Mažakraujystė. Kas trukdo pasisavinti geležį

mažakraujystė

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Iš visų mikroelementų dažniausiai vaikams pritrūksta geležies. Mažakraujystė dėl geležies stokos pasitaiko net iki 75 proc. vaikų. Kūdikiai, jaunesnio amžiaus vaikai ir paaugliai turi didžiausią riziką, kad jiems vystysis geležies stoka.

Priežasčių daug

Gali būti daug priežasčių, dėl ko ima trūkti geležies – tai ir neišnešiotumas, kai naujagimiai nespėja sukaupti pakankamai atsargų, per ilgai maitinant vaiką tik motinos pienu ir neduodant papildomo maisto. Jei nėštumas daugiavaisis – geležies atsargų vaikai irgi sukaups mažiau, nes jiems reikia ja dalintis.Yra daug ligų, kurios sutrikdo geležies pasisavinimą žarnyne.

Kodėl geležis tokia svarbi

Geležis – būtina audinių ir ląstelių aprūpinimui deguonimi. Geležies stoka išsivysto palaipsniui, iš pradžių būna slapta, dar nebūna mažakraujystės. Kadangi ląstelės nebegauna deguonies, atsiranda silpnumas, nuovargis, širdies plakimas, dusulys, vaikas gali nualpti. Gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai, jie gali pakeisti savo formą – suplonėja, įdumba nago centras ir iškyla kraštai („šaukštelio“ forma). Įdomus simptomas, kuris būna tik moterims ir vaikams (suaugusiems vyrams nebūna) – labai pakinta skonis ir uoslė, atsiranda noras valgyti keistus, kartais nevalgomus dalykus: kreidą, ledą, žalią bulvę ir pan. Pasireiškia ir mažakraujystė, eritrocitai būna maži, juose būna mažai hemoglobino, jie praranda įprastą tamsiai raudoną spalvą ir būna blyškūs. Palyginimui – jei mažakraujystė išsivysto ne dėl geležies stokos, o dėl folio rūgšties ar vitamino B12 stokos – eritrocitai būna dideli.

Iš kur gauti geležies

Geležį mūsų organizmai pasisavina gana sunkiai. Pasisavinama tik 10-15 proc. maiste esančios geležies, tai bene viena iš sunkiausiai pasisavinamų medžiagų mūsų maiste. Jei organizmui jau trūksta geležies ar yra didesnis jos poreikis – pasisavinama daugiau – 25-30 proc.

Maiste geležis būna dviejų formų – hemo geležis ir nehemo geležis. Hemo geležies yra mėsoje, žuvyje. Tokia geležis geriausiai pasisavinama, jos pasisavinama net 30 proc., nors mūsų maiste ji sudaro dešimtadalį visos geležis.

Nehemo geležies pasisavinama mažai – tik 5 proc. Pastarosios yra augaliniame maiste – vaisiuose, daržovėse, kruopose. Reikalinga abiejų tipų geležis, nes hemo geležis, esanti maiste, pagerina ir nehemo geležies pasisavinimą. Taigi gyvūninis maistas svarbus augančiam vaikui: tame maiste esanti geležis ir geriau pasisavinama, ir pagerina geležies pasisavinimą iš augalinio maisto. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad vaikams, valgantiems tik vegetarišką maistą, geležies gali užtekti ir nebūtinai vystysis mažakraujystė.

Vitaminas C pagerina geležies pasisavinimą, todėl kartu su mėsa rekomenduojama valgyti ir produktų, turinčių daug vitamino C – vaisių, daržovių, sulčių.

Kas trukdo pasisavinti geležį

Maiste yra ir medžiagų, kurios sunkina geležies pasisavinimą – tai fitinai, oksalatai ir polifenoliai. Su šiomis medžiagomis geležis sudaro netirpius junginius, kurie virškinimo sistemoje neįsisavinami. Fitinų yra sėlenose, kukurūzuose, sojoje, pupelėse, riešutuose. Pamirkius ankštinius augalus juose fitinų kiekis sumažėja ir jie silpniau slopina geležies pasisavinimą, bet kruopų mirkymas fitinų kiekio nepaveikia. Oksalatų yra rabarbaruose, špinatuose, rūgštynėse. Polifenolių yra arbatoje, ypač juodoje, kavoje, kakavoje, špinatuose. Arbata, geriama po valgio ar valgant, geležies įsisavinimą sumažina net 75 proc., todėl geriau iškart po valgio vaikui arbatos neduoti.

Kaip išvengti mažakraujystės

Norint išvengti mažakraujystės, reikia kūdikius kuo ilgiau maitinti mamos pienu. Mamos piene geležies nėra daug, bet ji itin gerai pasisavinama – net 50 proc. Pieno mišiniuose geležies yra daugiau nei motinos piene, bet jos pasisavinama tik 10 proc.

Nėštumo metu vaiko organizme susikaupia geležies atsargų, bet jos išsenka per 5-6 pirmuosius gyvenimo mėnesius. Kūdikis sparčiai auga, todėl sunaudoja daug geležies. Ir nors iš motinos pieno pasisavinama daug geležies, jos neužtenka užtikrinti didelių kūdikio poreikių, naudojamos geležies atsargos.

Išsekus joms būtina vaikui duoti papildomo maisto. Todėl nuo 6 mėnesių ir rekomenduojama papildomai maitinti žindomą vaiką kitokiu maistu.

Paauglystė – antras kritinis periodas, kuomet gali pradėti trūkti geležies. Tuo metu būna didesnis geležies poreikis, be to, atsiradus menstruacijoms, geležies ir netenkama. Organizmas stengiasi kaupti taip sunkiai pasisavinamą geležį, ir vienintelis būdas, kaip jos netenkama – tai netenkant kraujo.

Iki 10 metų vaikas per dieną turi gauti apie 10 mg geležies. Visavertis maistas, kuriame gausu geležies, padeda užtikrinti tik reikalingas vaiko geležies dienos normas. Tai svarbi priemonė išvengti geležies stokos. Jei geležies trūksta – vien suderinus maistą stokos atstatyti nepavyksta, reikia ir vaistų.

Mamų klausimai

Kas kiek laiko vertėtų vaikui atlikti kraujo tyrimą, kad būtų nustatytas hemoglobino kiekis?

Sveikam vaikui profilaktiškai: iki vienerių metų – kas pusmetį, vėliau – kartą per metus.

Kiek vertingi maisto produktai (sultys, sausi pusryčiai), kuriuose įdėta papildomai geležies? Ar ji pasisavinama?

Jie vertingi tiesiog kaip dar vienas papildomas geležies šaltinis. Maistas, kuriame papildomai įdedama kažkokios medžiagos, kurios natūraliai maiste nėra arba yra nedaug, vadinamas funkcionaliu maistu. Panašūs produktai yra sultys praturtintos kalciu, jogurtai su maistinėmis skaidulomis ir pan. Tokiuose dribsniuose geležies mažiau nei maisto papilduose, ji pasisavinama kaip iš maisto – iki 30 proc.

Kaip suderinti kūdikio, kuris nevalgo mėsos-daržovių košės, mitybą?

Skirtinguose pieno mišiniuose rasime reikalingų medžiagų. Pagal tai, ko vaikas nevalgo, galime žinoti, ko jam greičiausiai trūks, ir pagal tai parinkti pieno mišinį.

Ar braškių-žemuogių sezono metu galima vaikui sumaitinti tiek uogų, kad ilgam pakaktų geležies atsargų?

100 g braškių yra maždaug 0,9 mg geležies, žemuogėse panašiai, taigi nelabai daug, šios uogos nėra pagrindinis geležies šaltinis. Labai svarbi sveikos mitybos taisyklė yra įvairus maistas. Tik įvairus maistas užtikrina, kad įvairių medžiagų bus gaunama pakankamai. Jei skaičiuotume, kad vaikas suvalgys maždaug 200 g šių uogų kasdien, jis gaus 1,8 mg geležies. Jei 400 g uogų kasdien – 3,6 mg geležies. Vaikas turi gauti 10 mg geležies kasdien, iš jos įsisavinama 10 proc. ir tokiu būdu išlaikomas balansas tarp kasdienio geležies netekimo ir gavimo. Nėra tokio produkto, kurį vieną valgant būtų įmanoma prikaupti daug geležies atsargų. Bet valgant įvairų maistą – tikrai galima.

Ar geležį atstato burokėlių sultys, dilgėlių arbata?

Jei geležies jau trūksta – vien maistu jos nebeatstatysime, reikės ir vaistų. Burokėliuose, jų sultyse, dilgėlių arbatoje yra geležies, bet panašiai kaip ir braškėse – ne itin daug. Tiek burokėlių sultys, tiek dilgėlių arbata gali būti kaip papildomas geležies šaltinis vaikui, kuris, pvz., nemėgsta daržovių, valgo vienodą maistą ir pan.

Jei iš maisto geležis pasisavinama taip sunkiai, ar paskaičiuota, kaip ji pasisavinama iš geležies papildų?

Papilduose paprastai būna hemo geležies – geriau pasisavinama geležies forma. Jos pasisavinama 25-30 proc., jei organizme trūksta geležies. Vaistuose būna didelės geležies dozės, bet ir juos tenka gerti ilgai. Svarbu nepamiršti, kad jei vartojant geležies preparatus hemoglobinas ir eritrocitų kiekis jau tampa normalus, geležies dar kurį laiką reikia vartoti, kad būtų sukauptos jos atsargos.

Ar geležies papildų galima duoti profilaktiškai? Pavyzdžiui, vaikui, kurio blogas apetitas, arba paaugliui?

Galima. Tokiam vaikui ar paaugliui paprastai trūksta ne tik geležies, bet ir kitų medžiagų. Polivitaminų ir mineralų papilduose būna ir geležies (vidutiniškai 10-15 mg, kartais daugiau), taigi vartojant polivitaminus ir mineralus galima gauti pakankamai geležies.

Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 4 = trys

Kitos temos: