Klausimas pediatrui

[su_spoiler title=“Vaikui metai. Nuo gimimo vis iškiša liežuvį ir laiko. Dabar kiša nedaug, kai į kažką užsižiūri. Ką daryti, kad nebekištų liežuvio?“ style=“fancy“]

Jums dera savo vaiko gydytojo paprašyti siuntimo vaikų neurologo konsultacijai. Ji nėra skubi, tačiau ji reikalinga tam, kad būtų įvertinta vaiko protinė branda. Liežuvį kaišioti gali visiškai sveiki vaikai, bet kartu liežuvio kaišiojimas gali būti ir vienas kai kurių nervų ligų požymių.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrai 11 mėn. Kurį laiką ant pagalvytės po miego atsiranda rausvos dėmelės. Nepastebėjau, kad iš kur nors bėgtų išskyros.“ style=“fancy“]

Reikėtų kreiptis į ausų-nosies-gerklės ligų gydytoją. Tik jis, įvertinęs ausų būklę, atsakys, ar tai išskyros iš ausų dėl po ausų uždegimo neužsidariusio ausų būgnelio, ar iš ausų ištekanti siera. Ant pagalvė pastebėtas rausvas dėmeles parodykite gydytojui.

[su_spoiler title=“4 m. sūnus labai iškiša liežuvį – žaisdamas, miegodamas (miega prasižiojęs, liežuvis tarp dantų, bėga seilės), tardamas kai kuriuos garsus, ypač s, š. Turi antro lygio adenoidus. Šiaip labai protingas ir smalsus berniukas, kalba daug, žodynas platus. Šeimos gydytoja nemato čia problemos, o mums neramu.“ style=“fancy“]

Iš to, ką parašėte laiške, galima įtarti, kad sūnui reikia šalinti adenoidus. Kreipkitės į ausų-nosies-gerklės ligų gydytoją ir jam pasakykite visa tai, ką parašėte laiške. Tarkitės dėl adenoidų pašalinimo.

[su_spoiler title=“11 m. sūnus jautriai reaguoja į mėnulio pilnatį: kalba per miegus, kartkartėmis pasivaikšto (pvz., šiąnakt). Kiti du vaikai, 5 ir 7 metų, į pilnatį visiškai nereaguoja. Vyriausiasis šiaip yra linksmas, komunikabilus, neturi jokių bendravimo problemų. Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti apie tokius jautrius vaikus?“ style=“fancy“]

Kiekvienas vaikas yra unikalus. Jūsų pirmagimiui galima įtarti lunatizmą – pasikonsultuokite su vaikų neurologu. Lunatizmas –tai būklė, kai sutrinka giliosios miego fazės perėjimas į mažiau gilią (paradoksinę). Sutrikimo priežastis kol kas neaiški. Jeigu miegodamas vaikas išdarinėja keistus dalykus, pirmiausia pasirūpinkite jo saugumu, pvz.,, neleiskite miegoti antrame lovos aukšte. Vaikams lunatikams reikia ilgiau pamiegoti.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano mažyliui 6 mėnesiai, dieną jis miega tik po 40 minučių. Ar tai jau miego sutrikima?“ style=“fancy“]

Jeigu mažylis, atsikėlęs ryte, iki tol, kol užmiega dieną, ir po dienos miego išlieka žvalus, nesudirgęs, noriai domisi aplinka ir bendrauja su šeimos nariais, galima tvirtinti, kad miego jam užtenka. Kambarys, kuriame migdomas vaikas, turi būti gerai išvėdintas, jo temperatūra – 18–20◦C, kambaryje ramu. Be gydytojo skyrimo dienos miegui prailginti jokių vaistų neduokite. Bet kokio amžiaus vaikų per prievartą nemigdykite. Dauguma kūdikių miega 2 kartus per dieną ir, suprantama, naktį. Kūdikis migdomas, kai atsiranda signalų „noriu miego“: kai kurie kūdikiai tampa nervingi arba verkia, kai yra pavargę; kiti trina akis, žiūri į vieną tašką; dar kiti tampo ausis.

Pasikonsultuokite su savo vaiko gydytoju – aptarkite miego problemas, jo paklauskite, gal jis pastebi kokių kitų požymių, dėl kurių gali būti reikalinga kitų gydytojų konsultacija.

[su_spoiler title=“Neramina 8,5 mėn. dukrytės mityba. Iki šiol maitinau savo pienu bei 2 košėmis (daržovių+mėsos ir grūdų). Man pienas staiga dingo, o mažoji jokio mišinuko nepripažįsta. Bandžiau duoti varškės su natūraliu jogurtu – nevalgo. Avižų pienas irgi netinka. Praėjusį mėnesį nepriaugo nė kiek svorio. Ką patartumėte duoti vietoje pieno?“ style=“fancy“]

Kiekvienas pieno mišinys turi savo skonį. Natūralu, kad vienas patiks, kitas ne. Prie naujo maisto, taigi ir prie pieno mišinio, vaikai pripranta per 15–20 pasiūlymų. Patarimas vienas – jei po 20 pasiūlymų atsisakys vieno mišinio, pasiūlykite kito ir vėl siūlykite 15–20 kartų.

Kuo kūdikis vyresnis, tuo mažiau kas mėnesį priauga svorio. Dukra teisingai padarė, kad atsisakė jogurto su varške, – toks maistas iš karto po motinos pieno 8,5 mėn. kūdikiui yra per daug neįprastas ir sunkus. Avižų ar riešutų pienas nepakeičia pieno mišinio. Jogurto be priedų galima duoti nuo 10 mėn., karvės pieno – nuo metų.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar normalu kad 8 mėn. mergytė pastatyta tik stovi ir nebando žingsniuoti laikoma už rankyčių? Bet to, nenori judėti, nesivarto, o tik sėdi tvirtai.“ style=“fancy“]

Jeigu 8 mėnesių kūdikis nesivarto, nenori judėti, dera pasikonsultuoti su vaikų nervų ligų gydytoju. Kiekvieno kūdikio fizinė raida yra tik jam būdinga. Įsikibę kūdikiai pradeda vaikščioti dešimtojo mėnesio pabaigoje. 11–12 mėnesį pradeda vaikščioti kiek pritūpę, plačiai statydami truputį į vidurį pasuktas pėdutes.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar galima degintis, jei maitinu 2 mėn. vaikutį?“ style=“fancy“]

Saulėje galima degintis, bet saikingai – priklausomai nuo odos tipo. Kategoriškai draudžiama į soliariumus eiti nėščioms moterims, tiems, kurių oda labai šviesi, turintiems didesnį nei 1 cm apgamą arba daug mažų apgamėlių, jei yra giminaičių, sеrgаnčių melanoma. Kadangi nėščiosioms kategoriškai draudžiama degintis soliariume, žindančioms derėtų irgi labai saikingai naudotis soliariumo paslaugomis.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano dukrytei dabar 1 mėnuo. Žindau pati, dažniausiai gulėdama. Pamenu, gimdykloje akušerė sakė, kad, kai žindau gulėdama, dukros pilvukas turi būti atsuktas į mano pilvą. Tačiau tokia padėtis mano dukrai nepatogi, ji nori gulėti ant nugaros ir būti tik galvytę atsukusi į krūtį. Ar turėčiau neleisti jai taip žįsti, ar tokia padėtis yra normali?“ style=“fancy“]

Galimos įvairios žindymo padėtys. Svarbiausia, kad kūdikis taisyklingai apžiotų spenelį kartu su areole (tamsiuoju laukeliu apie spenelį).

Motina gali žindyti stovėdama; gulėdama ant pilvo, pasirėmusi ant alkūnių, o kūdikis guli po ja (tokia padėtis yra sunki motinai, ypač kai žindymas užtrunka); gulėdama ant nugaros (jeigu gaminasi tiek pieno, kad jis teka greitai ir kūdikis nesugeba tiek daug jo paimti); gulėdama ant šono; sėdėdama.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano dukrytė pradėjo guguoti labai anksti, dar nebuvo praėjęs nė mėnuo nuo gimimo (dabar jai 3,5 mėn.) Pusantro mėnesio jau jungdavo balsius, vykdavo tikras pokalbis. Likus savaitei iki 3 mėn., nutilo! Visiškai nustojo guguoti. Kaip manote, ar normalu, kad vaikas 3 savaites visai neguguoja, kodėl?“ style=“fancy“]

Po čiauškėlimo, gugavimo, vogravimo atsiranda „tylos“ laikotarpis. Tai nereiškia, kad atsitiko kažkas blogo. Kūdikiai, bendraudami su suaugusiuoju, apsiriboja juoku arba verksmu. 4–5 mėnesių kūdikį kalbinkite ramiai, tačiau nuotaikingai, tardama pačius nesudėtingiausius garsus: aaa, eee, ėėė, ūūū ir pan. Šiuos garsus neskubėdama tarkite po kelis kartus, paskui palaukite. Atsiras momentas, kai mažylis ims kartoti jūsų ištartus garsus. Vienam kartoti seksis geriau, kitam blogiau. Dėl to nenusiminkite – kiekvienas yra kitoks. 5–6 mėnesių mažylį, kai jis yra geros nuotaikos, pakalbinkite nesudėtingu skiemenų kartojimu, pvz.: ba-ba, te-te, pap-pa, da-da, au-au, mū-mū. Kiekvieną garsą tarkite taip, kad jis matytų jūsų lūpas ir veido išraišką: taip bus lengviau perprasti šių garsų tarimą.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrytei 3 savaites. Ji nuolat kaišo liežuviuką, ar tai normalu?“ style=“fancy“]

Jeigu tik kaišo liežuvį, t.y. jį iškiša ir vėl įtraukia – tai nėra blogai. Jeigu 2–3 mėnesių kūdikis nuolatos laiko liežuvį taip, kad matyti jo galiukas ar daugiau, dera su vaiko gydytojo siuntimu kreiptis į vaikų neurologą. Kai yra sumažėjęs raumenų tonusas, liežuvėlis irgi gali būti glebus, išsikišęs iš burnytės. Tada tikslingas viso kūno masažas ir mankštelė, bei burnytės išorinis ir vidinis masažai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mažyliui 1 metai ir 4 mėnesiai, dar nevaikšto. Ar sunerimti?“ style=“fancy“]

Jeigu vaikutis gimė sveikas, pirmais gyvenimo metais dažnai nesirgo, neturi antsvorio ar nutukimo, jau turėtų savarankiškai vaikščioti ir „namuose daryti tvarką“. Su vaiko gydytojo siuntimu dera kreiptis į vaikų neurologą.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano dukrai 10 metų. ūgis 1,44 m., svoris 34~36 kg. Pagal lentelę poliklinikoje, jos svoris yra vidutinis. Būtų viskas gerai, jeigu ji nesportuotų meninės gimnastikos. Ten reikalauja siek tiek sumažinti svorį.“ style=“fancy“]

Dietomis dukros kankinti nereikia, nes jų poveikis yra trumpalaikis. Derėtų kasdien dukrai pasiūlyti valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, nes jos yra sočios ir turi mažiau energijos už grūdinius produktus, riebius, saldžius patiekalus. Būtina atsisakyti bet kokių saldžių gėrimų. Svoris turi mažėti palengva. Vakare, prieš miegą irgi nederėtų gausiai pavalgyti bet kokio patiekalo. Vakarieniavimo 21 val. ir vėliau derėtų atsisakyti. Vakarienė turėtų būti valgoma, likus bent 2 valandoms prieš miegą.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar galima 2 mėnesių kūdikiui maišyti probiotikus, pvz., tą pačią dieną duoti ir „Lactobacillus GG“ ir „Lactobacillus reuteri“?“ style=“fancy“]

Taip, galima, tačiau jei taip rekomendavo mažylio gydytojas. Žindomiems kūdikiams probiotinių (gerųjų) bakterijų duoti neverta, nes motinos pienas kūdikio žarnyną veikia geriau už bet kokius probiotikus. Kiekvieno vaiko, suaugusiojo organizme gyvena apie 85 proc. įvairių probiotinių bakterijų, ne tik jūsų minėtos. Kištis į žarnyne gyvenančių bakterijų rūšių santykį galima tik tuomet, kai gydytojas nustatė, kad tai daryti būtina, ir tai galima tik laikinai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sūnui 6 mėn. Nuo 2 mėnesių pradėjome duoti vitamino D3 po 10 lašiukų, dabar sumažinome iki 5, tačiau vaikas trina galvytę, matyti praplikimų. Ar gali būti viamino D trūkumas?“ style=“fancy“]

Vitaminas D išnešiotam naujagimiui pradedamas duoti antros jo gyvenimo savaitės pradžioje. Vitamino D davimas rachito profilaktikai, kai sukanka 2 mėnesiai, yra pavėluotas. 10 lašų vitamino gali būti duodama tik tuomet, kai būtina gydyti rachitą. Kiek lašų duoti rachitui gydyti ir kokį laiko tarpą duoti atitinkamą vitamino D lašų skaičių, sprendžia vaiko gydytojas, įvertinęs vaiko būklę. Pakaušis gali plikti tuomet, kai kūdikis guldomas ant pagalvės, kuri nesugeria prakaito. Kai galvutė prakaituoja, mažylis ją sukinėja į šonus, nes jam niežti. Kiek reikia duoti vitamino D, galima sužinoti atlikus vitamino D atsargų organizme tyrimą.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Auginu 3 mėn. sūnelį. Po gimimo viena jo krūtelė buvo pabrinkusi, po pagulėjimo ant pilvuko pasirodydavo baltų arba bespalvių išskyrų. Po kurio laiko viskas praėjo, bet lygiai taip pat pabrinko ir antroji, pastebėjau išskyrų, bet jos pasirodė juodos. Kas tai galėtų būti?“ style=“fancy“]

Pirmąsias 2 savaites tiek berniukams, tiek mergaitėms gali būti paburkusios krūtys. Tai lemia gimdymo metu per placentą ir žindant su pienu į naujagimio organizmą patenkantys motinos hormonai estrogenai. 7–10 parą krūtys padidėja simetriškai, oda neparausta, neskauda. Iš krūtų gali išsiskirti į pieną panašaus skysčio. Ši būklė praeina savaime. Dėl mamos hormonų poveikio atsiradusių krūtelių reakcija jau turėjo išnykti. Jeigu ji neišnyko, dera pasikonsultuoti su vaiku chirurgu ar bent su vaiko gydytoju tuomet, kai pastebėsite išskyras, ir būtina tas išskyras parodyti gydytojui.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mažyliui 5,5 mėn. Nuo 2 mėn. jam įtaria imunologinę neutropeniją. Kas 3 sav. tikrina kraują, paskutinis neutrofilų rodiklis buvo 0.7, jis svyruoja nuo 0.3 iki 1.2. Noriu paklausti, ar tai išaugama? Ir kas bus, jei susirgs gripu?“ style=“fancy“]

Neutropenija yra tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių – neutrofilų – skaičiaus sumažėjimas. Neutrofilai normaliai kovoja su infekcija, ypač į organizmą patenkančiomis bakterijomis. Sumažėjus neutrofilų, mažėja organizmo atsparumas infekcijoms. Todėl labai svarbu bet kurio amžiaus vaiką, suaugusįjį, kuriam aptiktas sumažėjęs neutrofilų kiekis, saugoti nuo sergančių bet kokia ūmine liga ar pūline odos liga. Tokiems pacientams didėja įvairių infekcijų (odos, prienosinių ančių, plaučių ar šlapimo takų) rizika. Neutropenija diagnozuojama atlikus bendrą kraujo tyrimą ir nustačius absoliutaus neutrofilų skaičiaus sumažėjimą

[su_spoiler title=“Noriu pasiteirauti, kas per  vitaminai yra „Ultivit Kids“, endokrinologas jų skyrė 9 metų vaikui. Jų paprastoje vaistinėje neįmanoma įsigyti. Vaikas turi problemų dėl mažo svorio, diagnozuota struma, padidėjusi skydliaukė. Ar tie vitaminai naudingi vaikui, kodėl jais neprekiaujama vaistinėse? Gal su jais daromi tyrimai?“ style=“fancy“]

„Ultivit Kids“ (60 kramtomųjų tablečių) vitaminų ir mineralinių medžiagų rinkinys yra ne vaistas, o maisto papildas, pagamintas JAV. Šie papildai niekuo ypatingu nesiskiria nuo panašių maisto papildų, kurie įvairiais pavadinimais pagaminti įvairių gamintojų ir pardavinėjami vaistinėse. Kodėl „Ultivit Kids“ nepardavinėjamas vaistinėse, nežinau. Jokie maisto papildai nepakeičia įvairaus kasdieninio maisto. Endokrinologas turėtų ne tik išsamiai aptarti vaiko maitinimą, bet ir atlikti specialius tyrimus, padedančius išsiaiškinti skydliaukės padidėjimo priežastį ir, jei reikės, suteikti pagalbą. Jeigu konkreti šeima nusprendžia, kad be maisto papildo negali apseiti, dera sužinoti, kad jokie maisto papildai svorio neaugina. Ar konkretus maisto papildas notifikuotas, t. y. ar gali būti parduodamas, vartotojai gali pasitikrinti VMVT internetiniame puslapyje  http://vmvt.lt/maisto-papildai/.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki, mano sūnui 2,5 mėnesio, suėjus 2 mėnesiams nustojo tuštintis. Maitinu tik savo pienu. Darome pilvuko masažus, kilnojame kojytes, stengiamės guldyt ant pilvuko (labai nemėgsta būti guldomas nei ant nugaros, nei ant pilvo), bandome dirginti liečiant išangę, kelis kartus ir su termometru ir niekas nepadeda. Po 7 parų darau Mikrolax klizmutę. Nors pilvukas minkštas (bent taip atrodo), vaikas nuoalt pirduliuoja, kartais skausmingai, nes pabunda nuolat verkdamas, dažniau būna irzlus, delniukai ir pėdutės neretai drėgni, naktimis miega negiliai, dažnai nubudinėja (3-5 kartus), dieną beveik nemiega (tik lauke vežime). Nuo pilvuko spazmų kartais naudojame Colic Calm. Jokių gerų bakterijų jau nebeduodam. Iš vitmainų – tik vitamino D 2 lašiukus per dieną. Pati įtariu, kad mažylį neteisingai maitinu, t.y. jis žysta trumpai bet dažnai 5-10 minutes kas 1-1.5 valandos, tiek dieną, tiek naktį.  Galbūt nesuvalgo pieno normos vienu metu ir dėl to šlubuoja žarnyno peristaltika? Nors svoris auga ir apetitu nesiskundžia. Daktare, kaip padėti mažyliui pačiam išsituštinti?“ style=“fancy“]

Kyla įtarimas, kad sūnus  gauna  per mažai motinos pieno. Sūnui augant pieno poreikis didėja. Motinos pienas yra tas maistas, iš kurio valgytojas pasisavina beveik viską ir lieka mažai balastinių medžiagų, kurios pasišalina kaip išmatos. Ar pieno užtenka sprendžiam pagal sauskelnių sunkumą – jei jos sunkios pakeičiant jas 6 kartus per parą, ir sūnaus svoris per savaitę priauga ne mažiau 200 g (sveriamas nuogas) – daroma išvada svoris auga gerai, mamos pieno netrūks ta. Išimtinai žindomas gali per savaitę pasituštntii ir vieną – 2 kartus, svarbus, kad mažylis liktų žvalus

Vieno ir to paties žindymo metu duodamos abi krūtys. Mama jaučia, kai pirmoji krūtis žymiai palengvėjo, duodama kita. Šitoks maitinimo būdas gelbsti, kai mažajam neužtenka pieno. Neskubėkite atitraukti nuo krūties. Jei maitinsite iš abiejų krūtų ir mažylio neatitraukinėsite nuo krūties taip dažnai,  kaip JŪS rašote 5 – 10 min., žindymas kiekviena krūtimi tikrai užtruks ilgiau

Kiekvienas mažylis čiulpia tik jam būdingu tempu , t.y. vienas greičiau ir stipriau, kitas atvirkščiai. Buvimas prie krūties minutėmis  neribojamas. Žindymo gale mažylis gauna sočiojo pieno, todėl mažylis negali būti žindomas pagal laiką. Suprantama, prie krūties jis negali miegoti.

Neramaus miegojimo priežastys yra ne vien tik alkis.

Kai įpratinote tuštintis klizmutės pagalba yra negerai – mažieji labai greitai įpranta, o atpratinti yra sunku.

Naktį nežindytas gali išmiegoti 4–6 val. Kai įpratinote žindyti naktį irgi padarėte blogai – bus labai sunku atpratinti.

Vitamino D 2 lašiukai tikrai nėra vitamino D perdozavimas ir jie neturi įtakos tuštinimosi proceso.

Neparašėte svarbiausio: sūnaus gimimo svorio, jo svorio prieaugio per antrąjį gyvenimo, svorio prieaugio  per trečiąjį ketvirtąjį  gyvenimo mėn. Pagal svorio priaugį galima spręsti ar sūnui užtenka JŪSŲ pieno. Jeigu svoris ir ūgis atitinka augimo normas, o tai pasako JŪSŲ vaiko gydytojas, kai kartąč per mėnesį apžiūri mažylį, pasveria, pamatuoja. Nesijaudinkite – mažylis auga gerai ir jokių pagalbos priemonių nereikia.

Colic Calm galite duoti tik tuomet kai pučia pilvuką.

Kai žindote, jokios gerosios bakterijos yra nereikalingos – JŪSŲ pienas yra nieko nepakeičiamas JŪSŲ kūdikiui.

Viso kūno masažus, mankštas,  pilvuko masažus darykite kol sukaks vieneri metai..[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Vaikui (2,5) diagnozuota pūlinga angina. Buvo atlikti kraujo  tyrimai pagal kuriuos gydytoja teigė, jog uždegimo nėra ir antiobiotikų neskirs, nes tai yra virusinės kilmės susirgimas. Paskyrė tik lašiukus „Tonsilgon“ ir purškalą „Tantum verde“. Klausimas: ar esant pūlingai anginai nevisada skiriami antiobiotikai? Esu pasimetus, nes literatūroje rašoma, jog esant pūlingai anginai visuomet reikia paskirti antiobiotikus.“ style=“fancy“]

Nemačius to, ką vaiko gerklėje pamatė gydytojas ir atliktų tyrimų rezultatų, neįmanoma pasakyti, kokios kilmės – bakterinės (jai būdinga pūlinė angina ir atitinkami kraujo pokyčiai) ar virusinės yra angina. Esant anginai būna ir kitų ligos požymių. Nei vienas jų laiške neparašytas, dėl to neaišku, ar jų buvo, o jei buvo, kokie buvo. Virusinės kilmės angina antibiotikais negydoma. „Tantum verde“ yra dezinfekuojantis purškalas gerklei, o „Tozilgon“ lašiukai – vaistažolių ekstraktų pagrindu sukurti lašai, skirti tonzilių uždegimui gydyti. Abu vaistai tinka gerklės ir tonzilių uždegimui gydyti.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sūnui greit bus 4 mėn. Apie 2,5 mėn. pastebėjome, kad vyruko kapšelis yra asimetriškas. Kreipėmės į vaiko gydytoją, tikėdami, kad gausime siuntimą pas vaikų urologą ar panašiai, tačiau apžiūrėjus ir pamaigius gydytoja pasakė, kad reik palaukti iki 6 mėn. Jei niekas nepasikeis iki tada, tada jau tarsimės su urologas ir chirurgais.
Kapšeliuose yra abi pupos, tik kairėje pusėje yra tik odelė su pupele, o dešinėje yra lyg skysčio kapsulė apgaubusi. Ar įmanoma išreikalauti siuntimo?“ style=“fancy“]

Labai teisingai padarėte, kad sūnų kruopščiai apžiūrėjote. Didžioji dauguma išnešiotų berniukų gimsta su į kapšelį nusileidusiais kiaušinėliais. Pirmais gyvenimo metais kiaušeliai būna paslankūs, įvairaus nusileidimo laipsnio. Tik specialistas, t.y. vaikų urologas, neretai kelis kartus per pirmuosius gyvenimo metus (tuomet kai kyla įtarimų dėl nepilno kiaušelių nusileidimo ar kitų problemų) sprendžia ar reikia kokios tai pagalbos, o jei reikia, tą pagalbą suteikia tada kai jos reikia. Urologui siuntimą išsireikalaukite, po to užsiregistruokite urologo konsultacijai, Pvz., Vilnius, Santariškių 7, Vaikų konsultacijų poliklinikoje. Kokia eilė konsultacijai nežinau, nes ji kinta kasdien.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano dukrai 3 metai, ji nuolat kiša rankas po apatiniu trikotažu ir liečia savo krūtis. Ar tai normalu? Ką tai galėtų reikšti?“ style=“fancy“]

Kūdikiai ir maži vaikai augdami atranda įvairias savo kūno dalis ir jas čiupinėja, dažniausiai tuomet, kai jiems nuobodu, neranda kitos juos dominančios veiklos. Minėto amžiaus vaikams visos jų kūno dalys yra vienodos, jie nesupranta, kodėl kokios nors kūno dalies liesti nederėtų. Trimetė dukra liesdama savo krūtis tikrai to nesieja su seksualiniu pasitenkinimu. Draudimai neliesti yra neefektyvūs. Geriausia priemonė – užimti mažąją ją dominančia veikla, nukreipti jos dėmesį į kitus užsiėmimus. Be to, vaikai tobulėja kopijuodami suaugusiųjų veiklą.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano mergaitei 13 mėnesių, ji nevaikšto, bet ropoja, ar reikia kreiptis į gydytojus?“ style=“fancy“]

Dauguma išnešiotų ir pirmaisiais gyvenimo metais dažnai nesirgusių, normalaus svorio vaikų savarankiškai pradeda vaikščioti iki 14–15 mėn. Jums riekėtų pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, paprašyti, kad jis įvertintų mergaitės sveikatos būklę ir bendrą raidą, vystymąsi. Tik pamačius mažylę, galima spręsti, ar jos raida yra normali, ar reikia kokios nors pagalbos.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrytei 14 mėnesių. Ji labai išranki maistui ir valgo labai mažais kiekiais. Vienas maitinimas baigiasi 5 arbatiniais šaukšteliais maisto. Ji mažai ir sveria, tik 8 700 g. Per dieną sudėjus visus maitinimus kietu maistu, ji suvalgo apie 300 ml maisto. Toks jausmas, kad ji nejaučia alkio.“ style=“fancy“]

Nežinant dukros gimimo svorio, neįmanoma atsakyti, ar mažai, normaliai ar daug ji sveria. Norma, kai 11–12 mėnesių kūdikio gimimo svoris patrigubėja. Antrais, trečiais gyvenimo metais per metus vaikai priauga 1,5–2,5 kg, rečiau 3 kg. Vaikai ūgio ir svorio priauga nevienodai greitai, tik jam būdingu tempu, kurį paveldėjo iš savo senelių ir tėvų, – svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas, dažnai nesirgtų įvairiomis ūminėmis ligomis. Norą valgyti menkina saldūs, riebūs patiekalai, saldūs gėrimai (ir sultys), įvairiausios arbatėlės. Vaikas kasdien turi būti maitinamas tuo pačiu metu, nes vaikai mėgsta ritualus. Vaikas daugiau ir noriau valgys, kai bus geros nuotaikos, maistas pagirtas, ne per šaltas ir nekarštas, geros išvaizdos, toks kurį galima trinti dantenomis (iki 2,5 metų vaikai sunkokai kramto, nors iki to laiko turi būti išdygę 16 dantukų), nemaitinamas per prievartą, neskubinamas, valgymo metu nežaidžiama, žodžiu, valgymas – kaip procesas – turi kelti teigiamas emocijas. Būtina atlikti kraujo tyrimą ir išsiaiškinti, ar nėra mažakraujystės, su vaiko gydytoju išsamiai aptarti vaiko maitinimą. Vietoje krūties pieno siūlau duoti vaikams virš vienerių metų skirto pieno mišinio ar bent jogurto be priedų.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano 15 mėn. berniukas ką tik pradėjo vaikščioti. Kelis kartus krito ant galvos atbulas, susitrenkia į staktą eidamas. Be to, kai dar buvo kūdikis, kelis kartus buvo nukritęs nuo lovos. Ar gali tokie kritimai sukelti epilepsiją?“ style=“fancy“]

Pradėjęs vartytis kūdikis turi būti taip apsaugotas, kad nenukristų nuo lovos, vystymo stalo, sofos, neiškristų iš vežimėlio. Kuo iš aukščiau krenta, tuo pavojingesnis kritimas ir didesnė smegenų sukrėtimo rizika. Maži vaikai visuomet krenta ant galvos, nes galva, lyginant su kitomis kūno dalimis, yra sunkiausia. Jei vaikas, pradėjęs vaikščioti, galva atsitrenkia į aplinkos daiktus, nėra pavojinga. Tačiau suaugusieji pradėjusio vaikščioti vaiko aplinką turi padaryti saugią, aplinkoje neturi būti daiktų, kuriuos vaikutis galėtų ant savęs užsiversti, nukristi nuo vieno ar kelių laiptų, kėdės neturi būti tokios, ant kurių mažylis galėtų užsiropšti, o po to neišlaikęs pusiausvyros nukristi, arba užsitraukti ant savęs staltiesę su patiekalais.

Pradėjusiam vaikščioti galvos atsitrenkimas į staktą ar kitus aplinkos daiktus nėra toks pavojingas kaip minėti kritimai arba daiktų užsivertimas. Galvos smegenų sukrėtimai, sunkios traumos yra tik viena iš epilepsijos priežasčių. Spėlioti, ar po nukritimo bus sutrenktos smegenys, ar nebus, beprasmiška, nes pagal požymius, (buvo ar nebuvo po traumos mėlynė) neįmanoma pasakyti, kada bus ar nebus kokių pasekmių. Tikėtina, kad jūsų berniukui epilepsija neatsiras, nes potrauminė epilepsija gali atsirasti po sunkių galvos traumų.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Vaikas naktimis griežia dantimis. Epizodai trumpi ir dar nesikartojantys. Nieko, keliančio stresą, pastaruoju metu neįvyko, vaikas juda daug, valgo gerai, bet yra gana jautrus ir labai impulsyvus. Kodėl  prasideda bruksizmas? Kada eiti pas gydytoją?“ style=“fancy“]

Apie 15 proc. vaikų griežia dantimis. Griežimas dantimis dažniausiai išnyksta vaikui augant. Bruksizmo priežastis kol kas nežinoma. Turi įtakos netaisyklingas sąkandis, žarnyno parazitai, nepakankamas magnio kiekis maiste, sutrikęs jo pasisavinimas, alerginės, endokrininės, nervų sistemos ligos, stresas, nervinė įtampa, net ausų uždegimas. Apelsinų sultyse, įvairiose uogose ir vaisiuose, jogurte esanti rūgštis gali padaryti dantis girgždžius. Vaikų griežimas dantimis gali būti susijęs ir su naktiniu šlapimo nelaikymu, diegliais, kalbėjimu miego metu ir kitais miego sutrikimais.

Ką daryti? Ieškoti priežasties. Taikyti atpalaiduojančią terapiją prieš miegą, duoti skysčių, magnio papildų. Jei po 8 savaičių griežimas dantimis neišnyksta, šį gydymą nutraukite.

Jei griežimas dantimis neišnyksta per keletą mėnesių, kreipkitės į gydytoją.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Gyvename UK. Jau ilgiau nei pusę metų vaikui laikosi 37,5ºC temperatūra, daugiau jokių ligos simptomų nėra. Gydytojai sako, kad nieko tokio, bet man neramu.“ style=“fancy“]

Normali kūno temperatūra pažastyje, kai vaikas nėra sušilęs ir pažastis sausa, yra iki 37ºC, išangėje normali temperatūra būna 37,4–37,6ºC, o matuojant temperatūrą burnoje, normali yra 37,2–37,4 ºC. Elektroninių termometrų tikslumas priklauso nuo baterijos išsikrovimo laipsnio. Patariama turėti 2 elektroninius skirtingų gamintojų skirtingu laiku pirktus termometrus. Tuo pačiu metu pamatavus temperatūrą, reikia sudėti jų rodmenis ir padalinti iš dviejų. Matuojant temperatūrą infraraudonųjų spindulių termometru, jo rodmenų tikslumas priklauso nuo to, kaip teisingai matuojant temperatūra, ar paisoma gamintojo instrukcijos. Susijaudinus temperatūra gali pakilti keliomis laipsnio dalimis. Jeigu vaikas gerai jaučiasi, nėra jokių kitų ligos požymių, temperatūra iki 37,5ºC neturi jaudinti.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrytei 8 mėnesiai. Apačioje turi du dantukus, viršutinės dantenos paburkusios. Labai sunku užmigdyti: per miegus verkia. Verkimas pereina į spiegimą. Užmiega tik po 15–30 min. isteriško verkimo. Nurimsta tik su mano krūtimi. Ar visa tai dėl dantukų dygimo skausmo?“ style=“fancy“]

Dantenų paburkimas nėra miego sutrikimo priežastis, nes jos būna paburkusios visą parą. Jeigu dantenų paburkimas būtų blogo miego ir „verkimo, pereinančio į spiegimą“ priežastis, tai tas pats pasikartotų ir prieš dienos miegą. Dėl dantenų paburkimo dukrytė gali jausti šiokį tokį nepatogumą, bet tai nėra priežastis „verkimui pereiti į spiegimą“.

Krūties žindimas mažam vaikui asocijuojasi su patogumo ir saugumo jausmu. Dėl to mažoji prieš miegą prašo krūties.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Vaikas prieš porą savaičių persirgo gastroenteritu, po to iš karto jį užpuolė pūliuojanti angina, iki dabar geria antibiotikus. Gąsdina, kad jau porą savaičių nevalgo daržovių, mėsos ir žuvies, atrodo, kad šlykštisi viskuo. Kruopų košes, mano pieną, jogurtą valgo be jokių problemų, bet mėsos ar žuvies neįsiūlau nė šaukštelio.“ style=“fancy“]

Ūminės ligos, nesvarbu kaip jos būtų pavadintos, ir vaistai, skirti joms gydyti (nebūtinai antibiotikai), mažina kiekvieno vaiko apetitą. Tai natūralu, nes organizmas meta visas jėgas kovai su liga. Susirgusiam svarbiausia pasiūlyti daug gerti, nes organizmui reikia padėti išsivalyti nuo ligos metu atsiradusių ir pakitusių medžiagų apykaitos produktų. Vartojant antibiotikus, žarnyne žūsta daugelis bakterijų, kurios padeda skaidyti bei pasisavinti maistą. Tai dar viena priežastis, kodėl sergančiųjų apetitas sumažėja.
Jei sergantis vaikas maisto paragaus vos vieną kitą šaukštelį, nereikia rodyti nepasitenkinimo. Nereikėtų daryti ir dar vienos klaidos – keisti ligoniuko valgiaraščio, siūlyti naujų patiekalų arba keisti įprastų patiekalų skonį, juos saldant ar sūdant. Nauji patiekalai, kol prie jų priprantama, sunkiau pasisavinami, o saldumynai mažina ir taip jau menką apetitą. Ūmine liga sergantis vaikas gali išsirinkti vieną ar kelis produktus ar patiekalus ir valgyti tik juos. Su mažuoju ligoniuku nereikėtų kariauti. Kaip rašoma laiške, krūties pieno vaikas neatsisako, nes jis lengvai virškinamas, jame yra daug būtinų ligoniukui skysčių. Valgo jogurtą, o jame yra lengvai virškinamų baltymų ir daug skysčio. Kruopų košės turi daug angliavandenių – energijos šaltinio. Kai tik vaikas pasveiksta, atsiranda daugiau jėgų valgyti, susitvarko maisto virškinimas bei pasisavinimas, jis pats paprašo valgyti.
Kai pasveikimo periodas užtrunka, dažniausiai 2–3 savaites vaikas gali valgyti mažiau. Jeigu po ligos ilgiau nei 3 savaites išlieka sumažėjęs apetitas, reikia kreiptis į vaiko gydytoją.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano dukrytei 9 mėnesiai, ji dažnai miega prasižiojusi. Ar tai normalu?“ style=“fancy“]
Ne, tai nenormalu, nes kvėpavimas pro burną yra priverstinis, nevisavertis. Vaikas dėl to blogai miega, nepailsi, tampa irzlus. Kvėpavimo pro burną priežasčių yra kelios:
a) iškrypusi nosies pertvara (ji aptinkama net iki 6 proc. naujagimių).
b) neišvalyta mažylio nosytė (ši priežastis dažniau būna tada, kai vaiko nosyje yra pridžiūvusių gleivių, kitaip tariant, nosis yra neišvalyta).
c) vaikui dažnai duodamas čiulptukas.
d) kambario, kuriame miega mažylis, oras yra nepakankamai grynas, buvo rūkyta ar naudoti oro gaivikliai, smilkalai, ore yra alergenų, kurie gali būti nosies gleivinės paburkimo priežastis.
e) antrų metų ir vyresniems vaikams kvėpuoti pro nosį trukdo kreiva nosies pertvara, kvėpavimo takų infekcija, polipai, angina. Ligai ilgiau tęsiantis, atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, kuris trukdo vaiko raidai, nes deguonies stoka blogina kraujotaką, širdies ir smegenų darbą. Tai viena iš netaisyklingo sąkandžio atsiradimo priežasčių. Gali net pasikeisti veiduko forma.
Ką daryti:
Pašalinti visas minėtas priežastis.
Kai tai nepadeda, būtina pasikonsultuoti su patyrusiu ausų nosies gerklės ligų gydytoju, nes reikalinga išsami visos nosies ertmės apžiūra.
Jei vaikas susirgo sloga, ją intensyviai gydyti ir būtinai prieš miegą gerai išvalyti nosį.
Kai antrų metų ir vyresnis vaikas miegodamas kvėpuoja per burną, nepriklausomai nuo to, pradėjo ar nepradėjo knarkti, būtina pasikonsultuoti su ausų, nosies, gerklės ligų gydytoju, o jam patarus, – ir su kitais specialistais.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mergaitei 1 m. ir 1 mėn. Mūsų butas saulės pusėje, labai tvankus. Vaiko lovelė kambario kampe (ne tarp lango ir durų). Ar labai pavojingas skersvėjis, jei ir lauke, ir viduje vienodai karšta? Ir jei langai atidaromi skirtinguose kambariuose, bet toje pačioje buto pusėje? Ar nėra pavojaus jei naktį, kai visai nėra vėjo, atidarome priešpriešinius langus?“ style=“fancy“]
Skersvėjis geriausiai vėdina. Kai kūdikis ar mažas vaikas nebūna ten, kur traukia skersvėjis, šis vaikui nepavojingas. Dabar, šaltuoju metu sezonu, nedera nakčiai palikti atvirų langų, juolab, kaip rašote, priešpriešinių. Kambariai turi būti vėdinami nors 2 kartus per parą, pvz., ryte ir vakare, prieš miegą. Dar geriau yra vėdinti visą butą, namiškiams susirinkus į vieną patalpą. Ypač aktualus vėdinimas, kai sudėti plastikiniai langai, nes daugelis jų neužtikrina reikiamos ventiliacijos. Vėdinimas būtinas dar ir todėl, kad jis sureguliuoja drėgmę būste. Senos statybos būstų vėdinimas vyksta beveik natūraliai, jei pedantiškai nėra užkaišioti langai, durys, natūralios traukos ventiliaciniai kanalai. Truputį pravertas langas vėdina blogai, jis tik atšaldo patalpas. Blogai vėdinamose patalpose kaupiasi anglies dioksidas, didėja oro užterštumas bakterijomis ir virusais, veisiasi pelėsis. Taigi pastai vėdinant galima susirgti ūminėmis kvėpavimo organų ligomis, akių uždegimu. Geriausia patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (maždaug nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros), negu po truputį ir ilgą laiką. Vėdinant kambarius reikėtų nepamiršti, kad patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–22ºC šilumos.
Šaltuoju metų laiku namuose reikėtų palaikyti 35–60 proc. drėgmę. Tai praktiškai įgyvendinama elektronikos bei buities prekių parduotuvėse nusipirkus prietaisą, rodantį kambario drėgmę ir temperatūrą. Būtina paisyti gamintojo nurodytos instrukcijos, t.y. prietaisą kabinti kambaryje jo nurodytame aukštyje bei vietoje. Įvairiems oro teršalams ypač jautrūs kūdikiai ir maži vaikai, todėl šeimoms, auginančioms mažus vaikus, užtikrinti oro kokybę gyvenamosiose patalpose yra itin svarbus.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“1 metų ir 10 mėn. dukrytė išberta mažais spuogeliais, visa odelė paraudusi aplink lūpas ir prie nosytės. Buvome pas dermatologą, kuri iš apžiūros įvardijo šį bėrimą kaip atopinį dermatitą, tačiau jokių papildomų tyrimų nedaro. Naudojome skirtus kremus, tačiau situacija negerėja, tik prastėja. Ar neturėtų atlikti kokių nors tyrimų?“ style=“fancy“]
Iš vaiko gydytojo gaukite siuntimą vaikų alergologo konsultacijai, nes reikia patikslinti ligos diagnozę. Vaikų alergologas spręs, ar reikia atlikti tyrimus. Tokius, kaip laiške parašėte, odos pokyčius gali sukelti ir bakterijos, kurios įsikuria odoje, kai pažeidžiamas jos vientisumas, o tai dažnai atsitinka, kai vaikas suserga atopiniu dermatitu. Atopinis dermatitas yra lėtinė odos liga, kurios gydymas užtrunka ilgai.
[su_spoiler title=“Vaikeliui 3 mėnesiai, norime paklausti, kaip tinkamai gydyti slogytę? Kokį purškalą naudoti?“ style=“fancy“]
Nosies gleivinė išskiria šiek tiek gleivių, kurios išplauna joje susikaupusius nešvarumus, kurie į ją patenka įkvėpiant orą. Toks gleivių išskyrimas nėra sloga. Svarbu žiūrėti, kad tos gleivės nepridžiūtų, nes tuomet pasunkėja kvėpavimas pro nosį. Kad taip neatsitiktų, į kiekvieną nosies šnervę įlašinkite po 1–3 lašelius virinto vandens ir po to, kai gleivės suminkštėja, jas išsiurbkite.
Kai iš nosies pradeda stipriai skirtis išskyros, ji užsikemša, kūdikis padeda sunkiau kvėpuoti, gleives reikia nuolat išsiurbinėti, ypač prieš miegą ir maitinimą. Kai išsiurbus gleives kūdikis vis vien sunkiai kvėpuoja, į nosį lašinkite gleivinių kraujagysles sutraukiančių vaistų. Kūdikiams, kuriems užgulta nosis, rekomenduojama lašinti nosies lašus prieš maitinimą, kad būtų lengviau žindyti. Lašais nepiktnaudžiaukite, nes prie jų per 5 paras priprantama, jie tampa neefektyvūs. Purškalų į nosį vaikams iki 1,5 metų geriau nenaudoti, nes įpurškus giliau, mažąjį žmogų gali ištikti čiaudulio ar kosulio priepuolis, veikliosios purškalo dalys gali pakliūti giliau, ne tik ant nosies gleivinės.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrelė 9 mėnesių, sveria 9100 g, ūgis 74 cm. Kokio rupumo košė turi būti, nes jei padarau rupesnę, ji žiaukčioja.“ style=“fancy“]
Aštuntojo gyvenimo mėnesio pradžioje kūdikis mokosi kramtyti – maistą trina dantenomis. Tuo metu, kai į burną patenka daug maisto gumulėlių ir jų valgytojas nesuspėja sutrinti dantenomis, jis pradeda žiaukčioti. Kad taip neatsitiktų, prisiderinkite prie kūdikio valgymo tempo. Maistas 8–12 mėnesių vaikui turi būti trintas rupiai, šakute – toks, kuris skatintų norą kramtyti. Vienerių metų vaikas turi sugebėti valgyti trintą šeimos maistą.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar galima nėščiajai gerti žuvų taukus? Laukiuosi 8 mėnesį ir nesenai perskaičiau, kad vitaminas A kenkia vaisiui, o aš žuvų taukus gėriau visą nėštumą.“ style=“fancy“]
Taip, galima. Tačiau juos dera gerti saikingai, po 5 ml per parą, daugiausiai kas antrą parą po 1,5 arbatinio šaukštelio. Taip geriant, nebus viršyta žuvų taukuose esančių A ir E vitaminų paros dozė, nes per parą suvalgoma ir kitų maisto produktų, kuriuose yra vitaminų A ir E. Skysti žuvų taukai geresni už „uždarytus“ kapsulėse, nes geriant kapsules sunku nustatyti minėtų vitaminų dozes.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Auginu 2 mėn. ir 2 sav. dukrytę. Pastebėjau, kad labai prakaituoja jos galvytė. Nors kakta, nosis ir skruostukai yra gana vėsūs. Namuose nėra labai šilta, kūnelis neprakaituoja. Ar normalu toks prakaitavimas?“ style=“fancy“]
Toks prakaitavimas nenormalu. Vaiko iki metų pakaušio prakaitavimas ir dažnas jo trynimas į tą vietą, ant kurios jis paguldytas, gali būti vienas iš vitamino D stokos požymių. Tačiau pakaušis gali prakaituoti, jei mažylis yra paguldomas ant pūkinės ar kitos šiltos pagalvės. Dukrytei derėtų duoti aliejinio vitamino D tirpalo po 1 lašą kasdien. Dėl vitamino D dozės korekcijos derėtų pasikonsultuoti su dukros gydytoju. Dukrytės kambaryje temperatūra turėtų būti 18–22ºC, o drėgmė – 60 proc.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar normalu, kad 2 mėn. dukrytė pasnaudžia 15 min. ar net mažiau ir vėl būna žvali?“ style=“fancy“]
Jei tiesiai šviesiai – kažko neparašėte. Iš to, ką parašėte, susidaro vaizdas, kad visą parą dukra miega tik 15 minučių ar mažiau neaiškiais laiko intervalais. Taip tikrai būti negali. Kiekvienas vaikas susidaro savo paros miego režimą. Dieną 1 metų vaikas miega 2–3 kartus po kelias valandas, o naktį 8–10 valandų su vienu ar kelias prabudimais valgymui. Jeigu dieną miega, kaip rašote 15 min. ar mažiau, pabandykite nustatyti tokio miegojimo būdo priežastis ir jas šalinti. Pasikonsultuokite su vaiko gydytoju, paprašykite siuntimo neurologo konsultacijai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“8 mėn. kūdikis buvo paskiepytas 4 mėnesio skiepais į kojytes. Po skiepo dūrio vietose buvo paraudimas, atsirado sukietėjimas. Vieno skiepo vietoje sukietėjimas laikėsi apie mėnesį, o kito laikosi iki šiol. Sukietėjimo skersmuo apie 2 cm. Nedidelė temperatūra (37–37,1ºC) po skiepo laikėsi kelias dienas, vaikas buvo ramus. Artėja diena, kai turėtume skiepytis pakartotinai (6 mėn. skiepukas), tačiau abejoju, ar galima, ar nesulauksime dar didesnės reakcijos į skiepus?“ style=“fancy“]
Po vakcinos sušvirkštimo paraudimas, patinimas, neaukšta temperatūra, sukietėjimas dūrio vietoje – raumenyse užčiuopiamas žirnio ar riešuto dydžio darinukas – yra normali vietinė reakcija, pasitaikanti apie 50 proc. paskiepytųjų. Pasikonsultuokite su vaiko gydytoju, tegul jis įvertina sukietėjimą. Jei tėvai kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ) dėl galimos nepageidaujamos reakcijos į skiepą, gydytojas, atsižvelgęs į teisės aktuose nustatytus kriterijus. sprendžia, ar paskiepytojo būklė yra pakankama įregistruoti atvejį po skiepo, kaip nepageidaujamą reakciją. Apie kiekvieną nepageidaujamą reakciją į skiepą sveikatos priežiūros specialistai praneša Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (ULAC). Nepageidaujamos reakcijos į skiepą šalyje vertinamos ir registruojamos, vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2002-12-24 įsakymo Nr. 673 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444) nuostatomis. Nepageidaujama reakcija į skiepą apibrėžiama taip (cituoju įsakymą): „Nepageidaujama reakcija į skiepą – laikinas ar pastovus sveikatos būklės sutrikimas, sukeliantis fizinių požymių, simptomų ir (ar) laboratorinių rodiklių pokyčius, prasidedančius po imunoprofilaktikos, ir, manoma, jos nulemtas.“.
Ministro įsakymą galite paskaityti http://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.733DC244327C Ten dar rašoma (cituoju): „Stipri vietinė reakcija. Sukelta bet kurio imunobiologinio preparato. Dūrio vietos paraudimas ir (arba) patinimas, lydimas bent vieno iš šių požymių: patinimas apie artimiausią sąnarį; skausmas, paraudimas ir patinimas, trunkantys ne mažiau kaip 3 dienas; būtina paciento hospitalizacija“ .[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki, mano 11 metų dukra vakarais negali užmigti. Ryte atsikelia 7 val., o vakare iki 1 nakties nemiega. Dieną irgi nemiega. Prie kompiuterio beveik nebūna. Sako, kad nieko jai neskauda, tiesiog neima miegas. Kokios gali būti jos nemigos priežastys?“ style=“fancy“]
10–11 metų vaikų nakties miego trukmė – 9,5 valandos, o 12–14 m. – 9 valandos. Dažniausias vaikų miego sutrikimas – nemiga, paprastai kylanti dėl psichologinių priežasčių. Nemiga – negalėjimas užmigti ar miegoti – yra daugialypis sutrikimas. Vaikystėje nepalanku ne tik miego sutrumpėjimas, bet ir netinkamos sąlygos vaikui miegoti. Nemiga gali užeiti tiek sveikam vaikui, tiek turinčiam organinių ar emocinių sutrikimų. Jei pašalinus miego sutrikimo priežastis trumpas dukros miegojimas nepraeis, Jums reikia savo dukros gydytojo paprašyti siuntimo vaikų neurologo konsultacijai.
Dažniausios mokyklinio amžiaus vaikų nemigos priežastys:
Nėra miego režimo – kasdien gulti einama vis kitu laiku.
Antroje dienos pusėje geriama tonizuojančių arbatų ar kavos.
Miego fazės vėlavimas, pvz., vėlyvas gulimasis, TV žiūrėjimas prieš miegą, valgymas prieš miegą – po vakarienės iki miego turi praeiti bent 2 valandos.
Individualūs ypatumai (vyturys ar pelėda).
Nerimas, emocinė įtampa mokykloje ar namuose.
Baimės, košmarai.
Neramių kojų sindromas.
Obstrukcinės miego apnėjos sindromas – trumpalaikis (fragmentuotas) miegas; keletas prabudimų naktį; ilgesnis miegas dieną; mieguistumas dieną.
Kitos lėtinės ar ūminės ligos. Užmigti trukdo kvėpavimo ligos, ausies uždegimas, traumos, dantų dygimas, alerginė reakcija į pieno produktus, gastroezofaginis refliuksas.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kūdikiui 5 mėn. Pirmą kartą nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito buvo paskiepytas 2,5 mėn. Skiepyti antrą kartą neleidžia, nes nepraeina veiduko bėrimas (maitinamas mamos pienu), nustatyta alergija visam kiaušiniui. Vėl siunčia pas alergologą. Ar nieko blogo, jei intervalas tarp skiepų ne 2 mėn., kaip reikia, o 3–4 mėn.“ style=“fancy“]
Kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito vakcinose nėra kiaušinio, todėl lieka neaišku, ar tikrai dėl kiaušinio buvo nukeltas skiepas? Iš laiško lieka neaišku, kas ir kaip nustatė alergiją „visam kiaušiniui“, nes viena iš veiduko bėrimo priežasčių yra alergija maistui, kurią gali sukelti ne tik kiaušinis. Jums dera pasikonsultuoti su gydytoju alergologu, o vaiko gydytojui – su ULAC (infekcinių ligų ir AIDS centro) imunologais. Tai, kad nukeltas skiepo terminas, nėra labai blogai, svarbiausia, kad vaikas būtų paskiepytas. Kiaušinio baltymo yra: tymų-raudonukės-kiaulytės, vėjaraupių, gripo, erkinio encefalito vakcinose – šiomis vakcinomis vaikai iki 6 mėnesių neskiepijami, o hepatito B vakcinoje yra mielių.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mažyliui 5,5 mėn. Nuo 2 mėn. jam įtaria imunologinę neutropeniją. Kas 3 sav. tikrina kraują, paskutinis neutrofilų rodiklis buvo 0.7, jis svyruoja nuo 0.3 iki 1.2. Noriu paklausti, ar tai išaugama? Ir kas bus, jei susirgs gripu?“ style=“fancy“]
Neutropenija yra tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių – neutrofilų – skaičiaus sumažėjimas. Neutrofilai normaliai kovoja su infekcija, ypač į organizmą patenkančiomis bakterijomis. Sumažėjus neutrofilų, mažėja organizmo atsparumas infekcijoms. Todėl labai svarbu bet kurio amžiaus vaiką, suaugusįjį, kuriam aptiktas sumažėjęs neutrofilų kiekis, saugoti nuo sergančių bet kokia ūmine liga ar pūline odos liga. Tokiems pacientams didėja įvairių infekcijų (odos, prienosinių ančių, plaučių ar šlapimo takų) rizika. Neutropenija diagnozuojama atlikus bendrą kraujo tyrimą ir nustačius absoliutaus neutrofilų skaičiaus sumažėjimą

