Ne paslaptis, jog visi tėvai beveik kasdien susiduria su galvos skausmu, ką pasiūlyti savo išrankiam mažajam valgytojui. O juk norisi, kad maistas būtų kokybiškas, subalansuotas ir įvairus. Tačiau ne visi žino, jog tie patys maisto produktai savo naudingų medžiagų gausa dėl skirtingų žaliavų ar technologinio proceso gali labai skirtis.
Pavyzdžiui, „demonizuojama“ manų košė, įprastai gaminama iš kviečių miltų, turi ir gerokai naudingesnę alternatyvą, gaminamą iš speltos grūdų. Tad kas yra spelta, kuo ji naudinga bei kodėl nereiktų vaikų mityboje užmiršti manų košės, komentuoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.
Ar visada miltai lygu blogiui?
Nors dauguma dabartinių tėvų savo vaikystėje galėtų prisiminti, jog miltinių patiekalų skanauti gaudavo ypač dažnai, tačiau šiais laikais tėvai dėl maistingumo trūkumo tokių patiekalų savo vaikams stengiasi privengti. Bet po prekių lentynas paplitus įvairesnėms miltų, kruopų, košių rūšims bei tobulėjant jų apdorojimo procesams, gydytoja svarsto, ar tikrai yra pagrindo bijoti šių produktų.
Gydytoja dietologė paaiškino, jog kvietinių ir speltos miltų skirtumas slypi jų apdorojime. „Kalbant apie pagrindinius skirtumus tarp kvietinių ir speltos kruopų – kvietinėse kruopose mineralai bei vitaminai slepiasi po luobele ir technologinio proceso metu minėtoji luobelė yra nuimama, tokiu būdu prarandant nemažą kiekį mums reikalingų medžiagų. Tuo tarpu speltos kruopose vitaminai bei mineralai pasiskirstę per visą grūdą, todėl apdorojant išlieka gerokai daugiau naudingų medžiagų nei įprastose kvietinėse kruopose“, – teigia A. Jauniškytė-Ingelevičienė.
Viena iš svarbiausių bei būtiniausių kraujo sudėtinių dalių yra geležis, kuri dėl svarbos vaikų vystymuisi bei raidai yra kaip niekad reikalinga. Todėl gydytoja išskiria privalumą, jog speltos manų košė pasižymi aukštu geležies kiekiu, maždaug keturis kartus didesniu už kvietinę. Taip pat nedideliais kiekiais rasime kalcio, magnio, B1 bei B6 vitaminų.
Kaip teigia „Malsenos“ atstovas, speltos manų rūšies atsiradimu norima ne tik suteikti sveikesnę, naudingų medžiagų gausesnę alternatyvą, bet ir apskirtai pirkėją paskatinti labiau domėtis, kokias kruopas jis renkasi. „Visi augome valgydami manų košę ir kiek apmaudu, jog šiais laikais manai nevertai įgavę kiek neigiamą nuomonę. Šiuo produktu norime paskatinti pirkėjus domėtis, jog ne visos kruopos yra vienodos ir ne visos košės gaminamos taip pat“, – nostalgišką vaikystės maistą prisimena vadovas Marius Dužinas.
Svarbiausia – medžiagų įvairovė
Vienintelis ekspertės manų košėje randamas trūkumas – mažai skaidulinių medžiagų, dėl ko maistas yra lengviau įsisavinamas. Bet į tai kviečia pažvelgti ir kitu kampu – manų košę tikrai mėgsta vaikai, ir ji puikiausiai gali pasitarnauti, tarkime, vaikui sveikstant po ligos ar neturint apetito. Manų košė lengvai virškinama, lengviau įsisavinama, neapkrauna vaiko skrandžio.
Paklausta dėl prastos manų košės reputacijos gydytoja pabrėžia, jog visų reikalingų medžiagų viename patiekale gauti neįmanoma ir todėl į gerą ar blogą maistą ji teigia nieko neskirstanti. Esą ne tik skanu, bet ir svarbu patiekalą papildyti kitais maistingais priedais, kurie kartu derėtų ir sudarytų puikų duetą. Taip pat ir su manų koše – tinkamai subalansavus jos pagardus ne tik puikiai atsiskleis speltos nauda, bet bus ir daug lengviau tokį patiekalą pasiūlyti vaikui.
„Nematau, dėl ko reiktų šį patiekalą „demonizuoti“. Jeigu viename mūsų patiekale trūksta skaidulinių medžiagų, jų gausime kitu patiekalu, kitais būdais – juk visą dieną nevalgome tik manų košės. Šalia suvalgius obuolį, riešutų ar ankštinių daržovių gausime visą mums reikalingą skaidulų kiekį. Valgant įvairų maistą, organizmas maistines medžiagas subalansuoja. Tai ir yra sveikos mitybos esmė – valgyti įvairiai.“
Gydytoja dar kartą išskiria, jog svarbu vaikytis ne madingo maisto, bet subalansuotos, įvairios mitybos. Nevertėtų savęs kankinti valgant tik vieną ar kelis itin sveikus produktus, bet suvokti, jog iš kelių produktų visų reikalingų medžiagų spektro negausime ir kaip tik pagalvoti, kaip turtingiau paįvairinti savo stalą.
„Stebime, jog dabar ganėtinai populiaru atrasti vieną ar kelis super-produktus, kuriuose naudingų medžiagų itin gausu ir mitybą grįsti būtent jais. Bet tas pats maistas atsibosta, o vaikams apskritai neretai ką nors valgomo įpiršti tampa dideliu galvos skausmu. Tarkime, 2-4 metų vaikai ypatingai prašo gausaus angliavandenių turinčio maisto – blynai, varškės apkepas, sausainiai ar ta pati manų košė. Vaikus reikia pratinti prie įvairaus maisto – šių valgių, jei tik vaikas prašo, išimti iš raciono nereikėtų. Dar kartą priminsiu, jog svarbiausia – įvairovė.“
Paslaptis – pagarduose
Pasak gydytojos dietologės, pagardai ne tik labiau sudomins vaikus, bet ir suteiks itin daug maistingų, natūralių skaidulinių medžiagų. „Valgant lengvai įsisavinamą maistą, kaip speltos manų košę, kraujyje pakyla gliukozės kiekis. Tam, jog sulėtintume įsisavinimą ir prailgintume sotumo jausmą reiktų tiek papildomų riebalų, tiek baltymų. Tad pagardinimui labai tiktų truputėlis sviesto ar kokosų aliejaus. Taip pat siūlyčiau gardinti košę riešutų sviestu, uogomis ar cinamonu. Vaikai tikrai džiaugsis tokiais priedais.“
Gydytoja dietologė kviečia pasvarstyti, kaip dar virtuvėje pasitelkiant speltos manus būtų galima rasti sveikesnių opcijų. „Pavyzdžiui, visiems žinomo varškės apkepo recepte siūlyčiau vietoj įprastų manų pabandyti speltos manus, taip gaunant daugiau vitaminų ir ypač mineralų. Nors ir skambės neįprastai, bet vietoj daug pridėtinio cukraus turinčios uogienės siūlyčiau pabandyti liofilizuotų uogų – taip ne tik bus skanu, bet ir maistui suteiksime daugiau vertės.“
Susiję straipsniai
