Kodėl paneigti vėjaraupių vakarėliai? Nors vėjaraupiai dažniausiai laikomi lengva vaikų liga, ši virusinė infekcija gali būti kur kas pavojingesnė, nei daugelis įsivaizduoja – ypač suaugusiesiems ir mažiems vaikams. Mažeikių šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau „InMedica“ klinika) šeimos gydytoja Erika Kvedarienė atkreipia dėmesį, kad vėjaraupių gydymas reikalauja atsakingos odos priežiūros, tinkamo vaistų vartojimo, o viena veiksmingiausių prevencinių priemonių – skiepai, galintys apsaugoti ne tik nuo infekcijos, bet ir nuo pavojingų komplikacijų.
„Pagrindinis vėjaraupių požymis – stipriai niežtintis bėrimas, kuris gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje: ant pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, veido. Jis vystosi etapais – pirmiausia atsiranda rausva dėmelė, vėliau iškilimas, tada susidaro skaidraus skysčio pūslelė, kuri galiausiai džiūsta ir virsta šašu. Nauji bėrimai dažnai pasirodo „bangomis“ kas 1–2 dienas. Be to, dažni ir tokie simptomai kaip karščiavimas ar bendras silpnumas“, – pasakoja E. Kvedarienė.
Svarbus ne tik gydymas, bet ir asmens higiena
Sergant vėjaraupiais taikomas simptominis gydymas, todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir kuo daugiau ilsėtųsi. Karščiavimui mažinti efektyvus vaistas – paracetamolis, o jei temperatūra labai aukšta ir sunkiai krenta, galima vartoti ir ibuprofeną.
„Tinkama odos priežiūra sergant vėjaraupiais – itin svarbi. Jei vaikas nebekarščiuoja, jį pravartu maudyti po šiltu, bet ne karštu dušu. Niežuliui malšinti gali būti naudojami antihistamininiai vaistai, pavyzdžiui, cetirizinas. Taip pat svarbu laikytis higienos: reguliariai kirpti vaiko nagus, kad jis nenudraskytų pūslelių, kasdien keisti drabužius ir patalynę, palaikyti švarą bei komfortą. Vaikas lieka namuose tol, kol visos pūslelės visiškai nenudžiūvo – tai padeda apsaugoti kitus nuo užsikrėtimo“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Nors dauguma vaikų vėjaraupiais serga lengvai, mažiems – ypač kūdikiams ar turintiems nusilpusį imunitetą – ši infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų. Dažniausiai pasitaiko antrinės odos infekcijos, tokios kaip impetiga ar celiulitas, dažnai išsivystančios dėl sudraskytų pūslelių. Kai kurios komplikacijos nesusijusios su bėrimu. Tarp jų – smegenėlių ataksija, pasireiškianti pusiausvyros sutrikimu, ir retesnis, bet pavojingas encefalitas. Taip pat galimi plaučių, kraujo, kepenų, inkstų ar širdies pažeidimai.
„Jei vaiko savijauta gera, bėrimas tipiškas, o karščiavimas greitai sumažėja pavartojus vaistų, tokiu atveju pakanka gydymo namuose, užtikrinant poilsį, higieną ir odos priežiūrą. Vis dėlto, kilus abejonių, svarbu kuo skubiau pasitarti su šeimos ar vaikų ligų gydytoju“, – teigia šeimos gydytoja.
Serga ne tik vaikai
Nors vėjaraupiai dažnai laikomi vaikų liga, suaugusiesiems ši infekcija dažnai pasireiškia sunkesne forma ir kelia didesnę komplikacijų riziką. Tai lemia suaugusiųjų imuninės sistemos ypatumai – ypač jei asmuo turi gretutinių ligų arba yra imunosupresuotas, organizmas tampa mažiau pajėgus efektyviai kovoti su virusu nei vaikystėje.
„Liga suaugusiesiems paprastai trunka ilgiau ir pasireiškia ryškesniais simptomais: aukštesne bei ilgiau trunkančia kūno temperatūra, stipresniu odos niežėjimu, gausesniais ir gilesniais bėrimais. Dėl to padidėja rizika antrinėms bakterinėms infekcijoms. Tarp dažniausių suaugusiųjų vėjaraupių komplikacijų išskiriamos: virusinė ar bakterinė pneumonija, odos ir poodinio audinio bakterinės infekcijos, neurologiniai pažeidimai, pavyzdžiui, encefalitas, hepatitas, trombocitopenija ir kiti hematologiniai sutrikimai“, – pasakoja E. Kvedarienė.
Ypatingą dėmesį verta skirti vyresnio amžiaus asmenims, kurie vaikystėje nesirgo vėjaraupiais arba nebuvo paskiepyti. Dėl anksčiau minėtų priežasčių ši gyventojų grupė yra pažeidžiamesnė viruso sukeliamoms komplikacijoms.
Skiepai – veiksminga apsauga nuo vėjaraupių
Suaugusiesiems, susirgusiems vėjaraupiais, skiriami antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras ar valacikloviras. Šie preparatai, kai pradedami vartoti per pirmąsias 24–48 valandas nuo ligos simptomų pradžios, gali sutrumpinti jos eigą ir sumažinti komplikacijų riziką. Be antivirusinio gydymo, svarbus ir simptominis gydymas, kuris padeda palengvinti nemalonius simptomus, tokius kaip karščiavimas, niežulys ar skausmas. Dauguma suaugusiųjų gali būti gydomi namuose, tačiau pasireiškus sunkiai ligos formai ar atsiradus komplikacijų, gali prireikti hospitalizacijos.
„Vėjaraupių galima išvengti ar palengvinti ligos eigą pasiskiepijus. Be to, skiepai prisideda prie kolektyvinio imuniteto formavimo – apsaugomi ne tik paskiepyti asmenys, bet ir visa bendruomenė, nes sumažėja viruso plitimas. Nuo vėjaraupių gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėnesių amžiaus. Ilgalaikę apsaugą užtikrina dvi vakcinos dozės. Suaugusieji, kurie vaikystėje nesirgo vėjaraupiais arba nebuvo paskiepyti, taip pat gali būti vakcinuojami. Dvi vakcinos dozės veiksmingai apsaugo nuo pirminės infekcijos ir gerokai sumažina sunkios ligos bei komplikacijų riziką“, – sako šeimos gydytoja E. Kvedarienė.
Susiję straipsniai
