Kramto savo kojas, lamdo ausis, seilėjasi… Kūdikių elgesio keistumai

kūdikiai

Linos Ruškytės nuotr.

Kūdikiai savo elgesiu nuolatos stebina tėvus. Kartais iškyla natūralus klausimas – ar tai, ką jie daro – normalu?

Kiša daiktus į burną

Burna, kaip ir rankos, yra vienas iš kūdikio aplinkos tyrimo instrumentų. Dėl to mažylis kiša į burną viską, kas tik jam pakliūva į rankutę. Bet kokį daiktą kūdikis seilėja, juo pamosuoja, pačiupinėja, ir vėl kiša… Daiktų kišimas į burną yra vienas iš kūdikio vystymosi etapų. Kai tik mažylis pradės gerai suvokti aplinką ne vien tik ją ragaudamas, įprotis kišti daiktus, pirštus, kumštuką į burną išnyks. Todėl nedrauskite mažyliui tyrinėti daiktų burna, juos čiulpti ir kandžioti. Svarbu, kad mažylio aplinka, žaislai ir daiktai, kuriuos jis gali pagriebti, būtų švarūs, žaislai bei daiktai nebūtų mažesni kaip 4 cm skersmens, be aštrių kampų, nesudaužyti, nesiluptų dažai ar priklijuotos detalės.

Kadangi vaikutis žaislus mėto ir su jais atlieka įvairiausius veiksmus (stuksena, lupinėja, krapšto), žaislus nuolat tikrinkite dėl jų saugumo. Kai kūdikis kiša pirštus ar kumštį į burną, juos graužia, seilėjasi, nemanykite, kad jis ieško dantų. Tai tiesiog yra pirštų, kumščio studijavimas bei savęs raminimas. Su pirštų, kumščio čiulpimu intensyviai nekovokite, nekiškite į burną čiulptuko, nes prie jo greitai pripranta, o atpratinti būna labai sunku. Pirštukų ir kumščio kišimas į burną nėra blogas elgesys. Jis, kaip ir daiktų, pakliuvusių po ranka, tyrinėjimas burna palengva išnyks.

Žaidžia su krūtimi

Jeigu kūdikis mėgaujasi krūties žindimu, mėgsta žįsti šiaip sau (kelis žindymo judesius padaręs sustoja, ir vėl juos tai intensyviau, tai mažiau intensyviai pakartoja), leiskite jam tai daryti. Toks žindimas yra noras pažinti savo mamą ir nėra ženklas, kad trūksta pieno.

Be saiko seilėjasi

6-12 mėnesių kūdikiai gausiai seilėjasi. Seilės lašiukais, varvekliukais drimba ant drabužėlių, žaislų iš šlapios, nuolat praviros burnos. Šis reiškinys yra normalus, nes gausiai besigaminančių seilių mažyliai nemoka nuryti. Seilėjimasis baigsis, vos tik kūdikis išmoks užsičiaupti ir jas nuryti. Gausus seilėjimasis ne visada yra dantų dygimo pranašas. Nepykite ant apsiseilėjusio kūdikio – seilėjimasis yra naudingas, nes iš burnos seilės išplauna įvairius mikroorganizmus, kurie pakliūva į burną čiulpiant, graužiant po ranka pakliuvusius daiktus ir žaislus. Seilėjimasis kartais užtrunka ilgai – iki 1,5-2 metų. Tai ne bėda, nes šio amžiaus vaikai vis dar mėgsta kišti į burną įvairius daiktus.

Tampo ir lamdo savo ausis

Dažniausiai 6-8 kūdikio gyvenimo mėnesiais mama pastebi, kad mažylis rankomis nutvėręs savo ausį ją visaip kankina. Tai ne liga, ne ausų uždegimas, o tiesiog faktas, kad kūdikis aptiko savo ausis ir jas studijuoja. Ausų kankinimas kūdikiui yra įdomus užsiėmimas tol, kol mažylis neranda kito. Kad kūdikis mažiau glamžytų ausis, jį užimkite, nukreipkite jo dėmesį į kitą užsiėmimą. Ausims jų tampymas, sukiojimas, trynimas nekenkia. Pastebėta, kad mažyliai dažnai griebiasi savo ausyčių, kai jiems nuobodu arba yra pavargę.

Kramto savo kojas

Ateina laikas, ir tai būna antruoju gyvenimo pusmečiu, kai kūdikis atranda, jog turi ne tik ausis, bet kojas su pėdomis ir pirštukais. Lyg treniruotas gimnastas jis pasiekia pėdas, gnaibo pirštukus, kol vieną gražią dieną koją prilenkia prie burnos ir kišteli į ją didįjį pirštą. Kojos prilenkimas prie burnos nėra sumažinto raumenų tonuso, kuris būna sergant rachitu, požymis. Tai tiesiog savo organizmo tyrinėjimas, kuris nepastebimai pranyksta.

Siūbuoja ir daužo galvą į sieną

Kai kurie mažyliai sėdėdami mėgsta siūbuoti, galva atsimušdami į lovos galą ar groteles. Tai nėra ligos požymis, o greičiau rodo, kad mažajam yra nuobodu, kad palikote jį vieną, jam trūksta dėmesio, jį dominančių žaislų. Linguodamas ir daužydamas galvą vaikutis ieško būdų, kaip save užimti.

Kai tik pastebėjote, kad mažylis monotoniškai siūbuoja ar kartoja kitą veiksmą, pvz., galva stuksena į lovos kraštą, pasistenkite jo dėmesį nukreipti į kitą užsiėmimą. Pasistenkite, kad šis staiga atsiradęs įprotis neįsišaknytų. Pastebėta, kad yra mažylių, kurie tranko galvą prieš užmigdami. Kad taip nedarytų, pabūkite šalia, paglostykite, pašnekinkite, lėtai daugel kartų paniūniuokite tos pačios lopšinės posmelį. Tegul tai bus signalas, kad atėjo laikas nakties miegui, kad jis yra saugus matydamas šalia savęs artimuosius.

Pamėgdžioja

Pamėgdžiojimai – tai požymis, kad mažylis tobulėja – jis išmoko pakartoti tai, ką daro kiti. Tai vienas iš įdomiausių kūdikio tobulėjimo laikotarpių.

Su tokiu mažyliu žaiskite ir žaiskite. Parodykite nesudėtingų veiksmų, pvz., mokykite pirštuku parodyti kaktą, nosį, ausytes. Pirma savo pirštu palieskite savo kaktą ir lėtai sakykite, ką darote. Veiksmą kartokite kelis kartus vis sakydami, ką darote. Po to paimkite mažylio rankutę ir ja palieskite jo kaktą vis kartodami, ką darote, kad čia kaktytė, nosytė, ausytė ir pan. Taip daugel kartų pasitreniravus, mažylis, paprašytas, veiksmą pakartoja. Kai jam tai pavyksta, būtinai apdovanokite vaikutį nuoširdžia šypsena, paglostykite, pagirkite. Visa tai skatina mažylį kartoti veiksmą ir kartu mokytis nuovokumo, naujų žaidimų.

Neišsigąskite, kai vieną kartą guvus, geros nuotaikos mažylis pradės kosėti ar krenkšėti. Jeigu nepastebite peršalimo požymių, nėra slogos, namiškiai sveiki, pagalvokite, gal tai mėgdžiojimas, demonstravimas to, ką jam pavyko padaryti. Ateina momentas, kai pastebėsite, kad mažylis kaišioja liežuvį. Tai irgi ne liga. Vadinasi, jis išmoko, kad liežuvį galima iškišti ir vėl įtraukti. Parodykite ir Jūs jam liežuvį. Pasidžiaukite kartu.

Nuovoki mama pastebi, kad mažasis žmogus labai greitai įsisavina tai, ką daro vyresnis broliukas ar sesutė. Laikas paprašyti, kad vyresnis vaikas nedemonstruotų to, kas nepriderama (nemokytų kūdikio kaišioti špygų ar spjaudytis). Greitai pastebėsite, kad Jums pradėjus juoktis, mažasis žmogus niekieno neragintas kartoja tą patį, nors vargu ar suvokia, dėl ko Jūs juokiatės. Išvada viena – jis su malonumu mėgdžioja. Vaikui augant keičiasi ir jo elgesys. Atsiranda nauji praeinantys pamėgdžiojimai, kurie išnyksta taip pat kaip ir liežuvio kaišiojimas ar galvos trankymas.

Konsultavo doc. Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai


Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


3 + keturi =

Kitos temos: