Kodėl atsirado šis tekstas
Kai žindymo specialistė pasiūlė temą apie „teisingą žindymą“ suabejojome, ar nebus sausi pamokymai, kurių mamos ir taip prisiskaito. Bet gydytoja Audronė Mulevičienė temą „apgynė“: „Šiame straipsnyje yra visa žindymo esmė ir, jeigu kiekviena šeima viską padarytų taip, kaip parašyta, 100 proc., nebūtų žindymo problemų.
Deja, patirtis rodo, kad tėvai vis tiek nori paeksperimentuoti… O paskui sako: „Neveikia“.
Neveikia, kai padarai tik 95 proc. O kad veiktų, reikia visų 100 proc. Ir daug darbo. Dirbti šiais vartotojiškumo laikais? Labai patogu, kai konsultantas važiuoja į namus, bet… Jei šeima nepasiruošusi dirbti, rezultato nebus, nes veikia principas:„Jūs atvažiuokite išspręsti problemos“.
Patikėjome ir siūlome skaityti.
Žindau pagal poreikį – ar pasiseks?
Šiuo vienu vieninteliu klausimu ir atsakymu galime apibendrinti visus mamų skundus dėl žindymo – kiekviena ras bent kruopelytę ją dominusios informacijos.
Ne kartą iš kolegų gydytojų, slaugytojų teko sulaukti abejonių ir skeptiškos nuomonės: „Mama žindė pagal poreikį, o pieno vis tiek sumažėjo, vaikutis nepriaugo svorio ir teko primaitinti mišiniu, – greičiausiai ši taisyklė nieko verta!“.
Taigi pirmiausia išsiaiškinkime, ką reiškia žindymas pagal poreikį. Tai krūties pasiūlymas kūdikiui ar mažam vaikui visuomet, kai jis to nori, arba kai jį būtina pamaitinti, atsižvelgiant į jo fiziologines savybes: kai alkanas, kai siekia šilumos ir artumo, kai nori nusiraminti, kai skauda, kai per ilgai miega, kai…
Priežasčių – nesuskaičiuojama gausybė, nes žindymas – tai ne tik mitybos poreikių patenkinimas. Tai mamos ir vaiko ryšys, pasaulio pažinimas, mokymasis išgyventi savo pojūčius ir jausmus. Tai būtinas ir labai svarbus augančio Žmogaus – fizinės, psichinės, socialinės būtybės – vystymosi etapas.
Nebūna per stipraus žindimo reflekso, kaip nebūna per gerai reguliuojamo širdies, kvėpavimo darbo. Jeigu kūdikis ieško krūties, vadinasi, jam šiuo momentu tai yra būtina, ir šio poreikio nerekomenduojama slopinti pasiūlant čiulptuką, primaitinant mišiniu. Mums belieka atsiliepti į vaikučio poreikius ir žindyti jį taip dažnai ir taip ilgai, kaip jis to nori.
Ar dabar jau pasiseks? Dar ne, nebūtinai…
Mamos padėtis
Kad pienukas tekėtų lengvai, o mažyliui būtų lengviau pavalgyti, labai svarbu, kaip jaučiasi mama. Jeigu žindyvė įsitaisiusi nepatogiai, įsitempusi pečių juosta, nugaros raumenys, yra blokuojamas oksitocino – hormono, atsakingo už pieno tekėjimą, – refleksas. Pienukas teka lėtai, vaikučiui tenka daugiau dirbti, ir žindymas ne toks efektyvus.
Ką daryti? Pirmiausia įsitaisyti patogiai. Jeigu sėdite, kojos per klubų ir kelių sąnarius turi būti sulenktos 90° kampu. Per aukšta kėdė ir norisi pasistiebti ant pirštų galiukų? – po pėdomis pasidėkite knygą. Prie vaikučio norisi pasilenkti? – pasirinkite aukštesnę pagalvę, kad mažylis būtų krūtų aukštyje.
Gulėdama ant šono galvą prilaikote ranka? – pasidėkite pagalvę po galva taip, kad ranka laisvai apkabintumėte mažylį, o pečių juosta nebūtų įtempta. Nugarą atremkite į patogiai sulankstytą antklodę. Svarbu, kad visą laiką, kol žindysite, jaustumėtės gerai ir nepavargtumėte. Žindymas turi būti poilsis!
Ar dabar jau pasiseks? Dar ne, nebūtinai…
Kūdikio padėtis
Kad vaikutis galėtų efektyviai žįsti, ne mažiau svarbi ir jo padėtis. Dėl įdomumo padarykite trumpą mankštelę. Laikykite galvą tiesiai ir nurykite seiles.
Dabar pasukite galvą į dešinę arba kairę ir vėl nurykite seiles. Kada lengviau tai padaryti? Žinoma, kai galvą laikote tiesiai! Taigi ir vaikutį prie krūties guldykite taip, kad jo ausytė, petukas ir klubas sudarytų vieną tiesią liniją – jam bus lengviau žįsti, valgydamas prisiris mažiau oro.
Apžiojimas
Jau ne kartą girdėjote, jog kūdikis turi išsižioti kuo plačiau, suimti ne tik spenelį, bet ir didžiąją dalį rudojo laukelio (daugiau iš apačios nei iš viršaus). Dažniausiai susiduriame su klausimu, kaip tai padaryti. Čia ir vėl mums pravers mankšta. Galvą atloškite atgal ir išsižiokite, kiek galite. Dabar galvą prilenkite prie krūtinės ir vėl išsižiokite. Kada išsižiojate plačiausiai? Žinoma, kai galvą atlošiate atgal!
Taigi dabar pasižiūrėkite, kaip krūtį apžioja Jūsų vaikutis. Jeigu siekdamas krūties, jis lenkia galvą prie savo krūtinės, jis plačiai neišsižios ir galiausiai suims tik spenelį. Stumtelėkite jį taip, kad spenelis būtų ties jo nosyte, – dabar, siekdamas krūties, jis nori nenori atloš galvą atgal ir plačiai išsižios. Jau atrodo, kad žiovauja? – prašom, drąsiai glauskite prie krūties (jokiu būdu nedarykite atvirkščiai ir nekiškite krūties į burną). Prilaikykite tik už spranduko – jeigu spausite galvytę prie savęs, sužadinsite refleksus ir vaikutis automatiškai stumsis nuo mamos.
O dabar jau pasiseks? Dar ne, nebūtinai…
Efektyvus žindimas
Būti prie krūties (nors ir visą valandą) – tai dar nereiškia efektyviai žįsti. Sveikas naujagimis ar kūdikis žinda aktyviai, ritmiškai – pirmaisiais mėnesiais dirba ne mažiau kaip 15–20 min. su neilgomis pauzėmis. Galime matyti, kaip „pumpuoja“ jo žandai, juda smilkiniai, girdime nuryjamo gurkšnio garsą. Pažindęs jis atsipalaiduoja: pats paleidžia krūtį, palaimingai šypsosi, kumštukai atsigniaužia, aplanko saldus miegelis.
Tai dabar jau pasiseks? Beveik, tik…
Ar užtenka pieno?
Dabar jau turime įsitikinti, kad vaikučiui tikrai užtenka pieno (taip taip – tai viena iš rečiausiai pasitaikančių nesėkmingo žindymo priežasčių, nors mamos ir sveikatos priežiūros specialistai ją nurodo kaip dažniausią!).
Tai padaryti paprasta – kaip dukart du. Prašome paimti popieriaus lapą, pieštuką ir kasdien žymėti, kiek kartų per parą pakeitėte šlapias sauskelnes.
Jeigu vaikutis nuo ketvirtos gyvenimo paros pasišlapina ne mažiau kaip šešis kartus per parą bespalviu ir bekvapiu šlapimu (sauskelnės pilnos, sunkios), galite būti ramūs – jam tikrai pakanka pienuko, o dažnas žindimas, neramumas, verkimas, pasitaikantys vakariniai maratonai – tai tik laikini vystymosi etapai. Netikite? – dar kartelį sugrįžkite prie skyrelio „Žindymas pagal poreikį“!
Ar dabar jau pasiseks? Taip, jeigu paisysite rekomendacijų!
Vis dėlto praktika rodo, jog tėveliai mėgsta eksperimentuoti: net jeigu jau viską viską žino, vis tiek pabando ką nors padaryti savaip – o gal pasiseks. Deja, nepakanka žinoti – reikia daryti viską be išimties nuo A iki Z. Ir tada jau tikrai pasiseks!*
*Visose svarbiose sutartyse būna skyrelis, pažymėtas žvaigždute. Daugeliui šeimų šios rekomendacijos padės žindyti ilgai ir sėkmingai. Vis dėlto kai kurioms reikės specialisto pagalbos, pvz., parenkant žindymo pozą (kai mamos krūtys itin mažos ar didelės, vaikutis turi įgimtų anomalijų ir specialiųjų poreikių), skiriant gydymą (kai mažyliui nustatytas trumpas liežuvio ar lūpos pasaitėlis) ir pan. Dažniausiai, įveikus kliūtis, žindymu galima mėgautis taip ilgai, kiek to nori visa šeima.
Teisingas apžiojimas:
- Plačiai pražiota burna.
- Apžiotas ne tik spenelis, bet ir rudasis laukelis (daugiau apačioje).
- Lūpos išsivertusios kaip ančiuko.
- Vaikutis gerai prigludęs prie krūties, žindant be vargo išlaiko ją burnoje.
- Žindant negirdėti jokių pašalinių garsų (čepsėjimo, kliksėjimo), mamai neskauda.
Žindymas pagal poreikį:
- Pastebėkite pirmuosius alkio požymius.
- Mažylį žindykite pagal poreikį, bet ne rečiau kaip:
Kas 3 val. dieną.
Kas 4 val. naktį.
- Žindykite ne trumpiau kaip 15–20 min., kol pats kūdikis paleis krūtį.
- Vieno žindymo metu žindykite iš vienos krūties. Krūtis keiskite ne dažniau kaip kas 1–1,5 val.
„Mamos žurnalas“
