Plakatai su raginimais saugoti gamtą šiuolaikinius vaikus dažniausiai erzina. Gamtos temos piešiniai daugelyje knygelių irgi atrodo nuobodoki. Juo labiau kad gyvosios gamtos iš paveikslėlių nepažinsi – reikia išsiruošti į tikrą mišką, pajusti jo ramybę, įkvėpti augalų aromato. Kad pokalbis apie gamtą vaikui nevirstų nuobodžiais pamokymais, pabandykite pažvelgti į pasaulį jo žvilgsniu – susižavėjusiu ir nustebusiu. Ir tam geriausias laikas – VASARA. Tiesa, atverti gamtos vartus derėtų atsižvelgiant į vaiko amžių.
Iki 5 metų
Jūsų mažylis imlus viskam, kas jį supa: dievina ryškias spalvas, keistas formas ir netikėtus garsus.
Draugystę su gamta pradėkite nuo pažinties: pasivaikščiojimo metu pamatę augalą, gyvūną ar reiškinį, parinkite pačius prieinamiausius žodžius, kad apibūdintumėte, kas tai yra ir ką jis moka daryti. Jeigu jūsų mažyliui daugiau kaip vieneri, venkite standartinių frazių: „katytė – miau“, „šuniukas – au“. Ankstyvosios vaikystės raidos specialistai įrodinėja, kad šio amžiaus vaikas jau daug ką supranta ir sugeba suvokti sudėtingesnius posakius: „katytė – švelniakailė, turi aštrius nagelius, gaudo peliukus“, „ramunė – kvepianti gėlė, su baltais lapeliais, gydo skaudančią gerklytę“… Kuo daugiau suprantamų apibūdinimų pateiksite mažyliui, tuo geriau. Mažyliui būtina paaiškinti, kad skinti miško gėlių neverta: namie jos numirs, o miške žydės ilgai ir džiugins ne vieną žmogų. Mokykite mažylį grožėtis gyvąja gamta, o ne čiupti jos kūrinius rankomis ir nusirauti gabalėlį sau.
Galima pateikti galybę pavyzdžių, įrodančių vaikui, jog didžioji išradimų dalis yra paremta gamtos reiškiniais. Štai lipnius užsegimus striukelei sugalvojo labai smalsus žmogus, žvelgdamas į paprasčiausią varnalėšą. Išsiruošę pasivaikščioti, būtinai susiraskite šį augalą. Augančio smalsuolio paklauskite: argi įmantrūs laumžirgių ar drugelių viražai neprimena sportinių lėktuvų skrydžių? Ir pridurkite, jog žmonės pakilo į dangų tik dėl to, kad nuo seniausių laikų stebėjo paukščių sparnus ir vėliau išmoko sukonstruoti į juos panašius skraidymo aparatus…
Nuo 5 iki 10 metų
Darželinukai ir pradinukai daug laiko praleidžia prie kompiuterių ar televizorių, kurie pamažu jiems pakeičia gyvąjį pasaulį. Visą būtiną informaciją vaikas įsisavina akimis ar klausa, tuo tarpu likusieji jutimo organai lieka neišnaudoti. Atrodytų, kokios smulkmenos! Bet uoslės, lytėjimo pojūčių ir net intelekto vystymasis sulėtėja, o tikrąjį gyvenimą pakeičia išgalvoti ir virtualūs vaizdiniai. Vasarą kuo dažniau išsiruoškite į parką, užmiestin ar prie vandens telkinių. Vaikas bent jau kurį laiką turi pailsėti nuo technikos.
Sudominti 5-10 metų atžalą gamtos reiškiniais nėra sunku. Tam, pavyzdžiui, puikiausiai galima panaudoti gamtinius žaidimus (ypač jeigu susirenka daugiau vaikų). Pavyzdžiui, kad ir tokius.
Asociacijos
Paprašykite žaidėjų užsimerkti. Į kiekvieno iš jų ištiestą delniuką paeiliui įmeskite įvairių gamtoje surastų daikčiukų: gilę, kaštoną, upės vandens nugludintą akmenuką, medžio žievės atplaišą, lapą, gėlės žiedą, keletą uogyčių… Tegu vaikai atspėja, ką turi rankose, o vėliau, atsimerkę, sužino, ar buvo arti tiesos.
Senas medis
Bet kuriame miške aptiksite seną aukštą medį. Pasiūlykite vaikams papasakoti jo legendą: kaip jis augo, kas jo drevėje gyveno, kas ateidavo pasivaišinti jo vaisiais, kaip medis jautėsi, pabusdamas pavasarį ir užmigdamas žiemą. Tas, kieno istorija pasirodys įdomiausia, pelnys prizą. Vietoj seno medžio fantazijos objektu gali tapti miško ežeriukas ar upelis, senas kelmas, pievutė, tarp pušų vinguriuojantis takelis ir netgi nuo medžio nukritęs lapas.
Vaivorykštė
Nurodykite vaikams kokią nors vaivorykštės spalvą ir pasiūlykite iš eilės išvardinti tuos gamtos objektus, kurie gali būti tokios pačios spalvos. Už neteisingai nurodytą daiktą ar objektą, nepriklausantį gyvajai gamtai, paskirkite simbolinę baudą, o apdovanoti galima tą, kurio atsakymai yra teisingiausi ar originaliausi.
Herbariumas
Pats herbariumo rinkimo procesas vaikams teikia didelį malonumą, juk visada galima rasti ką nors nepakartojamo ar unikalaus. Būtinai nurodykite vietą, kur aptikote į herbariumą klijuojamą augalą ir pagal galimybes nustatykite, kokiai augalų rūšiai jis priklauso. Nukritę lapai, sausos šakelės, nedidelės šaknytės irgi gali tapti gražiu herbariumo papuošimu.
Spėlionė
Žvelgdami į gamtos objektus, pasiūlykite vaikams paspėlioti: kas į ką yra panašus? Ką jiems primena debesis, o – ką palinkęs gluosnis? Tegul vaikai sugalvoja kuo daugiau vaizdinių – šitaip jie vystys savo asociatyvinę atmintį.
* Naujų ir nežinomų gamtos objektų ar reiškinių paslapčių vaikui neatskleiskite išsyk. Paprašykite, kad jis pats papasakotų apie tai, ką mato, palygintų su jau žinomais daiktais. Tik po jo nuodugnaus apibūdinimo plačiau papasakokite apie jį sudominusį dalyką. Šitaip jūsų sūnus ar dukra įsidėmės ne tik radinio pavadinimą, bet ir jo savybes.
* Skatinkite vaiko kūrybiškumą. Tegu jis piešia gyvūnus, medžius ir gėles, dangų ir debesis. Eidami pasivaikščioti, pasiimkite lupą ar žiūronus: šitaip apžiūrinėti skruzdėlyną ar paukščių lizdą kur kas įdomiau. Pasiūlykite savo fantazuotojui paimprovizuoti: tegul jis pasirenka kurio nors gyvo objekto (žuvelės, paukščio, katinuko, gėlės) vaidmenį ir savo personažo akimis bando pažvelgti į jį supantį pasaulį. Tokios improvizacijos labai lavina dėmesingumą.
* Pratinkite sūnų ar dukrą mėgautis tyla. Atsisėskite miško laukymėlėje ant kelmo ir drauge įsiklausykite į aplink sklindančius garsus. Šnaresys? Iš kur jis? O kas skleidžia šiuos ūkaujančius garsus? Gal tai laukinių karvelių darbas? Kuo daugiau gamtos skleidžiamų garsų vaikas girdės, tuo didesnis bus jo smalsumas. Kad tik jums žinių nepritrūktų atsakyti į jo begalinius klausimus.
Nuo 10 metų
Galima susiruošti į sekmadieninį žygį su visa šeima, aplankyti netoliese esančias apylinkes, paiškylauti, drauge nueiti į botanikos sodą. Vyresniems vaikams paaiškinkite, kaip įkurti laužą, paprašykite jų paieškoti pakuroms senos medžių žievės ar sausų kankorėžių, parodykite, kaip atskirti nudžiūvusį medį nuo gyvo ir kokį galima nusikirsti laužui. Būtinai pabandykite paieškoti grybų ar uogų ir paaiškinkite, kuriuos iš jų galima rinkti, o prie kurių geriau nesiliesti. Pievoje ar miško laukymėje galima aptikti vaistažolių ir informuoti vaiką, nuo kokių negalavimų jos padeda.
Paauglystėje nuotaikų svyravimai – įprastas dalykas. Buvimas gamtoje gali padėti vaikui susidoroti su užgriuvusiomis neigiamomis emocijomis.
Sėdėdamas ant ežero kranto, žvelgdamas į besileidžiančią saulę, gėrėdamasis paukščio skrydžiu, jis pajus sielos ramybę. Pasakykite jam, kad pasistengtų įsiminti tą švarų ir giedrą pojūtį – ir ateityje, užklupus sunkiai akimirkai, tą jausmą „išsitrauktų“ iš savo atminties.
Parengė Ramunė Tolvaišytė
„Mamos žurnalas“
