Skaitykite, kaip vienai kūrybingai mamai gimė idėja sukurti lininių lėlių šeimą ir per jas papasakoti vaikelio laukimo, ruošimosi, gimimo, susipažinimo su šeima istoriją.
***
Kaip jaučiatės sužinoję, kad laukiatės išsvajoto vaikelio? Nuostabiai! Pilve skraido drugeliai! Jūsų veidą puošia šypsena! Norisi šokinėti ar net verkti iš džiaugsmo! Norisi šia naujiena dalintis su pačiais artimiausiais! Nors pati šiuos jausmus išgyvenau seniau, tačiau visi nuostabūs jausmai mane užvaldo kiekvieną kartą, kai išgirstu tokią žinią! Nuoširdžiai džiaugiuosi už būsimas mamas!
Šių jausmų vedina sugalvojau sukurti lėlių šeimyną, vaizduojančią šią nuostabią vaikelio gimimo ir atėjimo į šeimą istoriją. Taip gimė lėlės: mama, kūdikis, sesuo, tetos ir net gi šuo. Tėtis liko už kadro. Kaip aš sakau – jis visur dalyvauja, bet galimai nelabai mėgsta būti priešais objektyvą. Be to, jis yra puikiai įvaldęs fotografijos subtilybes ir puikiai įamžina puikiąsias šeimos akimirkas. Tad mano lėlių istorijoje gimsta antrasis vaikelis.
Nors turime nei daug nei mažai laiko (apie 9 mėnesius), tačiau po truputėlį ruošiamės: skaitome literatūrą, lankome gimdymo kursus, didesnį dėmesį kreipiame maitinimuisi, ruošiame namus (pavyzdžiui, apgalvojame kur statysime lovelę), ieškome įsigyti: vaikiško vežimėlio, automobilinės kėdutės, lovelės, lopšio, patalynės, drabužėlių ir dar daug visokių smulkesnių ir stambesnių daiktų, kurių manome, jog gali prireikti gimus kūdikiui.
Artėjant svarbiajai dienai nerimaujame, o gimus mažylei ar mažyliui visiems pranešame džiugią naujieną, kurios visi nekantriai laukia, jog galėtų pasidžiaugti kartu. Kaip dažniausiai skamba žinutė: „Šį rytą 7:29 gimė mergaitė, 55 cm ūgio ir 3860 g svorio. Gimdymas buvo sklandus ir lengvas. Mama ir dukra jaučiasi gerai.“
Taip! Tai yra pirmoji informacija, kurią dažniausiai gauname iš savo draugų ir artimųjų apie kūdikio gimimą. Ši žinia mums suteikia tiek daug džiaugsmo!!! Nežinau, kaip kitos mamos, bet šiomis akimirkomis aš visada prisimenu savo dukryčių gimimus. Tikiu, jog daugelį mamų, išgirdus žinią apie kūdikėlio gimimą, užplūsta panašūs prisiminimai.
Kaip jaučiasi mama? Ji pavargusi, bet laiminga! Tas pirmasis susitikimas su kūdikiu… Pirmasis apkabinimas, pirmasis žindymas… O kai kūdikis miega – mes galime stebėti ir grožėtis nesustodamos… Juk tai stebuklas, mūsų stebuklas! Ir taip, kartais priėję prie miegančio vaikelio patikriname, ar jis kvėpuoja! O tas kūdikio kvapas, tie maži pirštukai, kojytės… Paėmus mažylį ant rankų tuoj pat pamiršti visus gimdymo skausmus…
Laikas vykti namo, o ten su didžiausiu nekantrumu mažylio (-ės), savo sesutės ar broliuko laukia pirmagimis (-ė). Pagaliau susitinka pirmą kartą! Tai nepakartojama!
„Sveika, sesute! Aš labai tavęs laukiau! Aš vis klausiau mamytės, glostant jos pilvuką, ar tu jau pakankamai užaugusi ir ar jau gali gimti greičiau. Aš tave labai myliu!”
Vyresnysis vaikas nori paglostyti, pabučiuoti, padėti mamai. O koks džiaugsmas jam yra palaikyti mažylį (-ę) ant rankų! Nedrąsi, bet labai jaudinanti akimirka!
Manau, jog kiekviena mama pasakys, kad pirmasis vaikas, nepaisant to, kokio amžiaus jis būtų gimus antrajam – jis akimirksniu „užauga“. Atrodo, prieš išvykstant į gimdymo namus jis buvo tas mažasis (juk mažesnio nebuvo) ir grįžus, nesąmoningai pamatai jį kitomis akimis! Koks jis protingas, koks suaugęs, koks savarankiškas!
Gimus antrajam vaikui, dėmesio reikia abiems. Tam, kad pirmagimis jaustųsi saugus ir mylimas, labai svarbu jam skirti pakankamai laiko bei dėmesio. Jeigu jis pasijaus nuošalyje, jis mėgins visokiausiais būdais bandyti atkreipti tėvelių dėmesį būtent į save (kartais gražiuoju, kartais piktuoju).
Iš asmeninės patirties galiu patarti, jog labai gražu, grįžus iš gimdymo namų su antruoju mažyliu, ką nors padovanoti pirmagimiui/vyresnėliui. Tai lyg dovana nuo sesutės ar broliuko! Ypač aktualu, jeigu skirtumas tarp vaikučių nėra didelis. Mes taip elgėmės ir vyresnioji dukrytė tai prisimena! Dovana neturėtų būti didelė ar brangi – juk svarbiausia dėmesys ir jausmas! Viena iš mano dovanos idėjų – rankų darbo žaislas su išsiuvinėtu vaiko vardu. Tai yra sentimentali, išskirtinė dovana, kuri sustiprintų vaikų ryšį ir liktų gražus prisiminimus saugantis žaislas, vėliau galėsiantis nugulti į prisiminimų dėžutę. Juk kaip yra sakoma – mažos dovanėlės stiprina draugystę! O, šiuo atveju, ryšį tarp vaikų.
O jeigu namuose yra augintinis? Augintiniui taip pat smalsu „Kas jis /ji? Kodėl jis/ji tokia maža? Koks jo/jos kvapas… Kokius keistus garsus skleidžia…“ Ką tuo metu galvoja mama: „Kaip augintinis reaguos į naują šeimos narį? Ar jis nebus pavydus? Ar neužgaus kūdikio?“ Yra šiek tiek nerimo, bet su laiku viskas praeina.
Kai mažylis sustiprėja, apsipranta šeimoje, jų artimieji ir draugai taip pat nori susipažinti su kūdikiu. Jie ateina pasveikinti, susitikti, atnešti dovanų ir nori palaikyti rankose, paliesti, pasidžiaugti.
Kūdikėlio atėjimas į pasaulį yra didelė šventė, džiugus įvykis!
Ir tai tik labai maža dalelė įvykių bei emocijų aplankančių mamą, šeimą gimus kūdikiui! O kur dar kasdienė rutina, šeimos laisvalaikis, mažos ir didelės šventės bei rūpestėliai, apsilankymai pas pediatrą, nemigo naktelės,…
Teksto autorė: Renata Pivoriūnienė
Lėlės ir foto: FB ir Instagram @5RPkids
