Tai ne laiškas, o straipsnis!
Laukiausi pirmą kartą, kaip ir visoms buvo įvairiu baimių, ieškojau žinių knygose, internete.
Labai gaila, bet neradau beveik jokios teigiamos, raminančios informacijos, buvo tik įvairių baisių istorijų, gąsdinančių patyrimų apie gydytojų nepriežiūrą.
Skaičiau L. Fraser knygą „Supermamos vadovas“, kurioje gimdymo skausmai buvo aprašomi itin vaizdžiai: „Įsivaizduokite dvi rankas, kišamas į makštį ir labai lėtai ją plečiančias, kol bus galima įsodinti milžinišką agurotį ilgesniam kaip 10 valandų laikotarpiui, tuo pačiu metu dar mėsinėjamą įkaitusiu žarstekliu ir patiriančią iki sąmonės netekimo skausmingus pilvo spazmus. < …> Tiesa, bus 5000 kartų blogiau“…
Viena mama savo tinklaraštyje rašė, kad papasakoti apie gimdymą jai reikia 2 butelių vyno – pirmo, kad galėtų prisiminti, o antro, kad vėl užmirštų.
Jau nekalbu apie straipsnius, kuriuose aprašoma, kaip dėl gydytojų aplaidumo moteris buvo išsiųsta namo, tačiau pagimdė automobilyje. Na kaip po tokios informacijos pirmakartė mama gali ramiai laukti gimdymo? Žinoma, kad pasąmonėje išlieka negatyvi informacija, kuri ir sukelia skausmus, problemas.
Aš bandžiau nusiteikti teigiamai, ieškojau Google „teigiamos gimdymo patirties“, tačiau nieko neradau! Todėl noriu, kad išspausdintumėte apie mano gimdymą (tik ne laiškų skyrelyje, o kaip atskirą straipsnį), ir būtinai įkelkite į internetą, kad kitos pirmakartės mamos surastų. Tad štai – mano istorija.
MANO GIMDYMAS BUVO LENGVAS, GREITAS IR TIKRAI NESKAUSMINGAS!
Kas vakarą – maldelė
Lankiau paskaitėles Kauno P. Mažylio gimdymo namuose, buvau pasiruošusi teoriškai, susipažinusi su gimdymo namais. Kiekvieną vakarą prieš miegą sukalbėdavau maldelę prašydama, kad gimdymas būtų lengvas ir greitas, neskausmingas.
Gimdymas vėlavo kelias dienas, tad kasdien atidžiai stebėjau save. Vieną rytą kažkas šiek tiek nubėgo, pamaniau, kad vandenys. Vyras nuvežė į gimdymo namus. Atliko tyrimus, paaiškėjo, kad tai ne vandenys, o gleivių kamštis, tikrų sąrėmių nėra, tik paruošiamieji, tačiau gydytojai nusprendė pasilikti mane ligoninėje ir stebėti, klausė vaisiaus tonų, atliko tyrimus.
Gimdymas tik po savaitės?
Pakalbėjau su seserimi, ji sakė, kad kai jai nubėgo kamštis, pagimdė tik po savaitės. Nusprendžiau, kad ryte paprašysiu, jog išleistų namo, nes nenorėjau savaitę gulėti. Tačiau naktį pradėjo skaudėti nugaros apačią, pagalvojau, gal tai sąrėmiai? Buvo trys skausmai su nereguliariais tarpais, tai kas 10, tai kas 15 minučių. Nusprendžiau nueiti į tualetą, atsistojau, ir nubėgo vandenys. Dabar tikrai supratau, kad vandenys, nes kiekis buvo akivaizdus. Gerai, kad buvau gimdymo namuose, susiradau budinčią akušerę. Ji mane nuramino, liepė susirinkti daiktus ir nusivedė aukštu žemiau į gimdyklą. Sakė: „Kaip pirmakartė, pagimdysite ryt vakare“. Prognozavo, kad gimdymas truks apytiksliai 17 valandų…
Miegokite, tai ne gimdymas
Gimdykloje pasakė, kad pailsėčiau, pamiegočiau, o kai užeis sąrėmis, kad stengčiausi atpalaiduoti pilvo apačią, o ne įsitempti. Vyro irgi siūlė dar nekviesti, nes vis tiek kol kas sąrėmiai netikri, aparatas vis dar rodė nereguliarius ir nestiprius.
Atsiguliau ant kušetės šonu, ant pagalvės pasidėjau pilvą ir kai užeidavo skausmai, stengdavausi atpalaiduoti apačią, taip pat kumščiu ratu tryniau nugarą. Pamiegoti nepavyko, nes sąrėmiai užeidavo kas 5 min. Kitose dviejose gimdyklose vyko sunkūs gimdymai, vienoje verkė, kitoje šaukė, gydytojai buvo užsiėmę ten, o mane palikę ramybėje, kad „pamiegočiau“.
Laikiausi gana ramiai, kadangi mano sąrėmiai „netikri“, gimdymas „dar nevyksta“, nebijojau, nesijaudinau. Po 3 valandų atėjo gydytojas, vėl atliko tyrimus, paklausė tonų, pažiūrėjo kaklelį.
Paaiškėjo, kad atsidaręs 4 cm, sakė, „vyksta natūrali gimdymo veikla, kaip pirmakartė, pagimdysite dar negreit, vakare“. Pasiūlė vaikščioti, pasėdėti ant kamuolio ar daryti bet ką, ko tik man norisi.
Skausmus mažinsiu vonioje
Viską pabandžiau, bet man geriausiai tiko gulėti ant šono ir kumščiu sukti ratus nugaroje. Džiaugiausi, kad dar mažai skauda. Skausmas buvo panašus į maudimą prieš mėnesines, tik kiek intensyvesnis. Vis stengiausi atsipalaiduoti. Po valandos sąrėmiai padažnėjo kas 3 minutes, buvo vis dar pakenčiami, nei aimanavau, nei verkiau, tik intensyviai kvėpuodavau, stengdavausi „iškvėpuoti“ skausmą.
Paskambinau vyrui, pasakiau, kad jau ruoštųsi atvažiuoti, nes reikia, kad jis pamasažuotų nugarą. Dar po valandos paprašiau vonios, specialiai rinkausi gimdymo namus su sūkurine vonia, nes girdėjau, kad ji atpalaiduoja ir nuramina skausmus. Buvau prisiskaičiusi, kad nuskausminamieji kenkia kūdikiui, buvau prieš juos nusiteikusi, maniau, man pakaks vonios. Akušerė perspėjo, kad vonioje gali susilpnėti gimdymo veikla, tad paklausiau: „Juk neužsidarys tas, kas jau atsidarė?“ Patikrino, pasirodo, atsidarymas jau 8 cm! Per dvi valandas atsidarė dar 4 cm!
Ši moteris kantri
Viena akušerė tarstelėjo, kad „ši moteris kantri“. Bet man iš tiesų nelabai skaudėjo. O aparatas vis dar rodė neintensyvius, nereguliarius sąrėmius.
Pasižiūrėjau į kreivę, mano sąrėmiai vyko per vidurį skalės – tarp 50–60, kai kreivėje yra 100 padalų. Tad normalu, kad mano skausmai buvo pusėtini.
Po 20 minučių vyras pasiūlė pasižiūrėti, ar tinkamas vanduo vonioje, buvo spėję pribėgti puse vonios. Šiek tiek tūptelėjau ir pajutau, kad stumiu.
Paprašiau pakviesti akušeres. Buvo net šiek tiek juokinga, kai vyras pradarė duris ir kvietė: „Ateikite, jinai stumia“. Nors sunkiai patikėjo, bet atėjo 3 akušerės ir vyr. gydytojas. Pradėjo ruoštis, patikrino, kaklelis buvo visiškai atsidaręs, tad per tas 20 minučių atsivėrė paskutiniai 2 cm!
Vonia liko nepanaudota…
Gydytojas vis tiek tvirtino, kad kaip pirmakartė pradėsiu gimdyti po pusvalandžio, tačiau aš vėl elgiausi ne pagal vadovėlį, jau visai nejaučiau skausmo, tik stiprų norą stumti per sąrėmius. Paklausiau ar jau matyti galvutė, akušerė pasakė, kad mato daug plaukų. Tai man suteikė dar daugiau jėgų. Taip per 5–6 stūmimus ir gimė mano dukrytė! Visas gimdymas užtruko 6 val. 40 min.! Dukra gimė ryte 7:21, o ne vakare, kaip buvo prognozuota. Svėrė 3620 g, buvo 51 cm ūgio.
Aš tokia ne vienintelė
Esu labai dėkinga gydytojams, kurie nors ir netikėdami, prognozuodami neteisingai, bet prižiūrėjo mano gimdymą ir padėjo lengvai ateiti į šį pasaulį mano dukrelei. Neprireikė jokių vaistų, neturėjau net kateterio rankoje, viskas įvyko visiškai natūraliai. P. Mažylio gimdymo namai įvykdė visus pažadus – buvo suteikta galimybė vaikščioti, naudotis kamuoliu, vonia, gimdymo metu dalyvavo net 4 medikai, pagimdžius pirmiausia davė dukrytę man ir tik po kelių valandų nuprausė, pamatavo, atliko reikiamus tyrimus. Pirmąją dieną akušerės atsakingai ir kantriai mokė maitinti krūtimi ir viso kito, ko nemokėjome. Kaip ir pageidavau, gavau nedidelę vienvietę palatą nemokamai! Buvau apsupta dėmesio, prižiūrima. Galiu atsakingai pareikšti, kad nė karto nejutau jokio spaudimo nė iš vieno mediko dėl kokios nors finansinės „padėkos“.
Mamoms noriu pasakyti – aš tokia ne vienintelė. Pagimdžiusi išgirdau daug istorijų, kad gimdymas buvo greitas, lengvas, neskausmingas.
Tik niekas nesivargina ir nepapasakoja pozityvių patirčių. Gal man padėjo kasdienė maldelė, pozityvus nusiteikimas, stengimasis atsipalaiduoti, o gal manymas, kad dar nieko nevyksta, kad „sąrėmiai netikri“ ir dar „ne gimdymas“, nes gimdysiu tik vakare. Dabar mano dukrelei pusė metų, ji rami ir sveika, o aš galiu pasakyti, kad iš tikrųjų motinystė „veža“.
Agnė
„Mamos žurnalas“
