Komentuoja Šiaulių miesto l/d „Žirniukas“ logopedė-metodininkė Jurgita Lendraitienė
Labai dažnai mamos išsigąsta, kad vaikas kalbą supranta, o nekalba. Mamos mėgina tą patį žodį kartoti, kad ir šimtą kartų, o vaikas nekartoja. Kodėl? Kiek dar kartų reikia pakartoti, kad ištartų? Nepadės, kad ir daugiau ištarsite, paprasčiausiai Jūsų vaikutis negali pakartoti. Priežasčių daug, jos įvairios. Kas lėmė nekalbėjimą Jūsų atveju, tiksliai gali nustatyti tik logopedas
Pamėginsiu apžvelgti priežastis, dėl ko taip atsitinka (ne tik šiuo atveju, bet apskritai)
Dažnai vaikui skiriama nepakankamai dėmesio.
Jaunutė mama nežino, kaip kalbinti savo vaikelį.
Vaikučius palieka močiučių globai, kurios kalba „mažų vaikų kalba“, „derinasi“ prie mažylio lygio.
Arba vos vaikas parodo, ko nori, piršteliu, tuojau pat paduoda, net neleisdamos jam pačiam paprašyti, o kartu ir prakalbėti.
Kitas dalykas – asocialios šeimos ar konfliktai šeimoje, kai vaikelis tarsi užmirštamas, o suaugusieji sprendžia savo problemas. Tai logopedai apibūdina, kaip pedagoginį apleistumą dėl kurio nesivysto kalba. Ši padėtis lengvai pataisoma: vaikutis turėtų pradėti lankyti darželį, logopedinius užsiėmimus, o namuose atlikti logopedo skirtas užduotis: smulkiajai motorikai lavinti („pirštukų mankštą“), artikuliacinio aparato mankštelę (pratimai liežuviui, lūpoms ir t.t.), kuriuos skiria logopedas
Sudėtingesnė situacija būna tada, kai nėštumo periodą, gimdymą, pogimdyvinį laikotarpį lydi daug neigiamų veiksnių.
Tai infekcinės ligos, rezus faktorius, priešlaikinis gimdymas, pridusimas, cezario pjūvis (nereikia jo laikyti nekenksmingu vaikui) ir kt.
Paprastai gimdymo traumos sukelia neurologinių sutrikimų, dėl kurių kalba vystosi pavėluotai, o kartais ir laiku, bet tada dėl netikslių liežuvio judesių ji gali būti tarsi „suvelta“
Prie negatyvių veiksnių priskiriamos ir vaiko ligos, traumos, alergijos
Didelės reikšmės turi ir paveldėjimas, kai vienas kuris iš šeimos narių vaikystėje lankė logopedinius užsiėmimus
Visa, ką paminėjau, daugiau priskiriama prie „nematomų“ veiksnių.
Ką galime pamatyti? Gomurio nesuaugimą, netaisyklingą sukandimą, trumpą liežuvio pasaitėlį (dėl kurio vaikas kartais visiškai negali pakelti liežuvio, todėl ir negali ištari reikiamų garsų, liežuvio judesiai riboti, o taip neturėtų būti)
Antrieji gyvenimo metai: pirmasis pusmetis
Kalbėjimas
Antraisiais gyvenimo metais vaikas aktyviai gausina savo žodyną. Nors žodžiai artikuliuojami netaisyklingai ir trumpinami, tačiau artimiausi vaikui žmonės supranta jų prasmę
Charakteringas šios fazės bruožas yra „vieno žodžio sakinys“.
Žodis vaikui atstoja visą sakinį.
Savo reikšmę toks vieno žodžio sakinys įgauna, skirtingai moduliuojant balsą, tono skambesį ir palydint jį gestais ar mimika.
Panaudojus visas išraiškos priemones, žodis gali tapti klausiamuoju ar tiesioginiu sakiniu
Pavyzdžiui:
Vaiko pasakymas „Lialia?“ reiškia „Kur mano lėlytė?“
Vaiko pasakymas „Lialia“ reiškia „Štai mano lėlytė.“
Labai svarbu vaikui parodyti, kad supratome jo mintį, ir palydėti tai taisyklinga kalba, pakeičiant ir išplečiant vaiko vieno žodžio sakinį
Šiuo laikotarpiu vaikas dažniausiai naudoja vieną sąvoką keliems panašiems daiktams ar reiškiniams įvardyti.
Taip garsažodis „brum“ ar „pypy“ gali būti naudojamas visoms transporto priemonėms įvardyti, nesvarbu, ar tai būtų traktorius, traukinys ar kranas.
Vėliau, kalbai vystantis, vaikas vis labiau diferencijuoja sąvokas.
Dažnai tose srityse, kurios vaiką domina (pavyzdžiui, transportas, gyvūnai ir t.
t.), jis turi ypač platų ir diferencijuotą žodyną
Pusantrų metų vaikas valdo maždaug 25-30 žodžių
Kalbos supratimas
Šalia atskirų žodžių vaikas supranta ir trumpas frazes (pavyzdžiui, „Duok man šaukštą“) bei klausimus (pavyzdžiui, „Kur tavo meškiukas?“). Žaidimų metų vaikas reaguoja į savo vardą
Bendroji raida
12-15 mėnesių vaikas pradeda vienas žengti pirmuosius žingsnius. Žaidimuose vaikas pradeda atpažinti apvalias formas (pavyzdžiui, apvalių formelių bokšteliai)
Antrieji gyvenimo metai: antrasis pusmetis
Kalbėjimas
Plečiantis vaiko pasauliui ir kaupiantis patyrimui, turtėja ir kalba. Vaikas pradeda kalbėti 2-3 žodžių sakinukais, pavyzdžiui, „turiu batą“ arba „čia batai“. Vaikui vystantis, tobulėja ir jo kalbiniai gebėjimai, ilgėja sakiniai, gerėja tartis, vaikas vis dažniau savo žaidimą palydi kalba ir pradeda kalba formuluoti savo norus
Šiuo laikotarpiu prasideda ir pirmasis klausinėjimo periodas.
Vaikas dažnai perklausia pavadinimų daiktų, kuriuos jis mato savo aplinkoje: „Kas čia?“.
Dažnai tą patį klausimą jis pateikia daugybę kartų, kad, daug kartų išgirdęs atsakymą, gerai įsidėmėtų sąvoką.
Dažniausiai tai kasdienės aplinkos daiktų pavadinimai: žaislų, maisto, namų apyvokos daiktų.
Vėliau prisidės ir abstrakčios sąvokos
Antrųjų gyvenimo metų pabaigoje vaiko žodyną sudaro apie 250 žodžių
Kalbos supratimas
Pasyvus vaiko žodynas kur kas gausesnis nei aktyvus. Vaikas supranta klausimus ir posakius, kurie nesusiję su esama situacija ar tuo metu vykstančiu veiksmu, ir atitinkamai atsako kalba, mimika ir gestais (pavyzdžiui, veiksmu reaguoja į nurodymą „Atsinešk savo švarkelį…“, kai visi sėdi prie stalo ir valgo)
Bendroji raida
Judesiai darosi vis labiau koordinuoti, o bėgiojimas – saugesnis. Vaikas pradeda atpažinti keturkampes formas, o vėliau – ir trikampes (pavyzdžiui, formų kaišiojimai, pirmosios dėlionės)
18 mėnesių vaikas nori vis daugiau veikti vienas, savarankiškai, todėl jis jau bando pats valgyti šaukštu bei gerti iš puodelio
18-24 mėnesių amžiaus vaikas bando padėti jį rengiant
Laiptais lipa pristatomuoju žingsniu ir kabinasi į turėklus
Teisingai pataiso paveikslėlį, jei šis yra apverstas žemyn ar guli ne ta puse.
