Kiekvieno žmogaus gyvenime atseikėta nemigo naktų – prieš egzaminus ar besilinksminant vakarėliuose. Tačiau didžiausia nemigos ir nuovargio dozė skiriama kūdikį auginančiai mamai. Psichologai ir gydytojai vieningi – vaiką auginanti moteris turi stengtis pamiegoti dieną, laisvą minutę išnaudoti ne puodų šveitimui, o poilsiui. Nepakeičiama atsipalaidavimo priemonė vanduo, o ypač – šilta kvepianti vonia.
Išsibudinimui – dušas
Daugumai „pabusti“ padeda dušas. Šiltas vanduo maloniai glosto odą. Dušo želė aromatas, susimaišęs su vandens garais, skatina giliai įkvėpti ir iškvėpti, užpildyti kvapiomis žolėmis visą krūtinę. Kelios minutės vienatvėje, kur girdėti tik tekančio vandens garsas, nuramina. Po dušo jau ne taip sunku eiti ir į virtuvę ruošti pusryčių šeimai.
Atsibusti padės kontrastinis dušas. Pirmiausia atsukite šiltą vandenį, po juo stovėkite tol, kol sušils visas kūnas. Tada trumpam atsukite vėsų. Po kelių sekundžių vėl mėgaukitės šilta srove. Šiltas ir šaltas bangas pakartokite kelis kartus. Dušas gerina kraujotaką, nes smulkios vandens srovelės masažuoja odą ir poodinius sluoksnius.
Poilsiui – vonia
Geriausias „vaistas“ nuo streso – šilta vonia. Stresas (o jaunai mamai jo tikrai pakanka) padidina kraujo spaudimą, sukelia galvos skausmus, gali tapti net opaligės priežastimi.
Ginekologai rekomenduoja pirmaisiais 3 nėštumo mėnesiais ir 6-8 savaites po gimdymo, kol dar valosi gimda, atsisakyti vonios ir maudytis po dušu. Gimdžiusios moterys patvirtins, kad ta diena, kai pirmą kartą po gimdymo jau galima pagulėti putų pilnoje vonioje, tampa tikra švente. Kur kitur galima pajusti nenusakomą nesvarumo palaimą, kurią teikia keliamoji vandens jėga? Kūnas sušyla, raumenys atsipalaiduoja ir suglemba.
Neteisingai manoma, kad gulėjimas vonioje slopina ir tinka tik prieš miegą. Nuo vandens temperatūros ir gulėjimo vonioje trukmės priklauso ir vonios poveikis.
Paprastoje vonioje, kurios temperatūra 34-36°C šilumos, rekomenduojama gulėti apie 10-20 minučių. Tokia vonia atgaivina ir tonizuoja.
37°C apyšiltėje vonioje gulima iki 30 minučių. Ši vonia panaikina stresą, suteikia žvalumo. Po tokios vonios patariama porai minučių palįsti po vėsesniu dušu, kad pagerėtų kraujotaka.
Šilta, 38-39°C temperatūros vonia, atpalaiduoja ir migdo.
Karštos 40-41°C vonios gerina medžiagų apykaitą, atpalaiduoja. Tačiau tokioje vonioje patariama gulėti neilgiau kaip 3-15 minučių.
Vonios ritualai
Gulint vonioje galima atlikti daug grožio procedūrų. Nemiga ir nuovargis pirmiausia atsispindi veide. „Maišelius“ po akimis galima sumažinti paprasčiausiais panaudotais arbatos pakeliais, tik iš vakaro juos nepamirškite įdėti į šaldytuvą. Su tokiais vėsiais žolių kompresais ramiai pagulėkite penkias minutes. Kompresams tinka ne tik arbatžolės, bet ir vaistažolės (pavyzdžiui, ramunėlės). Svarbu, kad jautri paakių oda nebūtų alergiška vieniems ar kitiems augalams.
Savimasažas irgi gali išbudinti, kaip ir puodelis stiprios kavos. Pavyzdžiui, pakanka vieną minutę energingai trinti delnais ausis, kad išlakstytų visi miegai. O ką kalbėti apie energingą kūno trynimą vonios kempine.
Kvapnieji ekstraktai
Kad vonia suteiktų dar daugiau malonumo ir naudos, naudokite žolelių ekstraktus voniai. Žolelių ekstraktai veikia dvejopai – kvapu ir veikliosiomis medžiagomis, kurios įsiskverbia per odą. Nuo ekstraktų priklauso vonios poveikis – vonios ekstraktai padeda atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, ramina nervus esant stresinėms situacijoms, pakelia nuotaiką, stangrina odą, tonizuoja ir didina organizmo atsparumą, gerina kraujotaką.
Žinodamos savo „silpnąsias vietas“, rinkitės sau tinkamą žolelių ekstraktą.
Žaliosios arbatos ir ramunėlių ekstraktas stiprina imuninę sistemą. Nuo seno žinomas stebuklingas ramunėlių poveikis – jos puikiai dezinfekuoja, slopina uždegimą ir ramina, sumažina sąnarių skausmus, nuramina linkusią į uždegimus odą. Ramunėlėse gausu ,,imuniteto vitaminu” vadinamo vit.C, karotino, mineralinių medžiagų. Šis ekstraktas labai tiks toms mamoms, kurios skundžiasi nugaros skausmais, vakare jaučia viso kūno raumenų skausmus, jaučia pirmuosius peršalimo ligos požymius.
Mėtos ir eukaliptų ekstraktas tiks toms moterims, kurioms trūksta energijos, kankina nuovargis. Mėta gaivina, stimuliuoja, panaikina nuovargio jausmą, gali numalšinti galvos skausmus, pagerina kraujotaką, dezinfekuoja. Visi žinome šaldantį ir gaivinantį mėtos poveikį. Eukaliptas mažina skysčių kaupimąsi organizme,tinka persišaldžius, sloguojant, nes turi antibakterinių savybių. Be to, gaivūs mėtos ir eukalipto kvapai pakelia nuotaiką.
Rozmarino ir kaštonų derinys išvalo odą. Rozmarinas turi antiuždegiminių savybių. Rozmarino ekstraktai priskiriami prie šildomųjų ir dirginamųjų, nes greitai išblaško miegus, tonizuoja organizmą. Nuo senų laikų manoma, kad rozmarinai suteikia džiaugsmo ir išsaugo jaunystę.
Apelsino ir melisos ekstraktas panaikina nuovargio jausmą, gaivina, stimuliuoja, pakelia nuotaiką, efektyviai ramina nervus esant stresinėms situacijoms (ne veltui melisos preparatų gydytojai skiria nervams raminti). Melisos lapuose gausu vitamino C, dar melisa vadinama širdies žole, širdies ramintoja, ji tinkama sutrikus miegui. Šis žolelių ekstraktas tiks, jei vonioje norite pagulėti dieną. Citrusiniai vaisiai turi nuotaiką keliančių galių – ne veltui Japonijoje visą rudenį ir žiemą viešos vietos (mokyklos, parduotuvės, metro) kvėpinamos lengvais citrusų kvapais.
SPA namuose
Praeis mėnuo kitas ir rasite laiko nueiti į sporto klubą, pirtį, baseiną ar grožio centrą. O kol kas mėgaukitės SPA namuose. Šilta vonia, o po jos puodelis arbatos – tai tik keliolika minučių, kurias drąsiai galite ,,atimti” iš miegančio vaikučio.
„Mamos žurnalas“