[su_spoiler title=“Sūnui 5 metai, tačiau jo apyvarpė labai susiaurėjusi, atsmaukti, kad galėčiau apiprausti, neįmanoma, o bandant tai daryti, jam skauda. Šlapinantis neskauda, tačiau pastebėjau, kad šlapinantis varpa išsipučia kaip balionėlis. Buvome pas vaikų chirurgą, skyrė tepaliuką, kuriuo tepėme varpos galiuką, truputį atsmaukę. Lyg odelė apsilaupė, bet po kiek laiko vėl tas pat. Ką turėtume daryti? Gyvename Berlyne.“ style=“fancy“]
Tepalai dažniausiai problemos neišsprendžia – jie gali suminkštinti apyvarpę, jos odelę padaryti elastingesnę. Apyvarpės smaukinėti nėra prasmės. Higieninei priežiūrai atsmaukinėti apyvarpę tenka retai, dažniausiai užtenka kitų paprastų procedūrų. Berniukui augant, oda taps elastingesnė ir apyvarpė be vargo atsismauks. Iš to, ką parašėte, galima įtarti apyvarpės susiaurėjimą (fimozę) – būklę, kai dėl siauros apyvarpės angos gali, tačiau nebūtinai, sutrikti šlapinimasis. Fimozė pasitaiko įvairaus amžiaus vaikams. Būdinga:
Šlapimas renkasi po apyvarpe, dėl ji išsipučia.
Šlapimas iš po apyvarpės išteka silpna srove, o dalis jo gali likti šlapimo pūslėje bei po apyvarpe.
Sunkus šlapinimasis kūdikiui ar vaikui sukelia nemalonių jutimų, dėl to jis tampa labai neramus, verkia, bijo šlapintis.
Kada kreiptis į gydytoją? Jeigu kūdikiui ar mažam vaikui dažnai parausta, sustorėja, išsipučia varpos galas (dėl apyvarpės uždegimo savo ruožtu gali išsivystyti randinė fimozė, kurią gydyti sudėtinga).
Kaip gydoma:
Fimozė gydoma operuojant, sutrumpinama apyvarpė, dalis jos pašalinama. Tai atliekamas tik pagal medicinines indikacijas ir tik medicinos įstaigose, taikant visišką vietinę nejautrą, todėl operacija neskausminga. Po operacijos kelias dienas pacientas gali jausti maudimą ar perštėjimą, kuris pamažu nurimsta. Po operacijos nemaukite vaikui aptemptų glaudžių, nes jos gali sukelti nemalonių jutimų.
Berniukų lytinių organų priežiūra yra nesudėtinga. Mažiausiai iki 3 metų geriausia prausimui naudoti tik vandenį ir specialiai vaikams ar kūdikiams skirtus prausiklius, kuriuose nėra sintetinių dažiklių, kvapiklių, o patys prausikliai yra švelnesnio poveikio. Rinkdamiesi drėgnas servetėles, atidžiai perskaitykite jų sudėtį ir venkite tokių, kurių sudėtyje yra naftos pramonės medžiagų ir kvapiklių. Nepriklausomai nuo to, ar berniukas apipjaustytas, ar ne, jo varputei specialios priežiūros nereikia. Beveik visų naujagimių berniukų apyvarpė būna prilipusi prie galvutės ir neatsismaukia. Jei berniukas neserga inkstų ir šlapimo takų ligomis, apyvarpės atsmaukinėti nereikia. Vaikui augant, apyvarpės oda pasidarys elastinga, ir apyvarpė lengvai atsismauks.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano vaiko pusbrolis susirgo 3 dienų karštine. Ar kitas vaikas dar gali užsikrėsti šiuo virusu, čiupinėdamas sirgusio vaiko daiktus, kurie buvo nedezinfekuoti?“ style=“fancy“]
Tridienė karštinė – viena iš virusinių ligų, kuri suaktyvėja vasarą, ypač jei orai yra permainingi. Ją sukelia šeštasis žmogaus herpes virusas – HV6, todėl ji dar vadinama šeštąja vaikiška liga. Kūdikio, mažo vaiko organizmas nemėgsta kontrastų, todėl permainingu oru lengviau susergama, be to, šiltesnis ir drėgnesnis oras padeda virusams išgyventi aplinkoje. Tai kūdikių nuo 6 mėn. iki 4–5 metų vaikų liga, vyresni vaikai serga rečiau.
Infekcijos šaltinis – sergantis ir net besimptomis viruso nešiotojas. Sukėlėjas perduodamas tiesioginio kontakto būdu ir oro lašiniu būdu. Dažniausiai infekcijos šaltinio nustatyti nepavyksta. Ligai būdinga:
Iki 10 dienų slaptasis ligos periodas, kol užsikrėtusiam vaikui išryškėja ligos požymiai:
Staiga atsiradęs karščiavimas iki 40ºC.
Temperatūrą sunku numušti.
Trečią–ketvirtą ligos dieną, kritus temperatūrai, ant veido ir kūno gali atsirasti smulkus rausvas bėrimas – tuomet iki galo patvirtinama ligos diagnozė.
Bėrimas paprastai prasideda nuo viršaus (kaktos, krūtinės, rankų), vėliau leidžiasi žemyn. Vieni vaikai išberti būna keletą parų, kitiems bėrimas būna neryškus.
Nėra slogos, kosulio, viduriavimo.
Vaikas kitus gali užkrėsti tol, kol karščiuoja.
Žinotina:
Specifinio gydymo nėra.
Liga praeina be pėdsakų per 3–4 paras.
Kartą persirgus, atsparumas neišlieka, vaikas gali susirgti pakartotinai.
Kaip išvengti? Karščiuojantįjį izoliuoti nuo sveikų vaikų. Visiems kruopščiai paisyti asmens higienos, nenaudoti tų pačių žaislų, stalo įrankių, drabužėlių. Jokia dezinfekcija netaikoma.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Vaikas prieš porą savaičių persirgo gastroenteritu, po to iš karto jį užpuolė pūliuojanti angina, iki dabar geria antibiotikus. Gąsdina, kad jau porą savaičių nevalgo daržovių, mėsos ir žuvies, atrodo, kad šlykštisi viskuo. Kruopų košes, mano pieną, jogurtą valgo be jokių problemų, bet mėsos ar žuvies neįsiūlau nė šaukštelio.“ style=“fancy“]
Ūminės ligos, nesvarbu kaip jos būtų pavadintos, ir vaistai, skirti joms gydyti (nebūtinai antibiotikai), mažina kiekvieno vaiko apetitą. Tai natūralu, nes organizmas meta visas jėgas kovai su liga. Susirgusiam svarbiausia pasiūlyti daug gerti, nes organizmui reikia padėti išsivalyti nuo ligos metu atsiradusių ir pakitusių medžiagų apykaitos produktų. Vartojant antibiotikus, žarnyne žūsta daugelis bakterijų, kurios padeda skaidyti bei pasisavinti maistą. Tai dar viena priežastis, kodėl sergančiųjų apetitas sumažėja.
Jei sergantis vaikas maisto paragaus vos vieną kitą šaukštelį, nereikia rodyti nepasitenkinimo. Nereikėtų daryti ir dar vienos klaidos – keisti ligoniuko valgiaraščio, siūlyti naujų patiekalų arba keisti įprastų patiekalų skonį, juos saldant ar sūdant. Nauji patiekalai, kol prie jų priprantama, sunkiau pasisavinami, o saldumynai mažina ir taip jau menką apetitą. Ūmine liga sergantis vaikas gali išsirinkti vieną ar kelis produktus ar patiekalus ir valgyti tik juos. Su mažuoju ligoniuku nereikėtų kariauti. Kaip rašoma laiške, krūties pieno vaikas neatsisako, nes jis lengvai virškinamas, jame yra daug būtinų ligoniukui skysčių. Valgo jogurtą, o jame yra lengvai virškinamų baltymų ir daug skysčio. Kruopų košės turi daug angliavandenių – energijos šaltinio. Kai tik vaikas pasveiksta, atsiranda daugiau jėgų valgyti, susitvarko maisto virškinimas bei pasisavinimas, jis pats paprašo valgyti.
Kai pasveikimo periodas užtrunka, dažniausiai 2–3 savaites vaikas gali valgyti mažiau. Jeigu po ligos ilgiau nei 3 savaites išlieka sumažėjęs apetitas, reikia kreiptis į vaiko gydytoją.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano dukrytei 9 mėnesiai, ji dažnai miega prasižiojusi. Ar tai normalu?“ style=“fancy“]
Ne, tai nenormalu, nes kvėpavimas pro burną yra priverstinis, nevisavertis. Vaikas dėl to blogai miega, nepailsi, tampa irzlus. Kvėpavimo pro burną priežasčių yra kelios:
a) iškrypusi nosies pertvara (ji aptinkama net iki 6 proc. naujagimių).
b) neišvalyta mažylio nosytė (ši priežastis dažniau būna tada, kai vaiko nosyje yra pridžiūvusių gleivių, kitaip tariant, nosis yra neišvalyta).
c) vaikui dažnai duodamas čiulptukas.
d) kambario, kuriame miega mažylis, oras yra nepakankamai grynas, buvo rūkyta ar naudoti oro gaivikliai, smilkalai, ore yra alergenų, kurie gali būti nosies gleivinės paburkimo priežastis.
e) antrų metų ir vyresniems vaikams kvėpuoti pro nosį trukdo kreiva nosies pertvara, kvėpavimo takų infekcija, polipai, angina. Ligai ilgiau tęsiantis, atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, kuris trukdo vaiko raidai, nes deguonies stoka blogina kraujotaką, širdies ir smegenų darbą. Tai viena iš netaisyklingo sąkandžio atsiradimo priežasčių. Gali net pasikeisti veiduko forma.
Ką daryti:
Pašalinti visas minėtas priežastis.
Kai tai nepadeda, būtina pasikonsultuoti su patyrusiu ausų nosies gerklės ligų gydytoju, nes reikalinga išsami visos nosies ertmės apžiūra.
Jei vaikas susirgo sloga, ją intensyviai gydyti ir būtinai prieš miegą gerai išvalyti nosį.
Kai antrų metų ir vyresnis vaikas miegodamas kvėpuoja per burną, nepriklausomai nuo to, pradėjo ar nepradėjo knarkti, būtina pasikonsultuoti su ausų, nosies, gerklės ligų gydytoju, o jam patarus, – ir su kitais specialistais.

[su_spoiler title=“Dukra jau pradeda stotis, įsikibusi į baldus šiek tiek paeina pati (jokių vaikštynių nenaudojame). Pastebėjome, kad ypač vienos kojytės pirštus riečia į vidų. Ar reikia imtis kokių priemonių, ar tai praeis savaime? Nuo kada rekomenduojama auti batukus mokant vaikščioti po namus?“ style=“fancy“]
Pradėjęs žengti pirmuosius žingsnius kūdikis apaunamas kojinėmis su guminiais padukais, kad jis neslidinėtų ir pėda turėtų pakankamai erdvės. Batai reikalingi nuo tada, kai mažylis iš tikrųjų pradės savarankiškai vaikščioti. Tuomet, kai pastebima, kad „kažkas yra su pėda“, būtina mažylį parodyti vaikų ortopedui. Tik specialistas gali nustatyti, ar problema yra/nėra rimta. Pėdų korekcija turi būti pradedama nuo pat ankstyvos vaikystės. Gydoma specialiais pratimais, pėdų masažu, chirurginio gydymo reikia retai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kokiose puoduose sveikiausia virti maistą kūdikiams/vaikams?“ style=“fancy“]

Nei suaugusiesiems, nei vaikams maistui gaminti, valgyti nenaudotini jokie aliumininiai puodai, lėkštės, dubenys ar puodeliai. Aliuminio žmogaus organizmui netrūksta, nes jo pakankamai gaunama su maistu. Kuo aliumininis indas senesnis, tuo jis baisesnis – naudojantis atiduoda daugiau metalo. Aliumininiai indai netinka ir bet kokiam maistui laikyti.

Emaliuoti indai saugo maisto produktus nuo metalo poveikio. Tačiau juose verdamas maistas greitai prisvyla. Prisvilęs maistas netenka savo skoninio savybių ir kokybės. Taigi emaliuotais indais gali naudotis ta mama, kuri turi daug laiko ir noro maišyti. Su ištrupėjusiu, įskilusiu emaliu puodus ar kitus indus nedelsdami išmeskite, nes jie greitai rūdija, o pliko metalo, kad ir nedidelis plotelis kenkia maisto kokybei.

Ketaus induose kepama, troškinama, kai vengiama vartoti daugiau riebalų. Juose negalima gaminti jokių rūgščių patiekalų, nes jie gali įgyti metalo skonį. Ketaus indus išplovus reikia labai sausai iššluostyti ir išdžiovinti, nes gali atsirasti rūdžių.

Labiausiai patikimi nerūdijančio plieno puodai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Šiuo metu tenka daug girdėti apie gliuteno turinčių produktų žalą, o kaip gliuteno turintys produkatai vaikų mityboje? Auginu 1 metų sūnų, tad ar teisingas pasirinkimas pusryčiams kviečių košė? Taip pat įdomu ar vaikų mitybai papildyti tinkamas kanapių aliejus?“ style=“fancy“]

Jeigu vaikas toleruoja gliuteną, nėra jokios prasmės jo atsisakyti.

Gliuteno netoleravimas gali pasireikšti įvairiausiai. Vienam gali skaudėti pilvą ir kamuoti viduriavimai, kitas gali sirgti mažakraujyste. Kai kuriems žmonėms gliuteno netoleravimą atranda dar kūdikystėje, o kitiems – jau suaugus.

Gliuteno netoleravimo simptomai gali pasireikšti po vieną ar keletas iš karto:
Dažnas pilvo pūtimas ir skaudėjimas.
Apgaulingas noras tuštintis.
Lėtinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
Vėmimas, refliuksas.
Svorio kritimas.
Blyškios, blogo kvapo išmatos.
Geležies stokos mažakraujystė, kai padėtis negerėja gydant geležimi.
Nuovargis.
Vaikų žemas ūgis, lėtas augimas.
Sąnarių skausmas. Kaulų problemos (osteoporozė).
Kojų ar rankų dilgčiojimas ir tirpimas.
Opos burnoje, pažeista burnos gleivinė.
Odos bėrimas.
Dantų spalvos pakitimas ar dantų emalio pažeidimai.
Neaiškios kilmės nevaisingumas ar pasikartojantys persileidimai.
Plaukų slinkimas.
Galvos skaudėjimas.
Nerimas, depresija.
Periferinė neuropatija.

Vaikams dažniausiai pasireiškia klasikiniai simptomai – lėtas augimas, pilvo pūtimas ir skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, nuovargis ir dirglumas. Suaugusiems dažniau pasireiškia anemija, kuri, gydoma geležimi, neduoda rezultatų, taip pat dažnas, lėtinis galvos skausmas ir nuovargis bei osteoporozė.

***
Statistika byloja, kad dažniausiai žmonėms trūksta polinesočiųjų rūgščių omega-3. Jų itin daug šalto spaudimo kokybiškuose linų ir kanapių aliejuose. Pabrėžiu, kad aliejus turi būti šviežias ir kokybiškas (laikytas tamsaus stiklo butelyje), nes omega-3 rūgštys yra itin nepatvarios ir greitai skyla, suteikdamos aliejui nemalonų kartumą. Toks aliejus nėra nei vertingas, nei skanus ir jo vartoti nereikėtų. Šviežias linų ir kanapių aliejus puikiai praturtintų vaiko racioną. Tinka pilti arbatinį šaukštelį ar pusę į košę, sriubą ar kitą nesaldų patiekalą. Tik nepamirškite po to šių aliejų įdėti į šaldytuvą (kitų aliejų šaldytuve laikyti nereikia).[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kodėl 2 mėn. vaikelis po 2–3 valandų po maitinimo atpila varškyte? Mūsų patirtis tokia:
1. „Nestle nan pro“ netiko, kietino viduriuus, aitpylinėjo.
2. „Cow and gate comfort“ netiko, išbėrė veiduką.
3. „Aptamil 1“ netiko, atpylinėjo fontanais kekvieną kartą po maitinimo.
4. „Aptamil AR “ netiko, nes nors atpylinėjimai sumažėjo, labai užkietėjo viduriai. Aš nevilty. Gal galit ką patarti?“ style=“fancy“]

“ style=“fancy“]Jei atpila apvirškintu pienu
Jei kūdikis visuomet atpila (atvemia) apvirškintu pienu, pasitarkite su prižiūrinčiu gydytoju, tai gali padėti diagnozuoti šias patologines būkles:
1. Prievarčio spazmas – tai būklė, kai dėl padidėjusio skrandžio ir dvylikapirštės žarnos jungties raumeninio žiedo tonuso skrandžio turinys nekeliauja virškinamuoju traktu žemyn dvylikapirštės žarnos link, o yra išstumiamas atgal į stemplę, burną. Ši būklė paprastai gydoma šiltais kompresais, lengvais masažais, raumenis atpalaiduojančiais vaistais.
2. Prievarčio stenozė – tai įgimtas skrandžio-žarnyno jungties susiaurėjimas, gydoma chirurginiu būdu.

Apie 6–8 gyvenimo mėnesį kūdikiai nustoja atpylinėti savaime, nes stiprėja stemplės raukas ir pilvo sienos raumenys, vaikutis pradeda sėdėti, daugiau būna vertikalioje padėtyje bei pradeda valgyti tirštesnį maistą.
Jei norite išvengti atpylinėjimų, neleiskite kūdikiui peralkti. Peralkęs mažylis godžiai čiulpia pieną ar mišinį, prisiryja oro, tuomet pradeda jausti diskomfortą pilve, nustoja žįsti, darosi neramus, parausta, gali pradėti verkti, raitytis, kol galiausiai atrūgsta oro burbulus, atpila dalį pieno ir nurimsta.

Patarimai, kad mažiau atpylinėtų
1. Kad kūdikis neprisirytų oro, jis turi taisyklingai apžioti spenelį, apžiojus tik spenelio galą, aplink jį burnytėje lieka laisvos erdvės tarpas, pro kurį ir priryjama oro.
2. Nelaukite, kol kūdikis peralks, pastebėję, kad vaikutis išalkęs, neatidėliokite maitinimo.
3. Maitinkite dažniau ir po nedaug. Maitindami darykite pertrauką. Jei maitinate mišiniu, sumaitinę 80–90 ml mišinio, padėkite vaikučiui atsirūgti ir toliau maitinkite.
4. Rinkitės žindukus su ne per didele skyle.
5. Neduokite kūdikiui tarp valgymų čiulptuko.
6. Mišiniui maitinti naudokite anti-colic buteliukus, kurių dugne yra įrengtas specialus vožtuvas orui išeiti.
7. Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti – pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Būkite kantrūs, vieni kūdikiai panešioti atsirūgsta beveik iškart, kitus tenka nešioti ilgiau nei pusvalandį. Galima pasodinti kūdikį sau ant kelių, jo liemenį šiek tiek palenkti į priekį ir glostant švelniai kiek paspausti pilvuką.
8. Po žindymo guldykite kūdikį ant dešiniojo šono.
9. Po žindymo ar maitinimo niekada neguldykite kūdikio ant nugaros, nes atpiltas skrandžio turinys gali patekti į kvėpavimo takus ir vaikutis gali užspringti.
10. Pienui sutirštinti galite naudoti specialius „Nutrilon“ miltelius, jie sumaišomi su nutrauktu pienu, mišiniu pažymėtu „Pepti“ arba „HA“ ženklais, arba ištirpinami vandenyje ir sugirdomi prieš maitinant. Galima rinktis mišinius pažymėtus „AR“ raidėmis.
11. Naudokite preparatą, skirtą atpylinėjimams mažinti. Šio vaisto sudėtinės dalys (magnio alginatas ir ksantano guma) sutirština kūdikio išgertą pienuką ar mišinį. Preparato pagalba iš skysto maisto formuojasi gumulėlis, kuris sunkiau pakyla į stemplę. Vėliau gumuliukas suyra.

Jei atpiltame piene pastebėjote kraujo gyslelių, neišsigąskite – tai gali būti kraujas iš jūsų įskilusio spenelio odos arba iš kūdikio stemplėje trūkusio kapiliaro (tai nepavojinga, praeina savaime).

Sunerimti reikėtų:
• Jei kūdikis atpila fontanu.
• Jei dėl gausaus ir dažno atpylinėjimo neauga svoris.
• Jei maitinamas mažylis nuolat kosėja, springsta.

[su_spoiler title=“Mano sūnui 1 m. 4 mėn., gyvename Ispanijoje. Sūnus paskiepytas nuo meningokoko C, noriu pasidomėti, ar nuo meningokoko B galima paskiepyti taip pat, ir nesumažės poveikis nei tos, nei kitos vakcinos? Ar geriau tų dviejų vakcinų nemaišyti?“ style=“fancy“]

Lietuvoje paplitusios kelios meningokoko, kaip bakterijos, padermės. Dažniausios iš jų yra B (dažnis apie 80 proc.) ir C (dažnis apie 20 proc.). Kitos padermės: A, W–135 ir Y yra gana retos. Tarkime, į Airijos skiepų kalendorių yra įtraukta vakcina nuo meningokoko C padermės, nes ši ten daugiau paplitusi. Vakcinos nuo įvairių meningokoko padermių viena su kita „nesipjauna“ ir viena kitos nesusilpnina. Kiekvienai meningokoko padermei yra suformuojamas imunitetas tik reikiamą kartų skaičių (tas skaičius priklauso nuo vaiko amžiaus) paskiepijus atitinkamos padermės vakcina paisant skiepijimo kalendoriaus. Kitaip tariant jeigu vaikas paskiepytas tik meningokoko C padermės konjuguota (t.y. tokia vakcina, kuria galima skiepyti vaikus iki 2 metų) vakcina reikiamą kartų skaičius , tai jis turės imunitetą (atsparumą) tik meningokoko C padermės sukeltoms ligoms – kitaip tariant neturės imuniteto kitoms meningokoko padermėms, t.y. A, B ir kitoms. Ar Ispanijoje yra konjuguota meningokoko C vakcina nežinau, nes Lietuvoje tokios vakcinos nėra, yra tik polisacharidinė (t.y. tokia, kuria galima vaikus skiepyti nuo 2 metų amžiaus). Jokios konjuguotos ir polisacharidinės meningokokinės  vakcinos ir bet kokia meningokokinė vakcina viename švirkšte nemaišomos su jokiomis kitomis vakcinomis. Konjuguotos ir polisacharidinės meningokokinės vakcinos neįtakoja, nesusilpnina viena kitos veikimo – t.y. kiekvienos iš jų formuojamo imuniteto.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Laba diena, domina Profesoriaus Vingro nuomonė dėl skiepo nuo B tipo Meningokoko infekcijos. Ar Jūs rekomenduotumėte šiuo skiepu skiepyti vaikus? Vaikui 10 mėnesių.“ style=“fancy“]

Bakterijos, pavadintos Neisseria meningitidis (meningokoko bakterijos) yra 6 padermės (tipai). Lietuvoje 80 % yra paplitusi B padermė, retesnės yra A, C padermės (tipai), labai retos X, Y, W-135 padermės (tipai). Kiekviena padermė gali sukelti įvairaus sunkumo ligą pradedant nosiaryklės uždegimu, arba pūlingu meningitu (minkštųjų galvos smegenų dangalo uždegimu), arba žaibine ligos forma ( labai greitu bakterijos išsisėjimu po visą organizmą) – kuri yra pavojinga gyvybei. Kiekvienais metais žaibine forma Lietuvoje suserga 80 – 100 vaikų ir suaugusių (rečiau), o iš jų 8 – 10 (vaikų – paauglių) miršta, dalis lieka invalidais – su įvairaus sunkumo negalia. Po kol kas nerasti būdai kaip nustatyti, kokia bus kiekvieno susirgusiojo ligos eiga – tai priklauso nuo kiekvieno organizmo ypatumų. Po kol kas nėra įrodymų, kad ligos eigą būtų galima sieti su organizmo imuniteto stiprumu. Užsikrečiama oro lašeliniu keliu nuo ligonių ir sveikų bakterijos nešiotojų. 2013 m. Šveicarijoje sukurta nuo B tipo meningokoko skiepas (vakcina) BEXSERO nuo 2014 metų įdiegta ir Lietuvoje. Pradėjus vakcinuoti pirmais gyvenimo metais reikalingos 3 vakcinos dozės, o pradėjus vakcinuoti 2–10 gyvenimo metais reikalingos 2 dozės. Vienos dozės kaina apie 130 eurų. Valstybė vakcinacijos kaštų nepadengia. Ar skiepas tikrai apsaugos nuo žaibinės formos? Atsakau kontra klausimu – už ką visada galima tikrai garantuoti? Skiepas yra priemonė veiksmui — atsarga gėdos nedaro. Tai po kol kas vienintelė priemonė apsisaugoti nuo bet kurių meningokoko sukeliamų ligos formų.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Vaikeliui dar tik 2 mėnesiai. Užčiuopiu guzelį-limfmazgį vaikui už abiejų ausyčių. Užsičiuopia ir pakaušio limfmazgis-maža kruopytė. Sakykite, ar reikia sunerimti? Mane jie labai neramina. Vaikutis atrodo sveikas, žvalus. Turim gargaliukus nosytėj nuo gimimo – atrodo, nosytė pilna kaip sloga, bet ji švari. Gyvename Airijoje, tai daktarai čia nekokie. Dėl gargaliukų sakė laikui bėgant išsivaikįčios. O del limfmazgių, sakė viskas gerai. Bet man vis tik neramu.“ style=“fancy“]

Limfmazgiai – limfos, vieno iš organizmo skysčių, sistemos organai. Tai organizmo imuninės sistemos, ginančios jį nuo infekcijos, dalis. Kūne yra apie 500 apvalių arba ovalios formos limfmazgių. Jie kūne dažniausiai yra išsidėstę grupėmis po 10-20. Limfmazgiai padidėja ir pasidaro skausmingi, kai uždegimas paliečia tą vietą, iš kuriuos į artimiausius limfmazgį ar kelis limfmazgius nuteka limfa.
Jie yra 30 mm dydžio. Kai nepaliesti uždegimo ar kitos ligos, limfmazgių užčiuopti neįmanoma. Limfmazgiuose yra daug baltųjų kraujo ląstelių, vadinamų limfocitais. Jie gamina antikūnus, kurie padeda organizmui apsiginti nuo mikroorganizmų, pvz., bakterijų, virusų.
Kada laikoma, kad limfmazgiai padidėję? Tuomet, kai juos galima užčiuopti, limfmazgiai tada dažnai tampa kieti, skausmingi, paslankūs, o kartais net suaugę su juos supančiais audiniais.
Limfmazgiai padidėja, kai į organizmą patenka mikroorganizmų, pvz., prasidėjus odos, tonzilių, vidurinės ausies ar sinusų uždegimui, limfocitai ima skubiai daugintis arčiausiai prie infekcijos esančiuose limfmazgiuose, (minėtų ligų atveju pakinta kaklo limfmazgiai). Jie padidėja, tampa matomi, kieti, neretai čiuopiant skausmingi „guzai“. Dažniausia limfmazgių padidėjimo priežastis yra jų uždegimas, vadinamas limfadenitu.
Limfmazgių padidėjimas rodo, kad pradėjo veikti organizmo apsauga, t.y. jo imuninė sistema. Kai limfmazgiai neatlaiko mikroorganizmų puolimo, jie dar labiau padidėja, o juos dengianti oda išsitempia, blizga, suplonėja, paraudonuoja ir pasidaro karšta. Ima skaudėti limfmazgį, galvą, pakyla temperatūra.

Pavieniai padidėję limfmazgiai nekenkia. Jeigu pakaušyje yra guziukas, tai dar ne visuomet reiškia, kad tai padidėjęs limfmazgis. Gal tai tik poodinio riebalinio audinio susikaupimas? Jau tas faktas, kad kūdikis auga sveikas ir žvalus rodo, kad „pakaušio srityje guziukas“ nekelia pavojaus vaiko sveikatai.
Kad nusiramintumėte, patartina padaryti išsamų kraujo tyrimą. Vienas kitas iki žirnio ar miško riešuto dydžio padidėjęs, užčiuopiamas, neskausmingas, nesuaugęs su aplinkiniais audiniais limfmazgis vaiko sveikatai nekenkia. [/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sunegalavus vaikui jaučiu ypatingą baimę. Mūsų gydytoja, turbūt, taip pat, nes kiekvieną kartą skiria antibijotikų. Kelis kartus teko blefuoti ir jų nesuduoti, ko pasekoje-vaikas pasveiko ir be jų per 4-5 dienas. taigi noriu paklausti-kokie požymiai rodo kada antibijotikų reikia, o kada neskubėti. Ir dar-kokių tyrimų prieš skiriant antibijotikus turi/gali gydytojo paprašyti mama? Dėkoju.“ style=“fancy“]

Kaip parinkti taikliausią gydymą atsako vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

JEI VAIKAS STAIGA SUKARŠČIAVO

Peršalusiam vaikui gydytojai dažnai skiria C reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimą, nes vien pagal simptomus sunku nuspręsti, ar ligą sukėlė bakterija, ar virusas. Kada šis tyrimas tikrai tikslingas, ir ar reikia jį daryti vos vaikui sukarščiavus?

Kas yra CRB. CRB – tai kepenyse sintezuojamas baltymas. Sveiko žmogaus kraujyje šio baltymo nebūna. Esant uždegiminiam procesui, į ligonio kraują patenka audinių irimo produktų, kurie kepenyse skatina šio baltymo sintezę.

Kada daryti tyrimą. CRB kiekis pradeda didėti jau po 4–6 valandų nuo susirgimo pradžios ir pasiekia maksimumą per 24 valandas. Todėl nerekomenduočiau skubėti daryti šį tyrimą ką tik sukarščiavus, nes jo koncentracija galbūt dar nėra labai padidėjusi. Jei vaiko būklė nėra sunki, geriausia šį tyrimą daryti ne anksčiau kaip po paros.

Kai vaikas pasveiksta ir uždegimas nurimsta, CRB gana greitai išnyksta iš kraujo.

CRB, ENG ar leukocitų tyrimas. Anksčiau, norėdami išsiaiškinti uždegimo pobūdį, gydytojai skirdavo leukocitų tyrimą ar vadinamąjį kraujo „nusėdimo“ tyrimą (mediciniškai – eritrocitų nusėdimo greičio tyrimą ENG). CRB tyrimas yra daug vertingesnis, nei leukocitozė ar eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Kodėl?

Leukocitų kiekis kraujyje gali padidėti ne tik dėl infekcinės ligos, bet ir dėl kitų būklių: anemijos, leukemijos, hormoninių sutrikimų, streso ir kitų.

ENG gali išlikti padidėjęs net keletą savaičių po to, kai ligonio būklė jau pagerėjo, tuo tarpu kai CRB koncentracija kraujyje sumažėja ir išnyksta jau po paros.

Beje, 10 proc. vaikų esant infekcijai CRB rodiklis gali nepadidėti, todėl vien CRB tyrimu vadovautis negalima, visi šie trys tyrimai papildo vienas kitą.

Kodėl CRB skiria, kai vaikutis jau gydomas. Kadangi CRB rodiklis labai greitai reaguoja į ligą, šis tyrimas kartais skiriamas ir gydymo efektyvumui įvertinti. Sumažėjusi CRB koncentracija kraujyje reiškia teigiamą atsaką į parinktus gydymui vaistus.

CRB normos

CRB tyrimo norma suaugusiųjų kraujyje yra

Naujagimių kraujyje pirmą parą po gimimo CRB yra kiek didesnis, norma laikoma iki 15 mg/l. 2–5 dieną po gimimo CRB norma yra < 8 mg/l.

Rūkantiems paaugliams CRB koncentracija gali padidėti iki 25 mg/l.

Suaugusiam žmogui ligos metu CRB koncentracija gali padidėti šimtus ir net tūkstančius kartų.
CRB koncentracija kraujyje gali padidėti ir esant traumoms, nudegimams ar po chirurginių operacijų.

Nekomplikuotos virusinės ar lokalizuotos bakterinės infekcijos metu CRB rodiklis niekada nepadidėja daugiau kaip 50 mg/l.

Esant sunkiai virusinei infekcijai, CRB gali pakilti iki 150 mg/l, bet tokių atvejų pasitaiko gana retai.

Virš 50 mg/l padidėjusi CRB reikšmė – tai bakterinės organizmo infekcijos rodiklis.

JEI VAIKUI SKAUDA GERKLĘ

Liaudyje vadinama liga „angina“, o mediciniškai – ūmus ryklės ir tonzilių uždegimas – mažus vaikus labai nualina. Susirgęs vaikas karščiuoja, jam peršti, skauda gerklę, jis prastai valgo, o kartais dėl ryklės skausmo atsisako ir gerti skysčius. Tuomet kartais gydytojai gali pasiūlyti skubų streptokoko diagnostikos tyrimą.

Apie 70 proc. ryklės uždegimo priežasčių yra virusinės infekcijos ir tik apie 30 proc. – sukelti bakterijos (dažniausiai A grupės streptokoko). Šie sukėlėjai labiausiai paplitę ne tarp kūdikių ir mažų vaikų, o tarp 5–15 metų vaikų. Streptokokų sukeltas tonzilitas gydomas antibiotikais. Tyrimui paimama medžiaga, tamponu braukiant per užpakalinę ryklės sienelę, atsakymas gaunamas jau po 5 minučių. Tyrimo kaina apie 10 Eur.

JEI VAIKAS ILGAI KOSĖJA

Kokia užsitęsusio kosulio priežastis? Kartais kraujo tyrimas nerodo rimtų bėdų, vaikas jaučiasi tarytum neblogai, bet kosėja savaites ar net mėnesius. Esant ilgai užsitęsusiam kosuliui, galima įtarti atipinę (nespecifinę) infekciją, kurios sukėlėjai – chlamidijos ar mikoplazmos. Infekcijos požymiai dėl šių sukėlėjų yra beveik vienodi, o dažnai infekciją sukelia abu sukėlėjai vienu metu. Šių sukėlėjų gali būti ryklėje, gerklose, sinusuose ar bronchuose bei plaučiuose ir būti faringito, laringito, sinusito bei pneumonijos priežastis.

Nei virusai, nei bakterijos. Chlamidijos ir mikoplazmos – tai mikroorganizmai, užimantys tarpinę padėtį tarp virusų ir bakterijų, tai nei virusai, nei bakterijos. Vietoje ląstelės sienelės jos turi tik membraną, todėl gali gyventi ir daugintis tik prasiskverbusios į žmogaus ląstelių vidų. Imunitetas šioms bakterijoms nesusidaro, todėl sirgti galima ne vieną kartą gyvenime.

Koks tai tyrimas. Chlamidijų ir mikoplazmų antikūnams nustatyti kartais imamas tepinėlis iš ryklės, tuomet nustatoma pati bakterija ir jos DNR. Gali būti atliekamas ir kitas tyrimas: imamas kraujo mėginys, kuriame nustatomi IgM ir IgG klasės antikūnai, susidarę ligos metu prieš šiuos mikroorganizmus.

Antibiotikai reikalingi retai

Visi šie tyrimai skirti tam, kad vaikui kuo mažiau būtų skiriama antibiotikų.

Be antibiotikų neišsiversite, jei vaikas serga pūlingu ausų uždegimu, pūlingu tonzilitu, tačiau daugiau kaip 80 procentų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai yra virusai, kuriems gydyti antibiotikai visiškai neveiksnūs ir nereikalingi. Taigi, jeigu jūsų vaikas karščiuoja, kosėja, tik 1 ar 2 iš 10 atvejų galbūt prireiks antibiotikų.

Tikslaus ligos sukėlėjo nustatyti nebūtina, pakanka atlikti bendrą kraujo tyrimą ir CRB, tam kad atskirtume, ar tai virusas, ar bakterija, nes dauguma antibiotikų yra plataus veikimo spektro ir puikiai naikina visus dažniausius infekcijos sukėlėjus.

Sukėlėją nustatyti reikia tik tuo atveju, jei, skyrus gydymą antibiotiku, negaunamas reikiamas efektas:

Vaikas karščiuoja daugiau kaip 3 paras po antibiotiko vartojimo pradžios.

Pakartojus tyrimus, matoma, kad didėja CRB reikšmė ar leukocitozė kraujyje.

Prastėja vaiko būklė.

Tuomet, apibendrinus ligos simptomus ir klinikinę eigą, įtariamas kuris nors retesnis ligos sukėlėjas ir atliekami specialūs papildomi tyrimai nustatyti konkrečiam sukėlėjui. Niekada nesitikėkite, kad, ką tik pradėjus vartoti antibiotikus, jau po pusdienio vaikas pasijus kur kas geriau ir nustos karščiuoti. Be to, baigus gydymo antibiotikais kursą, jų organizme lieka ir veikia jie dar 5–7 paras, taigi nesibaiminkite, jei gydymas jau baigtas, o vaikas vis dar kosėja. Kosulys be karščiavimo, kaip liekamasis reiškinys po rimtesnės ligos, gali likti ilgiau kaip mėnesį.

Mikolpazmos gydomos antibiotikais

Kai kvėpavimo takų infekciją sukelia chlamidijos ir mikoplazmos, nebūna aukšto karščiavimo, ryklės skausmo ir paraudimo, gausios slogos, dažnai mamos net neskuba kreiptis į gydytoją. Deja, varginantis nepastovus kosulys tęsiasi ilgai, šiems sukėlėjams gydyti būtini makrolidų grupės antibiotikai. Be gydymo šios grupės antibiotikais vaikai gali kosėti ir mėnesį, ir du, ir tris, savaime nepasveiks.

Kodėl antibiotikų reikia mažiau

Neskubėkite vartoti antibiotikų, nes dauguma atvejų, atlikus reikalingus tyrimus reikalingu metu, išsiversite ir be jų. Tyrimus, kaip jau minėjau, atlikti reikia ne ką tik sukarščiavus, o bent po paros. Kartais, jei atliktų tyrimų atsakymai ne visiškai aiškūs, geriau tyrimus dar kartą pakartoti po paros ar dviejų, negu nereikalingai griebtis antibiotikų.

Nereikalingas antibiotikų vartojimas, deja, vis dar yra labai paplitęs, o tai didina atsparumą antibiotikams, todėl, laikui bėgant, jie pasidaro nebeveiksmingi, reikia vis stipresnių, platesnio spektro antibiotikų. Nerimaujančios mamos, reikalaujančios skirti jų vaikams antibiotikus kiekvieno karščiavimo metu, savo vaikams daugiau kenkia negu padeda. [/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Pradžioje kūdikio nusprendžiau neskiepyti, dabar kūdikiui 5 mėn., ar jau vėlu pradėti jį skiepyti?“ style=“fancy“]

Ne vėlu. Kreipkitės į vaiko gydytoją, kad sudarytų individualų skiepijimo planą. Jei šeimos gydytojas neturi kompetencijos, duos siuntimą pas imunologą. [/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki, kūdikiui 5 mėn. Pirmą kartą nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito buvo paskiepytas 2,5 mėn. Skiepyti antrą kartą neleidžia, nes nepraeina veiduko bėrimas (maitinamas mamos pienu), yra nustatyta alergija kiaušiniui, vėl siunčia pas alergologą. Ar nieko blogo jei intervalas tarp skiepų ne 2 mėn., o 3-4 mėn.?“ style=“fancy“]

Jei taip atsitiko, kad pagal skiepų planą vaiko nepavyko paskiepyti laiku, šeimos gydytojas turi sudaryti individualų vaiko skiepų planą. Jei šeimos gydytojas neturi kompetencijos, duos siuntimą pas imunologą. Medikai, kurie stebi Jūsų vaiko augimą, parinks geriausią variantą, ir nebus nieko blogo, jei skiepai šiek tiek vėluos. [/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kokios gali būti sutrumpėjusio pietų miego priežastys 2 metų vaikui? Miegodavo 2-2,5 val.o dabar 45 min- 1 val 20 min, šiandien 35 min. ir neišeina prikalbinti, kad miegotų toliau. Jokių pakitimų dienotvarkėje, ritmas, režimas tas pats, kivirčų šeimoje nėra.“ style=“fancy“]

Į klausimą atsako gydytoja neurologė Rūta Praninskienė

Vaiko miego trukmė tam tikrame amžiuje apskaičiuota tiksliai, bet yra ribos svyruojančiuos 1-2 valandas. Tad nieko keisto, jei vienas 2 metų vaikas miega 2 valandas, o kitas 40 minučių. Gali būti, kad 2 metų vaikui šiuo metu prireikė ne vieno ilgo, o 2 trumpų pietų miegelių.

Pietų miego normos:

Iki 6 mėnesių kūdikiai miega net keletą kartų įvairiomis trukmėmis (net 6-8 val. ar daugiau), nes nėra pakankamai susiformavęs cirkadinis ritmas. Mamos dažnai vadina miegadieniais ir nemiegadieniais, priklausomai nuo to, kaip dažnai ir ilgai kūdikis miega dieną.

Maždaug nuo 6 mėnesių iki 1,5 metų vaikas dieną miega du kartus – rytinėmis valandomis ir po pietų. Tuo laikotarpiu labai svarbu koreguoti laiką, kad būtų lengviau pereiti prie vieno miegojimo nuo 1,5 metų, užmiegant tarp 13 ir 14 valandos kelioms valandoms.

Vaikai nuo 1 metų iki 4 metų miega dieną 2-4 valandas, o vyresni – 1-2 valandas. Ribos rodo, kad yra individualus poreikis.

Pietų miegas įeina į bendrą miego trukmę. Reikia prisiminti, kad jis neatstoja nakties miego. Tai negilus miegas ir reikšmingi fiziologiniai procesai nevyksta. [/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Su kokiu vandeniu geriausia taisyti pieno mišinuką?“ style=“fancy“]

inka virintas vandentiekio vanduo. Jei naudojamas šachtinio šulinio vanduo, jis kiekvieną pavasarį, rudenį turi būti patikrintas dėl cheminės ir bakteriologinės taršos. Virinimas nesumažina cheminės taršos. Kūdikių maistui gaminti netinka vanduo, kuriame nitratų koncentracija didesnės nei 10 mg/l, nitritų – 0,002 mg/l, fluoridų – 0,5 mg/l, kalcio – 100 mg/l. Mišiniui gaminti netinka mineralinis vanduo, kuriame natrio yra daugiau kaip 20 mg/l (kiek kokių druskų yra litre vandens, nurodyta produkto etiketėje – lieka tik norėti ją perskaityti). Geriamasis vanduo dažniausiai būna supilstytas į butelius, kuriuose vandens yra daugiau, nei reikia mišiniui pagaminti. Pradarytame vandens butelyje greitai apsigyvena įvairūs mikroorganizmai, esantys aplinkoje. Kad išvengtumėte bakteriologinės taršos, vandenį rekomenduotina virinti.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“9 mėnesių dukrą auginu Airijoje. Tai valstybė, kurioje geriamas vanduo iš čiaupo yra floruojamas. Ar saugu tokį vandenį naudoti mažylio maisto gamybai ir jam duoti gerti?“ style=“fancy“]

Net ir nedidelėje valstybėje atskiruose rajonuose fluoro kiekis tose vandenvietėse, iš kurių tiekiamas geriamas vanduo gali skirtis. Nemanau, kad visoje Airijoje geriamo vandens mineralų sudėtis yra visiškai vienoda. Jeigu JŪSŲ gyvenamojoje vietovėje geriamasis vanduo yra fluoruojamas, reikia manyti, kad jame trūksta fluoro. Geriamajame vandenyje fluoro negali būti daugiau kaip 1 mg/litre vandens. Floruotas vanduo neturėtų gausiau kasdien naudojamas, nes fluoras kaupiasi organizme. Toks vanduo neturėtų būti naudojamas mažylio maisto gamybai ir davimui jam gerti. Fluoras reikalingas vaikams kol jiems auga pieniniai ir nuolatiniai dantys. Parduotuvėse ieškau geriamo šaltinio vandens, bet randu tik tokios sudėties vandenį: mg/litre Bicarbonate – 252; Calcium – 45; Chloride – 14; Magnesium – 20; Nitrate- 0,4; Potassium – 0,7; Sodium – 20; Sulphate – 34; ph- 7,6. Kiek žinau Lietuvoje pavyzdžiui Neptūno vanduo turi 0 nitratu mg/litre. O kaip su 0,4 – ar tai saugus nitratų kiekis kūdikio vandenyje? Pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 nitratai geriamajame vandenyje, kurį naudoja suaugusieji neturi viršyti 50 mg/litre, o kūdikiams, t.y. vaikams iki vienerių metų 10 mg/l. Taigi 0,4 mg/l nitratų turintis vanduo yra nepavojingas JŪSŲ kūdikiui bei mažam vaikui. Toks vanduo tinka kūdikio ir mažo vaiko maisto gamybai ir gėrimui. O kaip distiliuotas vanduo? jame daug mažiau visų priedų, bet ar jis gali būti naudojamas kūdikių maistui/gėrimams gaminti? Destiliuotas vanduo netinka nei kūdikių ir mažų vaikų maisto gaminimui ir gėrimui, nes jame nėra praktiškai jokių mikroelementų.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Airija – šalis, kurioje ypatingai mažai saulėtų dienų. Nuo pat gimimo duodu dukrai Aquadetrim (Vitaminas D3) 15000TV/ml – po 2 lašus į dieną. Dabar išgirdau nuomonę, kad vandeninis vitamino D tirpalas blogai įsisavinamas ir reikia jį keisti į aliejinį. Nors Lietuvoje dar prieš gimstant dukrai man buvo rekomenduotas Aquadetrim, kaip ypač gerai įsavinamas. Kokia Jūsų nuomonė dėl vitamino D? Dukrai rachito požymių nestebime.“ style=“fancy“]

Rachito profilaktikai, kai mažai saulės, sparčiai augančiam kūdikiui vitamino D3 kasdieninė dozė svyruoja nuo 500 iki 1000 TV=IU=International Units, t.y 1–2 lašai vitamino D3 tirpalo, kurio 1 laše yra 500 TV vitamino D3. Vitaminas D priklauso riebaluose tirpstančių vitaminų grupei. Taigi, organizmas prigimtinai – iš kartos į kartą – yra prisitaikęs gerai vitaminą D įsisavinti iš maisto, kai jis organizme susiformuoja odą tiesiogiai veikiant ultravioletiniams spinduliams, t.y. tuomet, kai yra mažai saulės. Labai abejoju, ar Airijoje galima įsigyti Aquadetrim.Patariu atidžiai perskaityti Aquadetrim instrukciją, kuri yra pridedama vartotojui, kai jis perka Aquadetrim . Joje yra aiškiai parašyta „Nėščioms ir žindyvėms preparato reikia vartoti atsargiai.“ (taigi, pagalvokite, ar Aquadetrim yra saugus), o kitoje instrukcijos vietoje rasite parašyta: „Aquadetrim sudėtyje yra makrogolglicerinolio ricinoleato, kuris gali sukelti skrandžio veiklos sutrikimą ir viduriavimą“. Dar kitoje instrukcijos vietoje rasite, kad be vandens į Aquadetrim sudėtį įeina dar 6 pagalbinės cheminės medžiagos. Raskite laiko ir jėgų pagalvoti ir spręsti ar JUMS reikia rizikuoti – spėlioti, ar atsiras Aquadetrim instrukcijoje minėtos komplikacijos, ar neatsiras, ar JŪSŲ kūdikiui yra būtinos 6 cheminės medžiagos, kad ir, mažais kiekiais patenkančios į organizmą? Aliejiniuose vitamino D3 tirpaluose gali būti aptinkama tik 1 pagalbinė medžiaga, ir organizmas prigimtinai sugeba gerai įsisavinti vitaminą D3 iš aliejinių tirpalų.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Pradėjus primaitinti dukrą visą maistą jai ruošiu pati.Košes verdu taip pat pati, smulkinu natūralias kruopas. Suabejojau dėl šio savo sprendimo, nes matau ant kūdikiams skirtų košių pakuočių įvairių pridėtinių vitaminų. Ką geriau rinktis – ar natūralias ekologiškas kruopas ir iš jų gaminti košes, ar papildomais vitaminais prisotintus jau paruoštus košių mišinius mažyliams?“ style=“fancy“]

Gerai darote, kad verdate pati. Košėms tinka viso grūdo grūdai arba iš jų pagaminti stambaus malimo miltai. Viso grūdo grūdai yra tokie, kurie yra nešlifuoti, t. y, nepašinta grūdo luobelė. Kai košes gaminsite iš viso grūdo grūdų ar jų miltų, papildomai vitaminų duoti nereikia. Pramoniniu būdu pagamintos košės jau yra perdirbtas maistas. Jas galite duoti tuomet, kai nėra galimybių duoti prieš maitinimą pagamintą patiekalą iš natūralių ekologiškų produktų.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Perkant net ir ekologiškas daržoves tenka susidurti su didesniais nitratų kiekiais jose (pasidarėme kai kurių daržovių nitratų testus). Ar saugu gaminti mažyliui maistą iš tokių daržovių, kuriuose nitratų, pagal testo parodomąją spalvinę skalę, 250-500mg/kg?“ style=“fancy“]

Nitratai augale, nesvarbu kokiame ūkyje jis yra užaugęs, yra normalus fiziologinis reiškinys. Maitindamasis augalas azotą iš dirvos daugiausia paima nitratų forma. Nėra daržovių, kuriose vaisai nebūtų nitratų. Daugiausia nitratų būna šaknyse, stiebuose, lapkočiuose, mažiausiai lapalakščiuose, vaisiuose, sėklose. Nitratų kiekis augale priklauso ir nuo dienos laiko, kuomet jis yra nuskintas ir nuo dienos, ar ji saulėta ar ne ir nuo, ar šiltnamyje, ar atvirame grunte užauginta daržovė. Pvz., antroje dienos pusėje kai diena saulėta nuimtos daržovės turi mažiau nitratų. Augusios grunte turi mažiau nitratų už užaugusias šiltnamyje. Po kol kas parduotuvėse parduodamos augalinės produkcijos ženklinimo taisyklėse nėra reikalavimo nurodyti, kuriuo paros laiku ir saulėtumo dieną augalas nuraškytas. Europos Sąjungoje leistina nitratų koncentracija galioja tik kūdikių maistui ir lapinėms daržovėms. Kūdikiams ir mažiems vaikams perdirbtuose maisto produktuose, pvz., iš daržovių pagamintame patiekale ji yra 200 mg/kg. Planuojant mitybos racioną būtina įvertinti kiek nitratų sukaupia atskiros daržovių rūšys. Mažai nitratų (10 – 150 mg/kg) turi žalieji žirneliai, pomidorai, paprikos, bulvės, cikorinės salotos, vėlyvosios morkos. Vidutiniškai nitratų (150 – 700 mg/kg) turi agurkai, vėlyvieji gūžiniai kopūstai, cukinijos, moliūgai, aguročiai, patisonai, porai, ankstyvosios morkos, pastarnokai, petražolių šakniavaisiai, gelteklės, rudeninių veislių žiediniai kopūstai. Gaminant daržovių patiekalą kūdikiui ar mažam vaikui tikrai bet kokioje šalyje yra galima atrasti įvairių daržovių, kuriose yra nedaug nitratų. Be to, prisimintina, kad joks kūdikis ar mažas vaikas per parą nesuvalgo daugiau kaip 0,5 kg daržovių patiekalo, kad kiltų grėsmė, kad į jo organizmą paklius daugiau nitratų, nei leidžia Europos Sąjungos normatyvai. Juk niekada daržovių patiekalas kūdikiui, mažam vaikui negaminamas iš vienos daržovės, turinčios daug nitratų. Kūdikio, mažo vaiko daržovių patiekalai gaminami iš įvairių daržovių, turinčių mažesnį –didesnį, t.y. skirtingą nitratų kiekį.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukra jau pradeda stotis, isikibusi į baldus šiek tiek paeina pati (jokių vaikštynių nenaudojame). Pastebėjome, kad ypač vienos kojytės pirštus riečia į vidų. Ar reikia imtis kokių priemonių, ar tai praeis savaime? Nuo kada rekomenduojama auti batukus mokant vaikščioti po namus?“ style=“fancy“]

Pradėjęs žengti pirmuosius žingsnius kūdikis apaunamas kojinėmis su guminiais padukais, tam kad jis neslidinėtų, mažiau griuvinėtų ir pėda turėtų pakankamai „erdvės“. Batai išties reikalingi nuo tada, kai mažylis iš tikrųjų pradės savarankiškai vaikščioti. Tuomet, kai yra pastebima, kad „kažkas yra su pėda“, būtina mažylį parodyti vaikų ortopedui. Tik specialistas gali nustatyti, ar problema yra/nėra rimta. Pėdų korekcija turi būti pradedama nuo pat ankstyvos vaikystės. Gydoma specialiais pratimais, pėdų masažu, chirurginio gydymo reikia retai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dariausi nėštumo testą, jis rodė teigiamą atsakymą. Antras testas – neigiamą, kitas vėl neigiamą. Mėnesinės taip ir neatsirado, pagal mano skaičiavimus mano nėštumas jau 8 savaitės. Ar galite man patikslinti, ar as tikrai nėščia?“ style=“fancy“]

Atsako ginekologė Linda Širšinaitienė

Nėštumo testai gali būti kelių rūšių: kasetė, pieštukas, juostelė, puodelis. Visų tikslumas panašus (pasak gamintojų) – apie 99 proc.
Nėštumo testą rekomenduojama atlikti praėjus savaitei po vaisingų lytinių santykių. Tada nėštumo testas jau gali būti teigiamas.
Tiksliausiai testas rodo 7-10 dienų po pastojimo.
Nėštumo testas skirtas diagnozuoti ankstyvą nėštumą. Jo veikimo principas paremtas chorioninio gonadotropino kiekio nustatymu. Augant nėštumui, šio hormono kiekis didėja nuo 0 iki 100 000 mTV/ml. Jeigu hormono kiekis padidėja daugiau nei 10 mTV/ml, tai antra juostelė jau būna teigiama. Esant didesniam nėštumui nei 12 savaičių kartais testas gali būti neigiamas.

Labai svarbu nėštumo testą atlikti tiksliai laikantis instrukcijos. Svarbu vertinti tada, kaip nurodyta. Nereikia po paros atnešti gydytojui jau atliktą nėštumo testą ir paprašyti pakomentuoti jo parodymus. Šie duomenys dažniausiai vertinami po 3-5-10 min. atlikus nėštumo testą.

Moters nėštumą (be nepasirodžiusių mėnesinių) rodo pabrinkusios krūtys, pakitusi nuotaika, pasikeitęs apetitas – moteris būna arba amžinai alkana, arba išvis praradusi apetitą, pasikeičia jautrumas kvapams, dažnai burnoje kaupiasi daugiau seilių, moteris blogiau miega arba nuolatos jaučiasi pavargusi, ją vargina nemotyvuota nuotaikų kaita.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki, norėjau paklausti, ar galima gerti nėščiajai žuvų taukus?(Mollers).Laukiuosi 8 – tą mėnesį ir nesenai perskaičiau, kad vitaminas A kenkia vaisiui, o aš juos gėriau visą nėštumą.
Sakykite prašau, ar tai tikrai labai kenksminga, nes man pasidarė išties neramu.“ style=“fancy“]

Į klausimą atsako gydytoja Asta Gališanskytė:

Vaisius pasisavina jam būtinas omega-3 riebalų rūgštis iš motinos organizmo, todėl nėščioji turi gauti pakankamą omega-3 kiekį. Tyrimų metu nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios akims ir smegenims vystytis, gebėjimui mokytis, atminčiai ir koncentracijai. Norvegijoje atliktas tyrimas, kuriame įrodyta, jog vaikai, kurių motinos nėštumo metu gėrė žuvų taukų, pasižymėjo didesniu intelekto koeficientu nei vaikai, kurių motinos nėštumo metu gėrė kukurūzų aliejų (I.B.Helland, 2007).
Daugiausia omega-3 riebalų rūgščių turi šaltųjų vandenų žuvys (skumbrės, silkės, tunai, lašišos, sardinės, upėtakiai) ir žuvų taukai. Įspėjama, kad pernelyg gausus žuvies valgymas nėštumo ir žindymo metu gali būti nepageidaujamas dėl didelės gyvsidabrio koncentracijos jūros produktuose. Žuvų taukai – visiškai išvalyti, todėl saugūs vartoti ir besilaukiančiai, ir žindančiai mamai bei jos vaikui.
Didžiausia omega-3 riebalų rūgščių koncentracija yra menkių kepenų aliejaus produktuose (žuvų taukuose). Beje, menkių kepenų aliejus ypač vertingas ir tuo, kad jame yra natūralių vitaminų A ir D, nes didžiąją dalį šių vitaminų žuvys pagamina pačios arba gauna iš planktono, kuriuo minta. Vitaminas D būtinas normaliai imuninės sistemos veiklai. Jis svarbus kaulams ir dantims, raumenų funkcijai, padeda pasisavinti kalcį. Vitaminas A būtinas normaliam regėjimui palaikyti, imunitetui, odai ir gleivinėms.
Norvegijos sveikatos apsaugos specialistai siūlo žuvų taukų vartoti nepertraukiamai ištisus metus visą gyvenimą, pradedant nuo 4 savaičių amžiaus. Rekomenduojamas suvartoti omega-3 riebalų rūgščių kiekis per parą yra apie 1000 mg. Besilaukiančiai ir žindančiai moteriai papildomai reikia pridėti apie 200-300 mg omega-3 riebalų rūgščių per parą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad besilaukiančioms moterims skirtuose multivitaminuose omega-3 riebalų rūgščių yra labai nedaug. Todėl vertinga gerti žuvų taukų papildomai.
Kadangi nėra tradicijos valgyti daug jūrinės žuvies, žuvų taukai lieka patikimiausias ir saugiausias būdas užtikrinti, kad mūsų organizmas gautų pakankamai omega-3. Be to, gaminant kokybiškus žuvų taukų produktus, itin kruopščiai išvalomi bet kokie žuvies organizme esantys teršalai, todėl žuvų taukai yra visiškai saugūs. Kokybiškų žuvų taukų rekomenduojama vartoti be pertraukos visus metus.
Jei neviršijate nustatytų dozių, vartojant žuvų taukus vitamino A neperdozuosite.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano sūnus 11 mėnesių, jam judant traška visi kūno sąnariukai. Ar verta dėl to nerimauti?“ style=“fancy“]

Nei vaikui iki vienerių metų nei vyresniam kaulai neturėtų traškėti. Sąnarių trakštelėjimas, sugirgždėjimas gali pasitaikyti tik tuomet, kai padaromas staigus, neįprastas sąnariui judesys, arba raumenų, judinančių sąnarius tonusas (tamprumas) yra sumažėjęs ir dėlto padidėja sąnario paslankumas, arba sąnariams tenka didelis krūvis, pvz., kai vaikas sveria daugiau nei amžiaus norma. Keli sąnariai, bet ne kaulai, traškėti gali pradėti ir dėl uždegimo. Spręsti ar yra uždegimas gali tik gydytojas specialistas. Todėl JUMS dera iš savo vaiko gauti siuntimą vaikų gydytojui ortopedui. Jo konsultacija nėra skubi, nes JŪS neparašėte nė vieno sąnarių uždegimo požymio.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrai 10 mėnesių, jau sugebėjo nugriūti nuo laiptų. Kaktoje turėjo labai didelį guzą, nebuvo atviros žaizdos ar išsiliejusio kraujo. Jau mėnuo praėjo, mėlynės nebėra, tik liko įdubimas nuo laipto briaunos. Ar reiktų sunerimti del šio įdubimo?“ style=“fancy“]

Jums derėtų pasitarti su vaiko gydytoju, nes nuotoliniu būdu neįmanoma įvertinti įdubimo. Vertėtų gauti siuntimą iš savo vaiko gydytojo vaikų neurochirurgo  konsultacijai.
Gydytojui reikės pasakyti, ar po traumos kaip nors pasikeitė vaiko elgesys, ar liko toks pat, kaip ir iki nugriuvimo nuo laiptų.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano dukrytei tuoj bus 8 mėnesiai, dažnai žandukai paraudę, buna net karšti. Ar čia nušalimas? Kremuku tepu prieš einant į lauką, bet gal ne visada…“ style=“fancy“]

Žiemą ilgiau pabuvus gryname ore, skruostai parausta. Kaip greitai jie paraus, priklauso ne tik nuo temperatūros ir oro drėgmės lauke, bet ir nuo paties žmogaus odos tipo. Visų šviesiaplaukių oda yra jautresnė aplinkos dirgikliams nei tamsiaplaukių. Vėjas ir drėgmė temperatūrą mažina – atvira oda į tai greičiau reaguoja.

Skruostukų paraudimas rodo, kad aplinkos temperatūra dar odos nepaveikė taip, kad susitrauktų poodžio kraujagyslės ir dėl to atsirastų blyškumas, t.y. vienas iš požymių, kad būtina grįžti į namus. Šaltuoju metų laiku su mažyliu reikėtų per daug nenutolti nuo namų, užtenka pabūti kieme (suprantama, jei gyvenate ne miesto centre…)

Neteisingai daro tos mamos ir močiutės, kurios išvedusios į lauką mažylį šaltuoju metų periodu taip apmuturiuoja, kad tik matyti jo akys. Po visais šalikais, apykaklėmis neįmanoma matyti mažylio veiduko, o tai jau negerai. Šaltuoju metų laiku išsivežus antrojo pusmečio kūdikį ar mažą vaiką į lauką dera nuolat stebėti jo veido odos spalvą.

Koks raudonis laikomas sveiku?

Tuomet, kai jis yra nestiprus, nėra dėmėto paraudimo, tarsi įsidilginimo ir odos patinimo. Kitaip tariant, nėra šalčio alergijos požymių. Kartais skruostai parausta labai aiškiai apibrėžtu kontūru. Dažniausiaitai jau šalčio alergijos požymis.

Kaip pasireiškia nuožvarbos?

Nuožvarbos – dažniausias vaikų odos pakenkimas šaltuoju metų periodu, kai per ilgai užsibūnama šaltame ore. Kad neatsirastų nuožvarbų, negalima prausti veido, kaklo, rankų prieš pat išeinant į lauką. Oda dažniau nužvarbsta, kai įvyksta staigūs temperatūros pokyčiai. Dažniau nužvarbsta veidas, kaklas, plaštakos, kai mūvima drėgnomis ar šlapiomis pirštinėmis. Maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus, kai užsižaidžia kieme. Tam, kad išvengtume nuožvarbų, prieš išeinant į lauką, esant drėgnam, vėjuotam orui reikėtų odą sutepti riebiais kremais, tepalu. Atsiradus nuožvarboms, oda pašiurkštėja, šerpetoja, parausta, kartais pamėlynuoja. Netrukus ima niežėti. Visi minėti nuožvarbų požymiai atsiranda, kai su mažyliu grįžtama į namus.

Kuo skiriasi nušalimas nuo nužvarbimo?

Žiemą, net esant –5°C temperatūrai ir pučiant vėjui, galima nušalti veidą.  Nušalus oda pabąla, vėliau šilumoje parausta ir patinsta, tampa skausminga. Labiau nušalus gali atsirasti ir vandeningos pūslelės, kurioms trūkus susidaro žaizdelės. Nušalusias vietas skauda.Nušalti gali ne tik veidas.Vaikai iki 3-3,5 metų nesugeba pasakyti, kad šalta. Iki 3-4 metų termoreguliacijos sistema dar ne visai susiformavusi. Nušalimui būdinga:

– nušalusi oda pablykšta, pabąla, pradeda blizgėti;

–  prilietus nušalusią vietą juntamas šaltis;

–  nesuteikus pagalbos oda įgauna pilką atspalvį;

–  pažeistas odos plotas sustingęs tartum vaškinis;

–  oda kartais tampa rusvoka, su raudonomis dėmėmis;

–  nušalusių rankų, kojų pirštus skauda, jie parausta ir patinsta;

–  kartais pažeistose odos vietose atsiranda smulkių pūslelių;

–  kojų pirštams tenka iki 60 proc. visų nušalimų; jos gali stipriai nušalti net esant 2-5 laipsniams šilumos, jei bus šlapios, o avalynė ankšta.

Jei vaiko veidelis yra pažeistas atopinio dermatito (dėl alergijos), žiemą tokiai odai nušalti didesnė grėsmė. Vedant vaikutį į lauką, būtinai jo odelę reikėtų patepti riebiu tepalu, jeigu vaiko gydytojas neskyrė kito tepalo, konkrečiai įvertindamas mažylio odos būklę.

Mamos domisi, ar įmanoma užgrūdinti vaiko skruostukus, pavyzdžiui, kasdien einant į lauką bet kokiu oru. Deja,odos užgrūdinti neįmanoma, tenka saugotis riebiais kremais ir atidžiai stebint vaiko veiduko spalvą.

Kartais net grįžus į šiltą kambarį vaiko skruostukai liepsnoja dar ilgai. Taip yra dėl to, kad išsiplečia odos kapiliarai (pačios smulkiosios kraujagyslės).

Jei įtariate, kad lauke vaikutis galėjo nušalti ar nužvarbti, neskubėkite atšildyti odelės šiltu vandeniu, ją prausti muilu, trinti. Odą geriau atšildyti kambario  temperatūroje. Nereikia šildyti jokiais kompresais, nes sausa, pašiurkštėjusi oda gali jautriai sureaguoti į vandenį ir staigius temperatūros pokyčius, pvz., padidėti jos paraudimas ir niežėjimas. Kai kambaryje oda atšyla, ją, kol matyti jos pakitimai, 2-3 kartus per dieną reikėtų patepti atsinaujinimą (regeneraciją) gerinančiais kremais.

Po nužvarbimo praėjus kelioms dienoms, pažeistas odos vietas gali imti niežėti. Taip atsitinka todėl, kad dėl uždegimo sutrikusi kraujo apytaka vėl ima gerėti. Kuomet odą niežti, tikslinga vartoti niežėjimą mažinančius vaistus.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mažyliui nuolatos „bėga“ nosis. Sūnui jau 10 mėnesių, ir nepamenu dienos kad nešluostyčiau jam nosies. Čiaudėja nuo saulės, dulkių, kvapų. Mūsų pediatrė sako – sveikas, gleivinė švari ir graži, niekam nealergiškas. Kodėl taip?“ style=“fancy“]

Nosis nuolatos išskiria šiek tiek sekreto. Tačiau jis upeliais neteka. Čiaudėdamas vaikas šalina tą sekretą ir kitas mikroskopines daleles, patekusias į kvėpavimo takus iš aplinkos. Čiaudėjimas – natūralūs viršutinių kvėpavimo takų apsivalymo būdas. Sekreto padaugėja, kai aplinkoje yra dulkių, dūmų, gyvūnų. Užtenka ir to, kad kažkas parūkęs grįžtų į namus (dūmai net 30 miučių su iškvėpiamuoju oru iš rūkiusiojo plaučių išsiskiria į aplinką). Čiaudulį kelia mikroskopinai pelėsiai (jei aplinkoje per drėgna), kvapai (valiklių, dezinfektantų, gėlių, kosmetikos). Gal namuose yra senos patalynės, pūkinių pagalvių, apklotų, užsilikusių nuo „neatmenamų laikų“? Senoje patalynėje būna daug galinčių alergizuoti mikroskopinių erkučių. Gal mažylis išmokytas žaisti vien tik minkštos medžiagos žaisliukais? Jie malonūs visiems, tačiau nepriklausomai nuo to, iš kokios medžiagos yra pagaminti, sunkiai valomi, juose daug dulkių, kuriose dauginasi namų dulkių erkės ir gali alergizuoti bei būti nuolatinio nosies tekėjimo ir čiaudulio priežastis. Čiaudėti nuo saulės vaikas negali. Jei žmonės čiaudėtų nuo saulės, visi senai būtume „užsičiaudėję“.

Mažylio nosies gleivinė gali būti „švari ir graži“, nes čiaudint išsivalo. Teigti, kad vaikas „niekam nealergiškas“ galima tik tuomet, kai atliktas išsamus alergologinis tyrimas, nustatyti specifiniai imunoglobulinai (IgE) maistui ir įvairioms aplinkos medžiagoms, po to vaikas konsultuotas alergologo.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ką daryti, jei kūdikis (4,5 mėn.), maitinamas motinos pienu, tuštinasi tik kas 5-7 paras? Išmatos skystokos, normalios spalvos.“ style=“fancy“]

Vertinant, ar žindomo kūdikio išmatos normalios, būtina žinoti ir tai, koks jų kvapas, kaip jos keičiasi, pastovėjusios ore. Jei maitinant motinos pienu 4,5 mėn. mažylio svoris ir ūgis auga normaliai (apie tai pasako kūdikio gydytoja), vadinasi, jam pieno užtenka ir papildomo maisto duoti nereikia, nepriklausomai nuo to, kad jis tuštinasi retokai. Motinos pienas – tas maistas, iš kurio augantis kūdikis gauna tokias medžiagas, kurių nėra jokiame kitame maiste, jos labai gerai pasisavinamos, ir tai viena iš priežasčių, kodėl žindomas kūdikis retai tuštinasi.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Auginu 2 metų sūnų. Jis labai judrus. Ar vaikui nukritus nuo kėdės ar lovos reikėtų jį vežti į ligoninę, ar užtektų stebėti? Kaip suprasti, ar susitrenkimas rimtas? Kokie požymiai rodo galvos traumą?“ style=“fancy“]

Po smūgio į galvą gali atsirasti patinimas, mėlynė, nubrozdinimas arba kraujuojanti žaizda, kaulų lūžiai, smegenų sukrėtimas.

Būdinga:

galvos skausmas;
pykinimas, vėmimas;
nuovargis arba neramumas;
regos sutikimai, pvz., akių obuolių judėjimas (nistagmas);
kaklo raumenų sukietėjimas;
protinis sujaudinimas;
kalbos sutrikimas;
pakitę rankų, kojų judesiai;
sąmonės pritemimas arba jos netekimas.

Kaip padėti galvą susitrenkusiam vaikui?

Jeigu galva sutrenkta nesmarkiai, ji nesužalota, bet patinsta ir atsiranda mėlynė, tuomet bent 5-15 min. uždėkite ant sumuštos vietos šaltą daiktą – tai sumažina patinimą ir skausmą.

Jeigu nežymiai nubrozdinta ar prakirsta galvos oda, šalto švaraus vandens srovele nukentėjusią vietą nuplaukite ir uždėkite sterilų marlės gabaliuką arba labai švaraus audinio gabalėlį ir, jei įmanoma, apriškite. Jeigu vaikas neskiepytas 4 kartus nuo stabligės arba tuo abejojate, skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą.

Po bet kokio galvos sutrenkimo vaiko nepalikite vieno, stebėkite, ar neatsiras galvos sutrenkimo požymių.

Nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei:

Vaikas nenustoja verkti ar skundžiasi galvos skausmu praėjus 15-20 min. po traumos.

Vaiką pradėjo pykinti, jis vemia, atsirado kitų galvos traumos požymių (jų gali atsirasti ne po 15 min., bet ir anksčiau arba vėliau).

Nepasiseka sustabdyti kraujavimo, nesvarbu, kad sužeidimas atrodo nedidelis.

Žaizda gili arba plati.

Galvos trauma buvo stipri, pvz., vaikas iš kelių metrų aukščio nukrito ant galvos arba galva sutrenkta kritusių sunkių daiktų.

Sumuštas veidas.

Trenktas smūgis į galvą aukščiau ausies (šioje vietoje lengvai lūžta kaukolė).

Vaikas sunkiai vaikšto, jam svaigsta galva, kalba arba mato neaiškiai, darosi mieguistas, nejautrus kitiems ir aplinkai, vienas vyzdys didesnis už kitą, juda akių obuoliai.

Vaiko galva ar sprandas (kaklas) sužeisti avarijoje (pvz., krito nuo dviračio, motociklo, riedučiais bevažinėdamas krito ar atsitrenkė, trauma ištiko automobilyje, sūpynėse ir pan.).

Atsirado traukulių, pritemo sąmonė arba vaikas ją prarado.

Kol atvyks gydytojas, vaiką paguldykite ant šono ar nugaros, o galvą pasukite į šoną, kad pradėjęs vemti vaikas neužspringtų. Ant galvos uždėkite šaltą kompresą. Neduokite gerti vandens ir jokių skausmą mažinančių ar raminančių vaistų, nes suklaidinsite gydytoją, t.y. užmaskuosite tikrąjį ligos vaizdą.

Vaiko nevartykite, nejudinkite galvos. Jei kraujuoja, nestabdykite, nes spausdami tvarstį galite pakenkti. Jeigu trauma įvyko prieš miegą, neleiskite vaikui užmigti, kad galėtumėte gydytojui nupasakoti ligos eigą ir, svarbiausia, kad vaikas negrimztų į komą. Jeigu kvėpavimas tapo silpnas, švokščiantis arba trūkčiojantis, nedelsdami pradėkite gaivinti – darykite dirbtinį kvėpavimą. Jeigu pulsas silpnas, darykite širdies masažą.[/su_spoiler]