Kūdikystėje gydytojai tiek daug dėmesio skiria vaikučio klubams, kodėl?

Raimonda Valaikaitė

Gydytoja Raimonda Valaikaitė, www.naturoti.lt

Kūdikystėje gydytojai daug dėmesio skiria vaikučio klubams. Jūsų prašymu, dalijamės naujausia informacija.

Konsultuoja vaikų gydytoja ortopedė-traumatologė Raimonda Valaikaitė

„Norėčiau pasiteirauti dėl savo kūdikio klubų. Gyvename ne Lietuvoje. Darėme klubų rentgeno nuotrauką Airijoje, kai mergytei buvo 6 mėnesiai, gavome laišką iš gydytojo, kad yra vieno klubo neišsivystymas, nieko daryti nereikia, o kitas rentgeno tyrimas bus po 5–6 mėn. Labai jaudinuosi, nes mano pirmi du vaikai turėjo klubų sąnarių displaziją ir griežtai nešiojo gipsines kelnytes.

Kiek teko domėtis, klubų displazija gali būti kelių laipsnių. Labai norėčiau paklausti, ar tikrai kai kuriais atvejais nieko daryti nereikia?“

Kokia tai problema?

Klubo sąnario displazija – tai įgimta klubo sąnario deformacija. Ji atsiranda vaisiaus vystymosi metu gimdoje. Dažniau diagnozuojama vieno klubo sąnario displazija, tačiau pasitaiko, kad patologija pastebima ir abiejuose klubų sąnariuose.

Klubo sąnario displazija pasireiškia maždaug vienam naujagimiui iš tūkstančio. Šiek tiek dažniau mergaitėms, negu berniukams pasireiškianti patologija gali lemti klubo sąnario skausmus, šlubavimą ar dar didesnes problemas iki fizinio neįgalumo.

Rizikos veiksniai?

Anksčiau buvo manoma, kad rizikos veiksnių yra daug, tačiau pastaruoju metu išskiriami du pagrindiniai: tai genetika ir sėdmenų pirmeiga vaisiui būnant gimdoje.

Genetinė priežastis įtariama tuomet, kai kam nors iš naujagimio šeimos jau buvo pasireiškusi klubo sąnario displazija: vienam iš tėvų, senelių, brolių, seserų, tetų, dėdžių ir pan. Nors konkretus genas, galintis lemti netaisyklingą klubo sąnario formavimąsi, nebuvo aptiktas, vis dėlto pastebėta, jog teigiama šeiminė anamnezė padidina riziką turėti klubo sąnario problemų kiekvienam toje šeimoje gimusiam naujagimiui.

Tuo tarpu sėdmenų pirmeiga, kaip klubo sąnario displaziją sukeliantis veiksnys, paaiškinama taip – gimdoje „sėdinčio“ kūdikio kojytės yra priverstinėje netaisyklingoje padėtyje, todėl anatominės klubo sąnario struktūros vienos kitų atžvilgiu išsidėsto ne visai teisingai, o dėl šios priežasties jų vystymasis gali būti sutrikdytas.

Kiti rizikos veiksniai gali būti: moteriška lytis, daugiavaisis nėštumas, didelis vaisius, mažas vaisiaus vandenų kiekis, pernelyg didelis motinos pilvo raumenų tonusas, neleidžiantis pakankamai išsitempti pilvo sienai augant vaisiui, sindrominiai susirgimai. Buvo paskelbta keletas mokslinių tyrimų, jog tuose pasaulio regionuose, kuriuose naujagimiai yra standžiai vystomi ištiestomis kojytėmis, klubo sąnario displazijų nustatoma šiek tiek daugiau.

Kokie simptomai?

kūdikis

Freepik.com

Simptomai paprastai priklauso nuo to, kaip stipriai išreikšta klubo sąnario displazija. Kai kuriems naujagimiams, apžiūrėtiems po gimimo, nustatomas tik šiek tiek ribotas klubo sąnario atvedimas, kitų – klubo sąnario judesiai beveik neįmanomi dėl išnirusios šlaunikaulio galvos. Tiesa, tokių sudėtingų situacijų pasitaiko ne taip jau dažnai.

Taigi vos gimęs naujagimis apžiūrimas fiziškai, ieškant galimų klubo sąnario displazijos požymių. Tai daro gydytojas neonatologas dar gimdymo įstaigoje arba šeimos gydytojas/pediatras pirmųjų vizitų poliklinikoje metu.

Apžiūros metu stebima:

Ar vienodas kojyčių ilgis?

Ar simetriškai išsidėsčiusios raukšlės kirkšnyse ir šlaunyse?

Ar simetriškas ir pakankamas klubo sąnario atvedimas?

Ar simetriška ir pakankama klubo sąnario rotacija?

Ar nėra kitų ortopedinių problemų (stuburo problemų, šleivapėdystės, meningocelės ir pan.), kurias būtų galima sieti su galima klubų sąnarių displazija?

Testuojama, ar šlaunikaulio galva nėra išnirusi ar galinti išnirti.

Jei nediagnozuojama?

Jeigu displazija lieka nediagnozuota, augant vaikui, ji gali pasireikšti skirtingai. Nedidelė displazija gali išgyti tiesiog todėl, kad nebėra jos atsiradimą skatinančių veiksnių. Pavyzdžiui, gimsta gimdoje „sėdėjęs“ kūdikis, jo kojytės po gimimo nebėra priverstinėje netaisyklingoje padėtyje, klubo sąnario struktūros išsidėsto teisingai, ir tolesnis vystymasis vyksta normaliai. Didesnio laipsnio displazijos pačios pagyti negali, bet vaikui augant gali visiškai nepasireikšti. Toks mažylis vystysis visiškai taip pat, kaip jo bendraamžiai, tačiau paauglystėje, jaunystėje gali pasireikšti klubo sąnario skausmai, anksti vystytis artrozė, dar pakankamai jauname amžiuje gali prireikti chirurginių intervencijų ar net klubo sąnario protezavimo.

Ryškios displazijos su šlaunikaulio galvos panirimu ar išnirimu kliniškai pasireiškia anksti. Tokio mažylio klubo sąnario judesiai riboti, viena koja gali atrodyti trumpesnė, jis gali pradėti vaikščioti vėliau, o pradėjęs vaikščioti gali šlubuoti, atsistojus pastebimas stuburo iškrypimas (dėl trumpesnės kojos).

Kas diagnozuoja?

Pirmiausia naujagimį dėl klubo sąnario displazijos tiria pirmieji prie jo prisilietę gydytojai. Tai daro dar gydytojai neonatologai gimdymo įstaigoje. Jie ieško anksčiau minėtų požymių, būdingų displazijai: asimetriškų raukšlių šlaunyse, ribotų klubo sąnario judesių, skirtingo kojų ilgio, patologinių klubo sąnario judesių. Taip pat tą patį tyrimą atlieka ir jau kūdikio gydytojas poliklinikoje. Esant įtarimui, šeimai duodamas siuntimas vaikų ortopedo traumatologo konsultacijai ir klubo sąnario echoskopijai. Pastarasis tyrimas yra labai svarbus siekiant diagnozuoti klubo sąnario displaziją naujagimiui ar kūdikiui ir padeda nustatyti ne tik pačią displaziją, bet ir jos laipsnį. Echoskopija naudojama ir gydymo efektyvumui vertinti. Kūdikiams maždaug nuo 6 mėnesių jau gali būti atliekamas ir rentgenologinis tyrimas.

Visi vaikai, kurie turi rizikos veiksnių, siunčiami gydytojo vaikų ortopedo konsultacijai net ir tuomet, jeigu kūdikio gydytojas, apžiūrinėdamas naujagimį, neturi jokių įtarimų. Gydytojo ortopedo konsultacija atliekama apie šeštąją gyvenimo savaitę.

Ar gydytojo ortopedo konsultacija ir echoskopija reikalinga visiems mažyliams be išimties, siekiant nepražiopsoti klubo sąnario displazijos? Tai diskusinis klausimas. Yra šalių, kurios tiria visus naujagimius. Bet taip pat yra tokių, kurios tiria tik turinčius rizikos veiksnių displazijai atsirasti. Bet kliaujantis statistika, reikia ištirti tūkstantį naujagimių, kad būtų galima aptikti vieną, turintį klubo sąnario displazijos požymių. Tai kainuoja brangiai, o sveikatos apsaugos sistema pinigus, už kuriuos buvo patikrinti sveiki kūdikiai, galėtų paskirstyti efektyviau ir investuoti į problemines sritis.

Koks gydymas?

kūdikis

Pexels.com

Gydymas skiriamas priklausomai nuo displazijos sunkumo laipsnio.

Pirminis tikslas – nustatyti klubo sąnario displaziją kuo anksčiau. Pageidautina – iki trijų mėnesių amžiaus. Tuomet didžioji dalis displazijų gali būti gydoma gana paprastu metodu – taikant abdukcinį įtvarą, kad šlaunikaulio galva būtų nuolatos maksimaliai centruota į gūžduobę. Tokia padėtis itin pasitarnauja tinkamam klubo sąnario vystymuisi, ir didžioji dalis vaikų gali būti visiškai pagydyta. Tačiau tam reikalingas tėvų bendradarbiavimas. Abdukcinis įtvaras (Freiko pagalvėlė, Pavliko dirželiai ir kt.) turi būti nešiojamas nuolatos. Gydytojas gali leisti nuimti įtvarą mažyliui išmaudyti ar pamankštinti. Tačiau gali ir neleisti. Tai priklauso nuo displazijos laipsnio. Todėl labai svarbu vykdyti gydytojo nurodymus. Gydymas trunka tol, kol duoda rezultatų, – tai yra situacija gerėja ar visiškai susitvarko. Kartais pakanka 3 mėnesių, o kartais reikia 6 ar daugiau. Tai labai individualu. Reikalui esant, gali būti skiriama kineziterapija.

Abdukcinio įtvaro nešiojimas yra pats paprasčiausias ir, patikėkite, šeimai patogiausias būdas gydyti klubo sąnario displaziją. Kiti būdai (gipsavimas, operacija) yra taikomi didesnio laipsnio abdukciniu įtvaru nepagydomoms ar laiku nediagnozuotoms displazijoms gydyti. Pasitaiko, kad kūdikiui diagnozavus klubo sąnario displaziją ir skyrus gydymą abdukciniu įtvaru, šeima keliauja ieškoti antros, trečios ir ketvirtos nuomonės, kol galų gale išgirsta: „Išaugs, nieko daryti nereikia“. Apsidžiaugia, kad nereikės nešioti to ,,baisaus ir nepatogaus“ įtvaro. Taip, kaip anksčiau minėjau, kai kuriais atvejais lengva displazija pagyja vaikui augant. Tačiau mes nežinome, kuris atvejis yra „tas“ savaime pagyjantis. Ir labai apmaudu, kai vien tik abdukciniu įtvaru galimą išgydyti vaiką po metų ar dviejų tenka operuoti, nes kažkada šeima priėmė tėvams, o ne vaikui palankų sprendimą. Net jeigu manote, kad gydytojas suklydo ir diagnozavo displaziją, kurios iš tikrųjų nėra, savo vaikui su abdukciniu įtvaru tikrai nepakenksite. Nesakau, kad negalima ieškoti kitos nuomonės, – tikrai galima ir reikia, juo labiau jeigu gydytojas jums nesukėlė pasitikėjimo. Bet jeigu nepatingėjote paieškoti antros nuomonės ir ji visiškai išsiskyrė nuo pirmosios, tuomet nepatingėkite paieškoti ir trečiosios. Tai, ką dabar padarysite dėl savo mažylio, gali turėti didelę įtaką jo ateičiai.

Noriu pabrėžti, kad didesnio laipsnio displazijos yra neišaugamos ir reikalauja nuoseklaus, kiek ilgiau trunkančio gydymo. Gydymo taktiką parenka mažylį gydantis ortopedas traumatologas.

Prognozės

Didžioji dalis kūdikių pasveiksta. Ypač pasiseka tiems, kurių tėvai sąžiningai vykdo gydytojų nurodymus. Juk gydymas abdukciniu įtvaru atiduodamas į tėvų rankas. Tokie mažyliai nėra guldomi į ligoninę, laiką leidžia namuose, o tėvai prižiūri, kad įtvaras visuomet būtų tvarkingai uždėtas. Gydytojas skiria periodiškas konsultacijas. Aišku, toks mažylis gali pradėti vėliau vartytis ar sėstis, nes įtvaras jam tiesiog fiziškai trukdys tai daryti. Bet ilgainiui jis pasivys savo bendraamžius. Taigi mažyliui pasveikus, jis nė neprisimins, jog kažkada buvo gydomas, o jo tolesnis klubo sąnario vystymasis ir funkcionavimas susilygins su sveikų vaikų.

Kiek sudėtingesniais atvejais gydymas gali užtrukti. Gali būti taikomos ir kitos gydymo priemonės, ne tik gydymas įtvaru. Tokiu atveju prognozės individualios. Kai kurie vaikai pasveiksta, kiti turi klubo sąnario problemų visam gyvenimui. Retais atvejais klubo sąnarys gali būti labai mažai funkcionalus, vaikui nustatomas neįgalumas.

Ar klubo sąnario displazijos galima išvengti?

Kadangi tai įgimta patologija, besivystanti dar vaisiui esant gimdoje, nelabai ką galime padaryti, kad jos išvengtume.

Tačiau galime prisidėti prie tinkamo klubo sąnario vystymosi mažyliui gimus:

Vengti standaus vystymo ištiestomis kojytėmis.

Kuo dažniau laikyti mažylį plačiai atvestais klubų sąnariais – nešioti jį sau ant klubo, nešynėje.

Keičiant sauskelnes, mažylį kelti už dubens, o ne už ištiestų kojyčių,

Atlikti mankštos pratimus kaskart keičiant sauskelnes (sukti kojytes ratu per klubų sąnarius, imituoti važiavimą dviratuku, per kelių sąnarius sulenktas kojytes skėsti į šalis).

Turint įtarimų, jog kažkas ne taip, – pasitarti su vaiko gydytoju.

Pagrindinė žinutė

Jūsų vaikui diagnozuota klubo sąnario displazija? Pasitikėkite gydytojais ir klausykite jų nurodymų – tai geriausia, ką galite padaryti dėl savo vaiko ir sveikos jo ateities.

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 4 = devyni

Kitos temos: