Laimingos šeimos receptai

redakcijos blogas

Seminaras tėvams

Dažnai atrodo, kad būti tėvais visai paprasta – mes tai mokame intuityviai. Juk patys buvome vaikai ir matėme, kaip turi elgtis tėvai. Laikai keičiasi, supratimas apie vaiko asmenybę – irgi. ,,Man taip norėtųsi, kad tėvai tobulėtų, skaitytų literatūros”, – sako privataus darželio ,,Dūzginėlis” vadovė Ingrida Lauciuvienė. ,,Dūzginėlis” ėmėsi švietėjiškos misijos ir kartą per mėnesį ,,Augueko“ namuose tėvams rengia seminarus.

,,Iš pradžių į seminarus kviesdavomės sveikuolius, sveikos gyvensenos mokytojus, gydytojus – visus, kurie atsakydavo į rūpimus klausimus apie vaikų sveikatą. Vėliau pamatėme, kad kažko šioje grandyje trūksta. Trūksta psichologinės, emocinės pusės. Taip psichologas Vaidas Arvasevičius pradėjo seminarų ciklą tėvams apie vaikus, o šiemet jį išplėtėme į temą – kodėl vaikai vis dėlto serga, nors ir mankštinasi, ir grūdinasi, o kaip sloguoja, taip sloguoja, kaip kosėja, taip kosėja. O priežastys juk glūdi gerokai giliau. Viskas prasideda šeimoje, tėvų tarpusavio santykiuose, tėvų ir vaikų santykiuose.

Su Vaidu mes buvome klasės draugai. Kai per klasės susitikimą savo lietuvių kalbos mokytojai pasakiau, kad Vaidas moko tėvus tėvystės, ji nustebo, nejau šiais laikais tėvams jau reikia mokytis būti tėvais? Taip, miela mokytoja, mums reikia mokytis ir augti kartu su savo vaikais. Kiek šeimoje vaikų, tiek naujų patirčių, įgūdžių, išminties. Sako, ką įdėsi iki septynerių, tą ir turėsi. Arba kodėl po devynerių gali būti vėlu? Atsakymus žino paauglių tėvai. Tiksliau nežino, o patiria – klausdami, kodėl mano vaikais pradėjo taip elgtis, juk ne taip auginome? Vaikai – mūsų veidrodis. Todėl turime labai pasistengti ir mokytis dėl jų, kad ir patys būtume laimingi, ir juos laimingus užaugintume. O tam vis dėlto reikia tam tikrų receptų, kodų, taisyklių, kurios patikrintos šimtmečiais. O mes arba jas išgirstame, arba mums neduota išgirsti. Tik tada taip ir blaškomės, ieškodami, kodėl vaikai serga, kodėl vaikai auga liūdni, kodėl hiperaktyvūs, pagaliau, kodėl mes nelaimingi. Visad prisimenu vienos gydytojos žodžius: ,,Sloga – liūdesys.” Kiek vaikų darželyje nuolat sloguoja? Pažiūrėkime, kaip jaučiasi mama? Darbe įsitempusi, nuolat galvoja apie vaiką, kaip jam ten darželyje sekasi… Ir taip prasideda uždaras užburtas ratas…

Ingrida

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


2 − vienas =

Kitos temos: