Bakterijos, pavadintos Neisseria meningitidis (meningokoko bakterijos) yra 6 padermės (tipai).
Lietuvoje 80 % yra paplitusi B padermė, retesnės yra A, C padermės (tipai), labai retos X, Y, W-135 padermės (tipai).
Kiekviena padermė gali sukelti įvairaus sunkumo ligą pradedant nosiaryklės uždegimu, arba pūlingu meningitu (minkštųjų galvos smegenų dangalo uždegimu), arba žaibine ligos forma ( labai greitu bakterijos išsisėjimu po visą organizmą) – kuri yra pavojinga gyvybei.
Kiekvienais metais žaibine forma Lietuvoje suserga 80–100 vaikų ir suaugusių (rečiau), o iš jų 8–10 (vaikų – paauglių) miršta, dalis lieka invalidais – su įvairaus sunkumo negalia.
Po kol kas nerasti būdai kaip nustatyti, kokia bus kiekvieno susirgusiojo ligos eiga – tai priklauso nuo kiekvieno organizmo ypatumų. Po kol kas nėra įrodymų, kad ligos eigą būtų galima sieti su organizmo imuniteto stiprumu. Užsikrečiama oro lašeliniu keliu nuo ligonių ir sveikų bakterijos nešiotojų.
2013 m. Šveicarijoje sukurta nuo B tipo meningokoko skiepas (vakcina) BEXSERO nuo 2014 metų įdiegta ir Lietuvoje.
Pradėjus vakcinuoti pirmais gyvenimo metais reikalingos 3 vakcinos dozės, o pradėjus vakcinuoti 2–10 gyvenimo metais reikalingos 2 dozės.
Ar skiepas tikrai apsaugos nuo žaibinės formos? Atsakau kontra klausimu – už ką visada galima tikrai garantuoti? Skiepas yra priemonė veiksmui – atsarga gėdos nedaro. Tai po kol kas vienintelė priemonė apsisaugoti nuo bet kurių meningokoko sukeliamų ligos formų.