Yra šeimų, kurios savo mažylius mankština ir fiziškai lavina nuo pirmųjų dienų. Vilnietė Gintarė apie kūdikių mankštą sužinojo dar nėštumo metu, lankydama R. Šemetos kursus. O gimus Jonukui teorines žinias ėmė taikyti praktikoje.
Pasakoja mama Gintarė.
Kas uždegė idėja mankštinti kūdikį?
Kai laukiausi, domėjausi viskuo iš eilės. Radau daug informacijos apie kūdikių lavinimo pliusus tiek fiziniam, tiek protiniam vystymuisi. Vėliau su vyru lankėme nėščioms poroms skirtus R. Šemetos kursus, kur sužinojome apie mankštinimą dar daugiau, pamatėme vaikučių jogos pavyzdžių (buvo atėjusios šeimos su vaikučiais ir rodė pratimus). Pažįstamų šeimų patirtis daryti mankštas ir jų rekomendacijos irgi suteikė impulsą mankštinti Jonuką. Taigi informaciją susirinkau iš įvairių šaltinių.
Rinkau straipsnius, informacijos pastraipėles ir dėliojau paveikslą savo galvoje.
Mūsų šeimoje aš buvau įnirtingoji informacijos rinkėja, kuri vėliau viską perpasakodavo vyrui.
Nuo kada pradėjote daryti masažus, mankštas?
Pradėjome, kai mažiukui buvo šiek tiek virš mėnesio. Pagal rekomendacijas, geriausia pradėti vaikutį mankštinti kuo greičiau, t.y. geriausia nuo pirmojo mėnesio. Pradėjome nuo masažų ir mankštelių, o prie jogos perėjome palaipsniui. Iš pradžių pratinome mažiuką prie pakabėjimo, o vėliau jau prisidėjo siūbavimai, dabar ir skraidymai. Iki šiol (mažiukui beveik 5,5 mėnesio) mūsų ritualas – mankštelės rytais ir vakarais. Iš pradžių užtrukdavome iki 15 minučių, o dabar kartais žaidžiame ir visą valandą.
Mane labiausiai žavi, kad tas laikas ryte ir vakare skirtas ne tik mankštelėms atlikti, bet ir bendrauti su vaikučiu, tai mano ir mažiuko ritualas, kurio metu mes kalbamės, dainuojame, liečiame vienas kitą, tai man tapo taip pat svarbu, kaip ir mažiukui.
Jonukas vakare be mankštelių net ne taip greitai užmiega. Mankštos ant kieto paviršiaus labai padėdavo, kai mažiuką užpuolė pilvo diegliukai, ir labai stiprino pilvo preso raumenukus. Labai noriu tikėti, kad dėl to diegliukai labai greitai Jonukui ir baigėsi.
Kur mokėtės vaikų jogos?
Vaikučių joga – tai tam tikra pratimų grupė mažiesiems. Pratimai padeda sąnariams, vestibuliariniam aparatui vystytis, galų gale tai stiprina bendrą kūdikio sveikatą. Pastebėta, kad kūdikiai, darantys jogos pratimus, vystėsi greičiau nei kiti mažyliai, užaugę neturėjo antsvorio, buvo lankstesni ir sveikesni. Jogos pratimai, kaip ir paprasta mankšta, prisideda prie kūdikio grūdinimo. Mokslininkai įrodė, kad kūdikiai moka padaryti tikrąsias jogos asanas iki 3 metų, o vėliau tai dingsta. Kūdikiai taisyklingai kvėpuoja, taisyklingai sėdi, taisyklingai – kaip tikri jogai – moka judėti, taigi darydami jogos pratimus tik skatiname prigimtinius dalykus.
Apie jogą sužinojome kursuose, kuriuose susipažinome su akušere Kristina Kirijenko. Ji po gimdymo atvyksta į namus ir pamoko, kaip tai daryti taisyklingai.
Mes niekada nenorėjome būti savamoksliai šioje srityje, nes nenorėjome rizikuoti sūnelio sveikata. Reikia išmanyti, kaip atlikti pratimus (negalima mėtyti, taršyti vaikiuko iš inercijos, negalima purtyti, tampyti, bet kaip suimti už rankyčių ir kojyčių ir t.t). Vaikučių jogos pratimai reikalauja susikaupimo, pasiryžimo, drąsos ir tikslumo.
Į jogos užsiėmimus įsijungė ir tėtis, labai džiaugiuosi, kad mes abu nebijome daryti mankšteles, nes jei bijo tėveliai, vaikutis irgi bijo, o mūsiškis iš pat pradžių šypsojosi ir dabar vis dar krykštauja makštinamas.
Pirmąjį mėnesį, kaip minėjau, pratinome mažiuką prie nesvarumo būsenos, prie kabėjimo už dviejų rankyčių, už vienos rankytės, už dviejų kojyčių, už vienos kojytės, vėliau prisidėjo švytavimas (labai geras vaikučių nuraminimo būdas). Dabar sūnelį mėtome į orą, tai jam labai patinka. Kai mažiukas pripranta prie vienų pratimų, kad mėnesį prisideda nauji. Viskas palaipsniui, lėtai, ramiai, būtinai reikia stebėti, kaip vaikas reaguoja. Mūsų mažiukui mankštos labai patinka, pastebime, kad jis yra tvirtas ir lankstus.
Paskutinį mėnesi rytais ir vakarais mūsų mankštos ritualas atrodo taip: mankštelės ant kieto paviršiaus, tada jogos pratimai ir užbaigiame atpalaiduojamuoju masažiuku. Kai darome mankšteles, būtinai kalbiname mažąjį, sakome tuos pačius eilėraštukus (tiku taku laikrodukas, supas supas mūs Jonukas), ir jis jau žino, kas bus. Darydama mankšteles ant kieto paviršiaus ir masažus, aš jam dainuoju – vaikui tai labai patinka. Taigi matau įvairiapusę naudą.
Ar patys esate sportiški žmonės, mėgstate aktyvų gyvenimo būdą?
Mes su vyru nesame dideli sportininkai, bet mėgstame aktyvų laisvalaikį. Kol neturėjome vaikelio, visko prisigalvodavome. Manau, kai paaugs sūnelis, grįšime prie aktyvaus laisvalaikio. Dabar mankštinamės kartu su sūneliu, nes kasdien ryte ir vakare pakilnoję 8,5 kg „svarelį“ jaučiamės kaip po geros treniruotės.
Parengė Ginta Liaugiminienė
„Mamos žurnalas“
