Aštuntasis mėnuo. Melisa-2003

Melisa

Melisa

Melisa Matuzonytė gimė 2003 metų spalio 14 dieną, ji – jaunos šeimos pirmagimė. Melisos mama – 23 metų Vasarė – studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete verslo vadybą. Melisos tėtis – 26 metų Nerijus – dirba vadybininku.

Apie aštuntąjį mėnesį – mama Vasarė

Ūgis ir svoris

8 mėnesių Melisa yra… cm ūgio ir … kg svorio. Man ji atrodo mažutė ir smulkutė, bet aplinkiniai taip nemano ir vis pavadina Melisėlę „runkeliu“ arba „pūstažande“. Labiausiai mane stebina didelės Melisos plaštakos, ilgi, stamboki pirštai. Sakoma, kad pagal vaiko plaštakas ir pėdas galima spręsti, ar jis bus aukštas, ar ne. Pagal Melisos plaštakas, ji turėtų būti galiūnė, bet pagal pėdas… Jos tokios mažulytės, kaip lėlės. Taip ir neaišku, kokia ta mūsų Melisėlė bus.

Katutės

Melisa aštuntąjį mėnesį pasitiko katutėmis. Vos pora kartų ją pamokiau ploti delniukais, ir mažoji įsijautė. Ploja išgirdusi muziką, pritaria per televiziją plojantiems žiūrovams, labai susinervinusi irgi ploja. Būdama 7,5 mėnesių pradėjo šliaužti ir į priekį. Šį laimėjimą tobulai įvaldė ir dabar labai savarankiškai nukeliauja iki traukos objektų: kištukinių lizdų, lyginimo stalo, koridoriuje paliktų batų, žurnalinio staliuko, ant kurio lengvai pasiekiami mamytės skaitiniai. Nenuostabu, kad vieno savaitgalio Matuzonių šeimos pirkinys buvo… saugos dangteliai kištukiniams elektros lizdams. Iškilmingai jų ieškojome statybinių medžiagų parduotuvėse.

Juokingiausia, kad Melisa ne ropoja (juk taip lengviau), o šliaužia kaip karys pasaloje. Tai jai kainuoja daug pastangų, kai mažylė šliaužia, girdėti stenėjimas, pukšėjimas.

Dialogas

Mažoji, puikiai supranta žaidimų taisykles. Sušunki plonai – Melisėlė irgi plonai suspiegia. Tada laukia, kol aš vėl riktelsiu, ir atkartoja šauksmą ta pačia intonacija. Jei aš jai tyliai niūniuoju dainelę, ji taip pat švelniu balsu mykia. Žaisdama vis dar tranko daiktus vieną į kitą ir kuo garsiau barška, tuo dukrelė laimingesnė. Kaip ir ankstesniais mėnesiais, viską kiša į burną ir graužia, čepsi.

Mamyčiukas

Kartais su vyru stebimės mažylės nuovokumu. Atrodo, toks mažas žmogutis nieko nesuvokia ir tikrai neturėtų rodyti charakterio, bet yra priešingai. Melisa – tikra mamyčiukė (nenuostabu, nes visą savo gyvenimą mato akiratyje mamą). Jei žaidžia ir pamato, kad nieko nėra kambaryje – rėkia. Jei šalimais tvarkinėjuosi – rami. Ne kartą stebėjau, kaip ji žaisdama vis pakelia galvą ir apsidairo. Pamačiusi mane žaidžia toliau.

Jeigu užsimano kokio nors daikto, gali rėkti pasikūkčiodama. Tenka kuo greičiau ieškoti įdomaus pakaitalo ar tenkinti rėksnės norus. Užsimaniusi miego lipa pati ant kelių, ar tiesia į mane rankutes.

Lovytėje paguldyta pati neužmiega, tenka panešioti, pasupti. Taip tikriausiai ir bus, nes jokie eksperimentai „paguldyti ramiai” nepavyksta, pavargusi Melisa tampa pikta, kaip rudeninė musė, vos paguldyta riečiasi ir rėkia.

Dantys!!!

Pagaliau lygiai septynių mėnesių ir dviejų savaičių sulaukusiai Melisėlei prasikalė dantukai. Nors visą laiką buvo patinusios viršutinės dantenos, baltuoti pradėjo apačioje. Vyras pastebėjęs baltas dėmeles pasakė man, tada bandžiau tikrinti šaukšteliu, ar nebarška. Labai nudžiugome išgirdę malonų caksėjimą.

Išbučiavau savo princesę kaip už didžiausią dovaną. Dabar su nerimu laukiu viršutinių kapliukų.

Dantukai prasikalė be temperatūros ar viduriavimo, bet mažiausiai mėnesį prieš išdygimą Melisa buvo irzli ir pasiruošusi graužti bet ką. Dabar tik įkišk jai į burną pirštą – tais dviem kapliais taip surakina, kad man net akyse pažaliuoja.

Kai aptikome pirmuosius Melisos kapliukus, pakvietėme tetą į svečius švęsti „Pirmojo dantuko šventės“. Dovanų Melisa gavo stalo įrankių rinkinuką, o mes tą pačią dieną jai nupirkome pirmąjį dantų šepetėlį.

Maistas

Tikriausiai nebepakeisiu Melisos valgymo rėžimo. Jau 3 mėnesius ji valgo 5 kartus per parą. Siūlau jai vis daugiau naujovių. Kadangi sulaukėme dantukų, nutariau pasiūlyti mažylei mėsytės. Kadangi daržovių košė – Melisėlės mėgstamiausias patiekalas, problemų nebuvo. Išvirusi veršienos kąsniuką įmaliau į daržovių košę. Gražu buvo žiūrėti, kaip skaniai mažoji valgė.

Kadangi vaikelis nemažas, nebeperku greito paruošimo košelių, o verdu mišinėlyje įvairius dribsnius. Po to sutrinu smulkintuvu iki tyrelės tirštumo. Mažoji nepeikia tokio „pigaus“ maisto ir su apetitu valgo.

Reikėtų pamatyti, kaip ji dreba ir spurda, kai pamato mišinėlio buteliuką arba košės dubenėlį. Kartais atrodo, kad ji nuolatos alkana. Kai valgo suaugusieji, Melisa seka jų burnas pavydžiu žvilgsniu.

Džiaugiuosi, kad nedaug liko laukti, ir mažoji sėsis prie bendro stalo.

Kelionės

Kadangi oras vis labiau šyla, dažniau išeiname ir į lauką. Paprastai pasivažinėti ištrūkstame jau po pietų. Nueiname į parką, priskinu mažylei gėlių, paparčių, o ji patenkinta skabo lapelius ir, kol ant kotelio būna nors vienas lapelis, nepaleidžia augaliuko iš rankų. Tiesa, ji ir žoleles mielai valgytų, bet aš neleidžiu ir akylai saugau, nes kvaišutė mielai pasivaišintų pienės pūkais.

Šį mėnesį mažoji apsilankė Utenos automobilių turguje (pirkome automobilį), pas senelius Tauragėje, Biržuose. Kaip visada, seneliai anūkėle labai džiaugėsi, nešiojo, kalbino, nepaleido iš akių. Mažoji keliauninkė naujų vietų nesibijo, bet labai džiaugiasi grįžusi namo. Veidelis net nušvinta, kai pamato savo žaisliukus. Čia joje atpažįstu save, man irgi niekur nėra geriau, kaip namuose, o kelionės ir viešnagės patinka tik trumputės.

Ko tėvai klausia aštuntąjį mėnesį

Melisa

Melisa

Atsako vaikų gastroenterologė Jovilė Vingraitė.

Ar 8 mėnesių kūdikiui jau galima duoti ožkos pieno?

Karvės ir ožkos pieno duokite, kai vaikui sukanka vieneri metai. Ne visi ir šio amžiaus vaikai gerai toleruoja pieną. Ožkos pienas specifinio skonio, ne visiems jo skonis ir kvapas patinka. Jis riebesnis už karvės pieną. Ožkos pienu nereikėtų piktnaudžiauti – parai užtenka stiklinės pieno.

Ožkos ir karvės pieno duokite tik virinto. Geriant nevirintą ožkos pieną galima užsikrėsti sunkiai pagydoma liga – erkiniu encefalitu.

Kiek kartų per parą turi valgyti 8 mėnesių kūdikis?

8-9 mėnesių kūdikis per parą turi valgyti 4–5 kartus. Nuo 8 mėnesių pamažu pereinama prie mažiau sutrinto maisto, nes kūdikiai turi būti mokomi kramtyti, nors ir ne visi jie jau turi pirmuosius dantis.

Priekiniai dantys skirti atkąsti maistą, o šio amžiaus kūdikiai yra daugiau mokomi kramtyti – kramtomaisiais judesiai maistą trinti dantenomis. Jiems išvirtas daržoves, kruopas užtenka patrinti šaukštu, šakute. 8–9 mėn. kūdikis tirštą maistą, įvairias košes turi valgyti 2 kartus per dieną, o vyresnis – 3 kartus.

Ar leisti tokio amžiaus kūdikiams valgyti patiems?

Taip. 8–10 mėn. kūdikiui atsiranda noras bei tam tikras sugebėjimas valgyti ir gerti pačiam.

Valgydindamos košę, jam irgi duokite šaukštelį, leiskite pačiam gerti iš puoduko jį nedaug prilaikydamos. Pasiūlykite produktų, kuriuos galima patiems graužti laikant rankoje (virtos morkos, kaliaropės, obuolio, duonos), bei tokių, kuriuos galima pasiimti pirštais ir įsidėti į burną (sūrio, mėsos, supjaustytų nedideliais kubeliais). Labai svarbu skatinti šio amžiaus kūdikių savarankiškumą, tada jie greičiau išmoks pavalgyti patys, be kitų pagalbos. Niekada negalima kūdikių ir mažų vaikų palikti valgančių vienų ar prižiūrimų kitų nedidelių vaikų, visada reikia stebėti, kad neužspringtų.

Ar normalu, kad 8 mėnesių kūdikis vis dar keliasi valgyti naktį?

Kiekvienas kūdikis žino, kada ir kiek kartų per parą jam valgyti. Jeigu kūdikis keliasi valgyti naktį – jam duokite skysto tik nesaldaus maisto, pvz., krūtį ar mišinį.

Jei keliasi naktį, gal duoti ne pieno, o arbatos?

Arbata kūdikio nepasotina. Arbata turi būti suprantama kaip nesaldintas vanduo. Netinka jokios saldintos arbatos arba džiovintų vaisių, uogų arbatos. Arbatos, tai yra nesaldintas vanduo, tinka tuomet, kai kūdikis turi perdaug svorio nei leidžia amžiaus norma. Naktį neduokite sulčių. Negerai, kai vos tik pradėję dygti kūdikio dantukai maudosi angliavandenių (cukrų) vonioje.

Tad kokią arbatą patartumėte tokio amžiau kūdikiui?

Jokios, išskyrus nesaldintą ekologinį giluminio gręžinio vandenį, ir tai tik tuomet, kai kūdikis iš tikrųjų nori gerti, jam karšta. Arbatų, pvz., ramunėlių ir kitokių vaistažolių duokite tik gydymo tikslais, o ne atsigėrimui.

Ar galima duoti pagraužti kažką pačiam – riestainį, duonos?

Ne tik galima, bet ir reikia. „Pagraužimui“ netinka trapūs gaminiai sausainiai, o tinka nekieti „guminiai” riestainiai, duonos pluta, minkšta kriaušė, obuolys.

Ką moka 8 mėnesių kūdikis

Melisa

Melisa

Konsultuoja vaikų neurologė Aušra Vosylienė

Dauguma aštuonių mėnesių kūdikių jau tvirtai sėdi. Tačiau pačiam atsisėsti iš gulimos padėties dar nelengva. Vos paduodate pirštus (į rankutę – po vieną pirštelį), kūdikis įsitveria, prisitraukia ir atsisėda.

Pasodintas kūdikis išsėdi tiesia nugara mažiausiai 5 sekundes. Neišlaikęs pusiausvyros jis nebegriūva atgal ar į šoną, kaip anksčiau, o sumaniai atsiremia rankutėmis prieš save. Sėdėdamas dar greitai pavargsta, tada nugara sukniumba, pečiai nusileidžia.

Paguldytas ant pilvo, kūdikis iš visų jėgų stengiasi stumtis į priekį. Šliaužti jis dar nemoka, tad tie bandymai judėti atrodo gana juokingai. Siekdamas žaislo, jis makaluoja rankomis, spiriasi kojomis, tiesia galvą ir nugarą pirmyn, „plaukia“. Kartais pavyksta pasisukti apie savo ašį ir pakeisti padėtį. Kai kurie jau mokosi šliaužti.

Pasodinkite vaiką ir nestipriai suėmę už vieno peties pamažu verskite į šalį. Kūdikis kita ranka skubiai atsirems, kad nenuvirstų. Pusiausvyros sistema veikia vis geriau.

Šį mėnesį su vaikščiojimu – nieko naujo. Kūdikis, laikomas už pažastų, vis dar spyruokliuoja, visu paduku remiasi į pagrindą, bet klubai vis dar šiek tiek sulinkę.

Vaikutis vis greičiau ir tiksliau griebia daiktus, varto juos rankose, mikliai periminėja iš rankos į ranką, bando laikyti žaislą abiem rankomis. Anksčiau kūdikis daiktą imdavo visu delnu, grubiai, o dabar vis dažniau į veiklą įsijungia ir pirštukai.

Vis plečiasi mažylio interesai. Jis domisi ne tik žaislais, judančiais vaizdais televizoriaus ekrane ar mamos namų ruoša. Kūdikis gali susidomėjęs stebėti žaidžiantį katiną, judančias užuolaidas, suklūsta išgirdęs šnaresius kitame kambaryje.

Kūdikis puikiai pažįsta artimuosius, kurie su juo būna visą dieną ar pasirodo tik kelis kartus per savaitę.

Ilgai stebi nematytą žmogų, reaguoja į jį santūriai, baugščiai. Retesnį svečią priima kaip svetimą (nors jį jau buvo matęs). Svetimų imamas ant rankų, gali pravirkti, o kalbinamas – nusisukti. Mamos sako, kad šis vaiko laimėjimas joms labai svarbus. Juk atstumdamas svetimus, mažylis dar labiau parodo savo meilę namiškiams, tarsi sako: „Nemoku kalbėti, bet jus pažįstu, žinau, kad čia mano namai ir mano šeima, o Jūs – mano tėvai“.

Žaisdamas su veidrodžiu, kūdikis susidomi savo atvaizdu, bando su juo „bendrauti”, šypsotis. Žinoma, jis dar nesupranta, kas tas naujasis „draugas“.

Praėjusį mėnesį kūdikis prapliupo „kalbėti“, išmoko keisti balso aukštį, vienus skiemenis tardavo tyliau, kitus – garsiau. Aštuonių mėnesių kūdikis atranda šnabždėjimą. Šnabždėdamas jis pats susidomėjęs savęs klausosi, būna susikaupęs.

Šis tas svarbaus apie aštuntąjį mėnesį

Aštuntąjį mėnesį kūdikis paauga vidutiniškai 2 cm ir pasunkėja apie 550 g. 8 mėnesių mergaitės ūgis yra vidutiniškai 66-76 cm, svoris 7,2-11 kg, o berniuko ūgis – vidutiniškai 68-78 cm, svoris – 7,9-11,6 kg.

Paprastai šį mėnesį išdygsta antroji dantų pora – viršutiniai centriniai kandžiai.

Labiausiai šio amžiaus vaikučiams tinka žaidimai, lavinantys mėgdžiojimą. Kai kurie spartuoliai jau pamėgdžioja suaugusiuosius darydami „katutes” ar „ate-ate”. Skatinkite kartoti ne tik veiksmus, bet ir garsus.

6-12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1-1,5 val. dieną. Dalis 8-9 mėnesių kūdikių jau pereina prie vieno dienos miego. Nors du kartai – geriau, bet kūdikis turi nuspręsti pats.

Šį mėnesį gali padažnėti naktinės nemigos epizodų.

Kūdikis vis labiau domisi maistu, kurį valgo suaugusieji, gali tiesti rankas, griebti mamai ar tėčiui kąsnį tiesiog iš burnos.

Gali išryškėti netikėta nuotaikų kaita, verkimas „be priežasties“.

Kadangi būtent šio amžiaus kūdikiai pradeda judėti po butą, pats laikas pasirūpinti jo saugumu: uždėti kištukinių lizdų apsaugas, paslėpti laidus, aukštyn pakelti kambarinius augalus, elektros prietaisus, apdengti aštrius baldų kampus.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ aštuoni = 11

Kitos temos: