Vieni dažnesnių klausimų ginekolgei – apie makšties išskyras, niežėjimus, perštėjimą, deginimo pojūtį šlapinantis. Kodėl niežti tarpvietę? Klausimus perdavėme ginekologei Lindai Širšinaitienei.
Kodėl niežti
Tarpvietės, išangės niežulys – gana dažnas moterų, besikreipiančių į ginekologą, nusiskundimas. Pacientes vargina diskomfortas, kartais jos nusikaso niežtinčias vietas iki kraujo. Pagrindinės niežėjimo priežastys – grybelinė infekcija, spalinės kirmėlės (jos deda kiaušinėlius aplink išangę), hemorojus. Niežėti gali po antibiotikų vartojimo, sergant cukriniu diabetu. Kartais įkyraus niežėjimo priežastis gali būti labai paprasta – tiesiog netinka įklotai ar paketai, naudojamos netinkamos higienos priemonės ir kt.
Dažnai moterys šalia kitų nemalonių pojūčių (niežėjimo, perštėjimo, pagausėjusių išskyrų) mini karščio, deginimo pojūtį šlapinantis. Kartais kaltė neteisingai suverčiama šlapimo takų uždegimui. Perštėti šlapinantis gali dėl to, kad šlapime esančios medžiagos erzina pažeistą gleivinę, sukelia deginimo pojūtį.
Pirmoji pagalba
Kai pradeda niežėti, perštėti tarpvietę, kai kurios moterys griebiasi liaudiškų priemonių. Liaudyje paplitęs metodas – apsiplovimai sodos tirpalu.
Anksčiau, kai nebuvo kitų priemonių, ši metodika šiek tiek padėdavo, mat sodos tirpalu būdavo bandoma keisti makšties terpės pH, sudaryti sąlygas, kuriomis negalėtų daugintis grybelis. Tačiau dažnai sodos tirpalas erzina pažeistą makšties ir tarpvietės gleivinę, sukelia paraudimą. Šiuo metu yra kur kas geresnių prausiklių, nei sodos tirpalas.
Aišku, iš pradžių galima pabandyti pašalinti įtariamas niežėjimo, perštėjimo priežastis.
* Pirmiausia patarčiau muilą ar įprastą prausiklį pakeisti specialiu intymios higienos prausikliu. Šie prausikliai parduodami be recepto. Jų pH būna subalansuotas taip, kad atitiktų makšties pH, be to, jie būna praturtinti reikalingomis bakterijomis. Jei problema nėra įsisenėjusi, jei priežastys nėra rimtos, kartais pakanka subalansuoti makšties pH ir niežėjimas išnyksta. Labai svarbu pasirinkti profesionalų, geros kokybės prausiklį, paskaityti instrukciją, kad jis būtų iš natūralių medžiagų. Rekomenduojama apsiprausti bent porą kartų per dieną.
* Jei tarpvietės gleivinė jautri, niežtinti, perštinti, reikėtų atsisakyti kelnaičių su juostele (stringų), nevilkėti sintetinių kelnaičių, o tik medvilninius apatinius. Stringai gali erzinti jau pažeistą tarpvietės gleivinę. Patys savaime jie gali nutrinti gleivinę, todėl kyla diskomfortas.
* Patarčiau išbandyti kitą įklotų ir paketų rūšį. Įklotai ir paketai būna netinkami, jei moteris alergiška jiems ar sudėtinėms jų dalims. Kartais moterys skundžiasi, kad netinka įklotai ar paketai, tačiau paprasčiausiai per retai juos keičia, todėl ir kyla diskomfortas. Retai, bet pasitaiko pacienčių, kurios visai netoleruoja sintetinių įklotų ar paketų, todėl tenka prisiminti močiučių patirtį, kada pačios darydavosi šias priemones iš vatos ir marlės.
* Jei vargina tarvpvietės niežėjimai, reikėtų atsisakyti saldumynų.
Geriausiai patars gydytojas
Jei išbandžius namines priemones diskomfortas nepraeina, patartina kreiptis į ginekologą, nes išskirti pagrindinę priežastį, sukėlusią sutrikimus, ne visada pavyksta pačiai pacientei. Svarbu, ar vargina tik niežulys, ar atsirado kitų simptomų: pakitęs išskyrų pobūdis, neįprastas kvapas, kokiu metu labiausiai vargina minėti nusiskundimai. Gali tekti pavartoti specialius tepalus, žvakutes, tabletes ar taikyti specialų gydymą.
Nėštukių problema
Kartais niežėjimai atsiranda, kai moteris pastoja. Reikia žinoti, kad makštis nėra sterili. Joje randama labai daug visokiausių bakterijų.
Kiekvienu moters gyvenimo etapu makšties mikroflora skiriasi. Vienokios bakterijos vyrauja mergaitės makštyje, kitokios – paauglės, dar kitokios – lytinį gyvenimą gyvenančios, subrendusios moters makštyje. Kai moteris pastoja, jos makšties mikroflora dėl hormonų poveikio irgi pasikeičia, pagausėja makšties išskyrų. Šios gali dirginti jautrią tarpvietės odą, dėl to atsiranda nemalonūs pojūčiai.
Apie makšties mikroflorą ginekologas sužino iš tepinėlio. Skiriami net keturi makšties švarumo laipsniai.
Sveikos moters makšties švarumo laipsnis turėtų būti I-II, tuomet vyrauja makšties lazdelės (laktobacilos), yra pavienių nusilupusių makšties epitelio ląstelių, vienas kitas leukocitas. III-IV makšties švarumo laipsnis rodo patologinę lytinių organų būklę. Tuomet tepinėlyje randama labai mažai (arba visai nerandama) makšties lazdelių, vyrauja „blogoji“ kokinė mikroflora („blogosios“ bakterijos), yra daug leukocitų.
Rūgštus pH
Makšties ekosistemai ypač svarbus rūgščių ir šarmų balansas, vadinamasis pH. Kaip plaukų ar veido oda, taip ir makštis turi savo ypatingąjį pH: moteriški hormonai estrogenai nulemia tam tikros medžiagos – glikogeno – kiekį makšties ląstelėse. Glikogenas skyla, o jo skilimo produktas yra pieno rūgštis. Pieno rūgštis mažina makšties pH, o rūgšti aplinka yra palanki „gerosioms“ makšties lazdelėms (laktobaciloms) daugintis. Normalus makšties rūgštingumas yra 3,8-4,5 pH. Kai moteris suserga bakterine vaginoze ar makšties uždegimu, pH būna didesnis nei 5. Kai pH mažesnis nei 4,5, dažniausiai nustatoma grybelinė infekcija. Dėl to, kad makšties pH skiriasi nuo odos pH, specialiai sukurtos intymios higienos priemonės, kurių pH sutampa su lytinių organų pH.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai