėti visą naktį tarsi pagalys – nepasisukęs, nesujudėjęs, nepadarydamas jokio judesio rankomis, kojomis, žodžiu, išbūti tokioje padėtyje kaip atsigulė ar buvo paguldytas. Vaikai, kaip ir suaugusieji, miega nevienodai giliai, gali atsibusti ir vėl užmigti. Kūdikis ir mažas vaikas gali neramiai miegoti jeigu jam per šilta ar per šalta, nepatogūs drabužėliai, nori valgyti, yra nepervystytas. Pirmiausia dukros būklę turi įvertinti jos gydytojas, galite paprašyti siuntimo pas vaikų nervų ligų gydytoją. Abiems gydytojams būtina pasakyti, ką dar, be aprašytų požymių, pastebite ar nepastebite. Kūdikiams ir vaikams migdomųjų vaistų neskiriama.[/su_spoiler][su_accordion]
Parašykite komentarą