Kiek vaikui reikia vandens
Organizmui reikalingas vanduo. Be jo neįmanoma normali medžiagų apykaita.
Kuo vaikas jaunesnis, tuo jo organizmas vandeningesnis, tuo svarbiau nuolat papildyti vandens atsargas.
Kūdikio organizme vandens yra 70 proc.
Jaunos moters organizme vanduo sudaro 55 proc.
Vyro organizme vanduo sudaro 60 proc.
Suaugusiam žmogui reikia išgerti apie 1,5-2,5 litrų skysčių per dieną, iš jų 700 mililitrų gaunama su maistu. Kūdikiui vandens proporcingai reikia gerokai daugiau.
Pirmaisiais gyvenimo metais mažylis turi gauti 150-200 ml vandens vienam kg svorio per parą. Vadinasi, jei kūdikis sveria 5 kg, jis turi gauti apie 750-1000 ml vandens per parą. Tokį vandens kiekį paprastai jis gauna su motinos pienu ir kitais patiekalais.
Jei suaugusiajam reikėtų tiek vandens, kiek kūdikiui, jis (jei sveria apie 60 kg) turėtų per parą išgerti 12 litrų!
Antraisiais gyvenimo metais vaikas turi gauti 100-150 ml vienam kg kūno svorio. Vadinasi, jei sveria 14 kg, turi gauti 1400-2100 ml vandens per parą.
Kiek vandens mamos piene
Perskaičiusios tokius skaičius mamos gali pagalvoti – iš kur mano vaikelis gaus to vandens, jei valgo tik mano pieną?
Nerimauti nėra ko. 87 proc. mamos pieno sudaro vanduo.
Ne veltui sakoma, kad žįsdamas krūtį kūdikis ir pavalgo, ir atsigeria. Įrodyta, kad mamos pienas pasisavinamas geriau negu bet kurie kiti skysčiai. Mamos pienas visiškai patenkina kūdikio vandens poreikį. Dėl to žindomam kūdikiui net ir karštą dieną neverta primygtinai siūlyti vandens. Teisingai pagamintas (taip, kaip nurodo mišinio gamintojas ant pakuotės) mišinys irgi patenkina kūdikio maisto ir vandens poreikius iki 4-6 mėn.
Vanduo papildomai maitinamam kūdikiui
Nuo 6 mėn. kūdikius pradedame primaitinti. Atsiranda poreikis duoti papildomai atsigerti. Kūdikiui atsigėrimas yra vanduo. Jo galima duoti, kai kūdikis nori – jam galima pasiūlyti, bet jokiu būdu nereika prievarta brukti. Jei pridėjus kūdikiui prie lūpų puoduką su virintu vandeniu, mažylis gerti nenori, suka galvytę, vandens nereikia kišti.
Kai kūdikiui sukanka 6,5 mėn., jam reikėtų pasiūlyti šviežių vaisių ar daržovių sulčių, tačiau ne daugiau kaip 120 ml per parą.
Vaikai išgeria per mažai vandens
Dortmundo (Vokietija) vaikų mitybos tyrimo instituto duomenimis, 1-4 m. vaikai vidutiniškai per dieną išgeria 650 ml vandens, nors realus poreikis yra 950 ml, o vasarą – net 1300 ml. Taigi karštą vasaros dieną jie išgeria tik apie pusę reikiamo skysčių kiekio. Štai kodėl vasaros mėnesiais tiek daug mažų vaikų patiria šilumos smūgius – jų organizmas nesugeba apsiginti nuo šilumos garindamas vandenį, nes jo organizme, ypač kai išgeriama mažiau, greitai pritrūksta.
Koks vanduo tinka vaikui
Kasdieniniam vartojimui geriausiai tinka geriamasis vanduo – bėgantis iš čiaupo (šalyje paprastai išgaunamas iš giluminių gręžinių), šaltinio (suprantama, parduotuvėse parduodamo, supilstyto į butelius šaltinio vandens, o ne miško ar pakelės šaltinio), natūralus nedidelės mineralizacijos (kai įvairių mineralinių medžiagų, ištirpusių litre vandens, yra ne daugiau kaip 500 mg/l) mineralinis vanduo.
Troškuliui malšinti netinka tie vandenys, kuriuose daug kokios nors vienos rūšies druskų, pvz., sulfatų, nes jie gali sukelti viduriavimą, arba daug natrio chlorido, būdami sūrūs, jie skatins dar didesnį norą gerti, pratins prie sūrių patiekalų.
Netinka natūralus mineralinis vanduo, kuriame daug fluoridų. Jeigu natūraliame mineraliniame vandenyje fluorido koncentracija yra didesnė kaip 1,5 mg/l, etiketėje greta natūralaus mineralinio vandens prekės aprašo papildomai užrašoma: „Turi fluorido daugiau kaip 1,5 mg/l: netinkamas reguliariai vartoti kūdikiams ir vaikams iki 7 metų amžiaus“.
Šiaurės vakarų Lietuvos kai kurių vietovių arteziniame vandenyje (pvz., Palangoje, Kretingoje, Salantuose ir kt.) dėl gamtinių sąlygų fluoridų koncentracija neretai viršija 1,5 mg/l (vietomis – net iki 5 mg/l), ir kyla pavojus susirgti fluoro pertekliaus organizme sukelta liga – fluoroze. Geriamąjį vandenį, kuriame padidėjęs fluoridų kiekis, Lietuvoje vartoja per 170 000 gyventojų.
Kasdienis vandens poreikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių – vaiko amžiaus, aplinkos temperatūros, vaiko judrumo, jo valgomo maisto, individualių vaiko ir/ar suaugusiojo savybių (pvz., prakaitavimo intensyvumo), būklės (sveikas ar sergantis ir kuo sergantis) ir kitų.
Vandens poreikis padidėja:
1. Esant karščiams, tačiau į tai retai kas atsižvelgia. Kuo aplinkoje karščiau, tuo organizmas daugiau išgarina vandens. Kai karšta, sumažėja apetitas. Tai natūralu, nes organizmui pirmiausia būtinas vanduo. Todėl nereikia vaikų brukti kokio nors patiekalo, bet būtina duoti atsigerti.
2. Valgant tam tikrą maistą. Vandens poreikis priklauso ir nuo vaiko valgomo maisto. Valgant sūriai, rūgščiai, saldžiai, vandens reikia daugiau. Suprantama, maistas negali būti beskonis. Minėti skoniai turi būti saikingai išreikšti. Saikingumą rasti sunku, tačiau reikia. Ypač kenkia sūrus maistas, nes druskoje esantis natris organizme sulaiko skysčius. Dėl to padidėja kraujo tūris ir kartu gali padidėti kraujospūdis bei pasunkėja širdies darbas. Valgant daug angliavandenių ir riebalų turintį maistą, vandens reikia mažiau, kadangi jų skilimo metu atsipalaiduoja daugiau vandens. Valgant baltymingą maistą, vandens reikia daugiau, nes kuo daugiau baltymų apykaitos produktų, tuo daugiau vandens reikia jiems pašalinti. Visa tai rodo, kad bet kurio amžiaus kūdikiui, vaikui ir suaugusiajam dera kasdien valgyti iš įvairių produktų pagamintus patiekalus.
3. Kai pakyla temperatūra. Kai bet kurio amžiaus kūdikiui ar vaikui pakyla temperatūra (pavyzdžiui, vasarą perkaitus saulėje gali staigiai kilstelti temperatūra), norisi ne valgyti, o gerti, nes vanduo prarandamas prakaituojant.
4. Kai vemiama ar viduriuojama. Vasarą suvalgius sugedusio nuo aukštesnės aplinkos temperatūros maisto, irgi padidėja vandens ir mineralinių medžiagų poreikis. Tuomet labai svarbu vaiką girdyti vandens, mineralinių medžiagų ir gliukozės tirpalu.
Praradus vos 1/10 organizmo vandens vaikas gali mirti.
Vanduo – visada kartu
Į pasivaikščiojimą, kelionę dera pasiimti žinomo gamintojo ir Jums priimtino skonio vandens, nes ne visur galėsite nusipirkti norimo. Nederėtų pasikliauti pakelės šachtinių šulinių vandeniu, nes tyrimai rodo, kad per 50 proc. tirtų šulinių nustatyta padidėjusi mikrobinė tarša, vidutiniškai 30 proc. visų šulinių ir net iki 90 proc. šulinių, esančių miestuose ar gyvenvietėse, yra užteršti nitratais.
Jeigu su kūdikiu ar mažu vaiku atostogaujate kaimo turizmo sodyboje, paprašykite parodyti geriamojo vandens kokybės tyrimo pažymą, einamaisiais metais išduotą visuomeninio sveikatos centro vandens tyrimo laboratorijos. Vandenį išvirinus sunaikinami mikroorganizmai (mikrobinė tarša), o nitratai ir pesticidai (cheminė tarša) nepašalinami nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais.
Nitratai ypač pavojingi nežindomiems kūdikiams, jei jų maisto ruošimui vartojamas užterštas vanduo. Vandens skonis ir išvaizda dažnai yra apgaulinga. Nitratai nekeičia juslinių (skonio, kvapo) vandens savybių – skaidrus ir labai skanus vanduo gali būti nuodingas.
Šaltas ir šiltas vanduo
Duodant vaikui gerti turi būti teisingai parinkta vandens temperatūra. Jeigu suaugusieji gardžiuosius atšaldytu vandeniu, kitokio vaikui neįsiūlysite.
Karštą dieną atsigėręs šalto vandens vaikas gali susirgti ūminiu tonzilitu. Be to, šaltas vanduo didina motorinį ir sekrecinį skrandžio aktyvumą, stiprina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius. Jeigu vargina užkietėjantys viduriai, nesušilusiam vaikui galima pasiūlyti šalto vandens, pagardinto medumi.
Reikėtų greitai ir dideliais gurkšniais gerti šaltą vandenį, jis suteiks organizmui stimuliuojamąjį poveikį. Tuo tarpu drungnas vanduo slopina žarnyno veiklą, atpalaiduoja jo raumenis, kai geriamas lėtai ir mažais gurkšneliais.
Patarimais dalinosi docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
