Gerybiniai odos navikai dažniausiai yra nekalti dariniai, tačiau juos būtina nuolat stebėti. Gydytojai pabrėžia, kad ypatingą dėmesį savo odai turėtų skirti žmonės, turintys kelias dešimtis įvairių darinių. Nors dauguma šių navikų lieka gerybiniais, specialistai perspėja, jog esant gausybei darinių, galite nepastebėti naujai atsiradusių ar pavojingai besikeičiančių auglių. Medikai pataria tam tikrus gerybinius navikus profilaktiškai pašalinti, nelaukiant, kol jie pradės keistis ar sukels nepatogumų.
Gydytojas chirurgas Aleksandras Mordas pastebi, kad didesnės rizikos gerybinius odos navikus, dažniausiai apgamus, chirurgai yra linkę šalinti nieko nelaukdami. Tuo tarpu dermatologai paprastai siūlo juos palikti stebėjimui.
„Kartais atsiduriu dviprasmiškose situacijose. Grįžta pacientai ir sako – jūs man prieš 10 metų sakėte, kad turėčiau stebėti konkretų apgamą, o gal net būtų geriau jį pašalinti, prieš metus man jį išoperavo, nes ten jau buvo melanoma. Tokiais atvejais nežinau, kaip reaguoti – ar priimti kaip komplimentą, kad laiku atkreipiau dėmesį į tam tikrą apgamą, ar kaltinti save, kad neįtikinau to žmogaus iškart jo pašalinti“, – patirtimi dalijasi Vilniaus lazerinės dermatologijos centro gydytojas A. Mordas.
Kada odos navikus patariama šalinti?
Gerybiniai odos navikai, tokie kaip apgamai, hemangiomos, keratozės, dermatofibriomos ir papilomos, daugeliui žmonių yra įprasti ir paprastai nekelia rimtos grėsmės sveikatai. Iš jų piktybiniais gali tapti tik du tipai – apgamai ir dermatofibromos.
„Dažniausiai į medikus kreipiasi tie, kurie pastebi per kelias savaites padidėjusį ar formą pakeitusį darinį. Kartais tie pokyčiai vyksta dėl uždegimo ar sutraumavus naviką – tuomet darinys gali kelis kartus padidėti, paraudonuoti, šlapiuoti ar skaudėti. Tokiais atvejais užtenka jį dezinfekuoti ir leisti jam sugyti. Deja, kartais naviko spalvos ir formos pokyčiai rodo prasidėjusį piktybinį procesą“, – aiškina gydytojas chirurgas.
Anot jo, pasitaiko ir kuriozinių situacijų, kai pacientai kreipiasi dėl naujo, per dvi paras atsiradusio, darinio, bet jį apžiūrėjus, paaiškėja, kad tai – ne naujas odos navikas, o tiesiog įsisiurbusi erkė.
Kai kuriuos gerybinius navikus medikai pataria pašalinti ir dažniausiai būtent tuos, kurie patiria nuolatinę trintį ar pastoviai yra traumuojami.
„Rekomenduojame šalinti navikus, esančius ant peties, kirkšnyje ar tose vietose, kur auglys pastoviai turi trintį su drabužiu ar traumuojamas dirbant, sportuojant. Tokiais atvejais jo geriau neerzinti ir nelaukti, kol prasidės pokyčiai dėl nuolatinių traumų“, – sako A. Mordas.
Ką daugybiniai navikai sako apie jūsų sveikatą?
Didelis gerybinių navikų, tokių kaip papilomos ar apgamai, kiekis gali rodyti genetinį polinkį, hormoninius pokyčius ar tam tikrą sveikatos būklę, pvz. imuninės sistemos susilpnėjimą arba ilgalaikį saulės poveikį.
Chirurgas A. Mordas atkreipia dėmesį, kad žmonės, turintys kelias dešimtis gerybinių navikų, turėtų bent kartą per metus atvykti dermatologo konsultacijai. Anot jo, esant dideliam kiekiui auglių, pačiam gana sunku atkreipti dėmesį į naujus darinius ar pastebėti jų pokyčius.
„Kai kurie žmonės turi nemažai keratomų – tokių šiurkščių, tamsių odos darinių. Tai – gerybiniai odos navikai, jie nėra pavojingi sveikatai ir su laiku netampa piktybiniais. Kita vertus, kai matome pacientą, turintį keratomų, mums tai – ženklas, kad šis žmogus kažkuriuo savo gyvenimo etapu labai daug leido laiko saulėje ir turėjo rimtų nudegimų. Kaip žinia, būtent saulė ir yra tas veiksnys, turintis didžiausios įtakos piktybinių darinių atsiradimui po kelerių ar keliasdešimties metų, todėl tokie pacientai turėtų būti ypač atidūs ir atkreipti dėmesį į naujus auglius“, – pastebi chirurgas.
Anot jo, dažniausiai sutinkamas įgimtas nepiktybinis navikas yra hemangiomos – tokie raudoni taškai arba mazgai, kurie taip pat niekada netampa piktybiniais, ir papilomos (odos polipai), tačiau kai kuriuos nepiktybinius odos darinius žmonės apsisprendžia pašalinti dėl estetiškesnio vaizdo.
Kada navikai supiktybėja?
Nors dauguma gerybinių navikų niekada netampa piktybiniais, kai kuriais atvejais genetiniai, hormoniniai ar aplinkos veiksniai gali padidinti tokią riziką.
„Kuo daugiau yra navikų ir kuo ilgiau jie yra kūne, tuo didesnė tikimybė, kad gali įvykti pokyčiai, didinantys piktybinės transformacijos riziką. Lėtinis uždegimas ar ilgalaikis dirginimas gali skatinti ląstelių pokyčius ir pažeidimus, o tai gali turėti įtakos gerybinio naviko transformacijai į piktybinį“, – aiškina A. Mordas.
Anot jo, tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip ilgalaikis cheminių medžiagų poveikis, radiacija, rūkymas ar alkoholio vartojimas, gali paskatinti gerybinio naviko ląstelių genetinius pokyčius, dėl kurių jos tampa piktybinėmis.
„Gana dažnai į pasikeitusį naviko dydį ar spalvą dėmesį atkreipia ne pats žmogus, o jo artimieji ar draugai. Pagrindiniai ženklai, rodantys, kad auglys tampa piktybiniu, yra akivaizdūs jo pokyčiai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jei darinį pradeda skaudėti ar jūs tiesiog toje vietoje pradedate jausti kažkokį diskomfortą“, – teigia Vilniaus lazerinės dermatologijos centro chirurgas A. Mordas.
Gydytojas taip pat ragina nenumoti ranka ir į naujus darinius. Specialistams būtina parodyti ir rausvas, šlapiuojančias vietas, kurios sugyja, užsideda šašas, tada vėl atsiranda žaizda ir tai tęsiasi kurį laiką. Kai kuriais atvejais tai gali būti priešvėžiniai ar jau net vėžiniai dariniai.
