Mergaitė, kuri nevalgys manų košės

52-Laurai-A.Mockuviene

A.Mockuvienės nuotraukoje – Ievutė

Daugybėje šalių net mažiausio kaimelio gydytojas žino, kas yra celiakija, ir pirmiausia visus negaluojančius patikrina nuo šios ligos. Lietuvoje celiakija vis dar labai sunkiai diagnozuojama liga, tai patvirtino ir nuovoki mama Laura. Moteris papasakojo savo kryžiaus kelių istoriją. Ievos istoriją pasakoja mama Laura

Ievai neseniai sukako 6 metai. Dabar ji judri, guvi, linksma ir išradinga bei meili mergaitė, bet visai neseniai buvo kitaip…

Gimimo diena ir simbolinis dubenėlis manų košės

Ievutė pasibeldė į mūsų pasaulio duris truputį per anksti – 36 savaičių ir 4 dienų. Tą dieną lankėmės buvusiuose Raudonojo Kryžiaus gimdymo namuose, o kai grįžome, Ievos tėvelis man, pavargusiai po ilgo užsibuvimo mieste, išvirė manų košės. Ievutė tą vakarą pilvelyje labai spardėsi ir muistėsi, buvo neramu, ar jai viskas gerai… Laimė, gimė greitai, buvo sveika ir stipri.

Grįžus į namus, kaip ir daugeliui kūdikių, Ievutei prasidėjo pilvelio diegliai. Buvo nerami, jautri, verksminga. Nors apetitas buvo neblogas, tačiau svoris neaugo kaip turėtų, pradėjo dėmelėmis sausėti kojyčių ir rankų oda, berti įvairias kūno vietas. Gydytojai patarus, laikiausi hipoalerginės dietos. Situacija negerėjo ir pradėjus Ievutę primaitinti, nors nedavėme pagrindinių maisto alergenų (kviečius pakeitėme ruginiais ir miežiniais miltais, nevartojome kiaušinių, pieno, žuvies, kakavos, citrusinių vaisių ir kt.).

„Kažkas yra ne taip“

Artėjant antrajam Ievos gimtadieniui, jos odos būklė pablogėjo, apetitas buvo prastas, svoris per mažas, raumenų masė menka, nors nuolat bėgiodavo. Mergaitė būdavo irzli, dirgli, blogai miegojo, dažnai skaudėdavo pilvą. Nusprendėme atlikti alerginius kraujo tyrimus, kurie parodė tik mažą jautrumą braškėms…

Po mėnesio atsigulėme į VU Antakalnio ligoninės Vaikų alergologijos skyrių tyrimams. Atlikti alerginiai tyrimai (specifiniai IgE maisto ir įkvėpiamieji kraujo tyrimai, odos lopo mėginiai su maisto produktais ir cheminėmis medžiagomis, disbakteriozės tyrimas) daugiausiai rodė tik labai žemą arba žemą specifinių IgE koncentraciją.

Vaikas sveikas, bet jaučiasi blogai

Po visų tyrimų gydytoja pasakė, kad „kažkas yra ne taip“, trūksta viską apjungiančios detalės. Po metų vėl atlikti alerginiai tyrimai buvo neigiami, nerodė jokios alergijos. Bet Ievos pilvo bėdos nesibaigė, jos apetitas buvo blogas, tuštinimasis gausus, pilvą skaudėjo iki ašarų. Dukra blogai miegojo, buvo dirgli, pajuodusiais paakiais. Atsirado pūslelių pavidalo bėrimų, kuriuos labai niežėjo. Gydytojai nerado aiškios priežasties ir sakydavo, kad „visi vaikai dirglūs, nereikalaukite, kad jie pasikeistų“. Tačiau mes matėme, kad Ieva tikrai prastai jaučiasi.

Pagaliau liga rasta

Juokaujama: „Jei Lietuvoje užaugini du vaikus, jau gali gauti pediatrės diplomą“. Pradėjau ieškoti informacijos medicininėse knygose, internete. 2014 m. rudenį privačioje laboratorijoje Ievai padarė specifinius IgE mišrius kraujo alerginius tyrimus, specifinius IgG antikūnus nustatantį tyrimą ImuPro300 (šiuo tyrimu nustatomas IgG antikūnų kiekis apie 300 maisto produktų ir jis suteikia papildomos informacijos apie lėtinius procesus organizme) ir tyrimą celiakijos ligai nustatyti. Gavus tyrimų atsakymus, atrodė, žemė pradėjo slysti iš po kojų – tyrimas dėl celiakijos buvo teigiamas, ImuPro300 tyrimas rodė didžiausią reakciją gliuteno turintiems produktams – kviečiams, rugiams, miežiams, speltai, kamutui (tai senosios kviečių rūšys) bei avižoms.

Viskas pradėjo dėliotis į vietas – štai kodėl įprasti alerginiai tyrimai nieko nerodė arba buvo klaidinantys, štai kodėl Ieva, būdama dar pilvelyje, nenorėjo tėvelio verdamos manų košės ir pasibeldė anksčiau – košė turėjo gliuteno…

51-Laurai-A.Mockuviene

A.Mockuvienės nuotraukoje – per brolio krikštynas Ieva jautėsi puikiai, nes žinojo, kuo galima vaišinti

Kaip auginti tokį vaiką

Dabar Ievos diagnozė yra hiperjautrumas gliutenui, nes nesutikome du mėnesius jos maitinti maistu su gliutenu, kad būtų galima patvirtinti celiakijos diagnozę, atlikus plonojo žarnyno biopsiją, nors genetiniai tyrimai yra teigiami. Celiakija – tai sutrikimas, kai organizmas netoleruoja javų baltymo gliuteno, toks baltymas sukelia žarnyno uždegimą, pilvo skausmus, pūtimą, gausų, bet ne dažną tuštinimąsi blogai suvirškintu maistu, odos bėrimus, alkūnių, kelių, sėdmenų srityje, svorio prastą augimą ar kritimą, anemiją, depresiją, osteoporozę, nervinius ir endokrininius sutrikimus ir kitus sunkius susirgimus. Labai dažnai simptomai būna neaiškūs, panašūs į kitų ligų, todėl sergančių žmonių yra daugiau nei diagnozuota. Pagrindinis gydymas – visą gyvenimą laikytis griežtos begliuteninės dietos, t.y. nevalgyti kviečių, rugių, miežių.

Atrodytų, jog visai nesudėtinga atsisakyti produktų su gliutenu – duonos, bandelių, makaronų, sausainių, picos. Bet iš tiesų kviečių pėdsakų galima rasti ir cukraus pudroje, vaistuose, kremuose ir dar daugelyje produktų, be to, Lietuvoje labai plačiai naudojami miltai iš kviečių, rugių ar kitų jų dalių (sėlenos, skaidulos, manų kruopos, perlinės kruopos ir pan.). Net kalėdaičiai yra iš kviečių miltų. Kaip pasakyti vaikui, kad jis negali valgyti gimtadienio torto pas draugus, kad kiekvieną kartą prieš ką nors valgant, reikia klausti, ar nėra patiekale kvietinių miltų… Skaitome kiekvieną etiketę, kiekvieną vaisto anotaciją (reikia išsiaiškinti, iš kokių medžiagų susideda kiekviena vaisto sudedamoji dalis), restorane kelis kartus teiraujamės, iš kokių produktų pagamintas patiekalas. Viskas įmanoma, kai žinai, jog tavo vaikas dėl to bus sveikas ir linksmas. O ji tokia dabar ir yra – smalsi, švelni, rūpestinga, judri, atsakinga, liekna, bet ne liesa.

Jau po pirmojo begliutenės dietos mėnesio negalėjome atpažinti savo dukros – pagerėjo nuotaika, atsirado apetitas, net prašydavo dar ko nors suvalgyti, kai anksčiau sunkiai įsiūlydavome bet ką, pradėjo geriau miegoti, nebuvo tokia dirgli, pradėjo nykti bėrimai. Nors supratome, kad teks patirti dar daug išbandymų, bet akivaizdus Ievos savijautos pagerėjimas suteikė daug jėgų stengtis. Juk reikia pakoreguoti tik mitybą. Tiek nedaug iš pirmo žvilgsnio.

Daželio mityba ir gliutenas

Praėjus pusmečiui nuo ligos nustatymo, sulaukėme skambučio, kad Riešės gimnazijos Bukiškių pradinio ugdymo skyriuje įkurta nauja priešmokyklinio ugdymo grupė, ir Ieva į ją pateko. Sunerimome, kaip reikės spręsti maitinimo klausimą darželyje. Pradėjau ieškoti informacijos apie maitinimo organizavimą darželiuose, apie kitų patirtį, ir nerimas tik didėjo. Sunku buvo rasti bet kokios informacijos apie begliuteninį maitinimą „valstybiniame darželyje“. Pirmus ledus pralaužė priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą organizuojančio skyriaus vedėja Virginija Balčiuvienė, kuri pažadėjo išsiaiškinti dėl tokio specifinio maitinimo galimybių. Po kelių dienų sulaukėme teigiamo atsakymo – remiantis gydytojo pažyma, reikia parengti specialų (pritaikytą) valgiaraštį Ievai pagal tai reglamentuojančius teisės aktus. Kadangi šioje ugdymo įstaigoje tai buvo pirmasis tokio pobūdžio valgiaraštis, pati pasisiūliau padėti jį parengti – visas jo rengimas ir tvirtinimas užtruko beveik 9 mėnesius!

A.Mockuvienės nuotr.3

A.Mockuvienės nuotraukoje – Ieva su tėveliais ir broliu

9 mėnesių darbas – parengti valgiaraštį

Pirmiausia reikėjo susirasti teisės aktus, kuriuose reglamentuotas priešmokyklinio ugdymo institucijų maitinimas, atsakomybės ir pan., susirasti žmones, kurie rengė, turi pavyzdžių ar gali parengti pagal visus reikalavimus begliuteninį maitinimo valgiaraštį 15-ai dienų, o tai pasirodė ne taip jau ir paprasta. Kilo įvairiausių klausimų: kas turi rengti pritaikytą valgiaraštį, kur rasti žmonių, kurie gali tai padaryti, kas turi derinti, kas turi apmokėti indų ir kitų priemonių, reikalingų atskirai gaminti maistą, įsigijimą ir pan. Reikėjo nemažai kantrybės ir pastangų, kol išsiaiškinau, jog nėra begliuteninio valgiaraščio pavyzdžio, kad tokio valgiaraščio parengimo kaina galėtų būti iki tūkstančio eurų, kad kai kurie atsakingi asmenys klaidingai informuoja apie teisės aktų nustatytus reikalavimus (Vilniaus miesto savivaldybėje tiesiogiai su šia sritimi dirbantis asmuo du kartus patikino, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai, kurie turi maisto alergiją ar netoleravimą, turi kreiptis į specializuotą darželį, kad kitų variantų nėra). Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko rasti žmonių Sveikatos apsaugos ministerijoje ir kitose pavaldžiose institucijose, kurie konsultavo teisiniais klausimais, patarė, kur kreiptis dėl informacijos. Po kelių mėnesių paieškų, derybų su galimais valgiaraščių rengėjais ir bandymų pačiai sudaryti juodraštinį valgiaraštį, pavyko susisiekti su Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo paslaugų centro specialiste Aldona Bičiušiene, kuri yra parengusi pavyzdinius valgiaraščius bei turi didelę patirtį. Ją sudomino Ievos istorija ir už simbolinį atlygį ji sutiko parengti valgiaraštį.

Ką darželyje valgo Ieva

Kad maistą gaminančiai įmonei būtų lengviau ruošti Ievai maistą, ponia Aldona pasiūlė kiek įmanoma daugiau pritaikyti naująjį valgiaraštį prie jau esamo. Peržiūrėjome kiekvieno patiekalo technologinę kortelę, kad rastume „netinkamas“ sudėtines dalis. Daug kur – į sriubas, padažus – buvo dedama kvietinių miltų, kaip rišamosios medžiagos. Dėl Ievos žarnyno uždegimo reikėjo „išimti“ iš valgiaraščio pieną, pomidorus ir gaminius iš jų, citrusinius vaisius, žuvį ir kt. Ponia Aldona patarė, kad nereikėtų Ievai atskirai virti sriubos, prieš dedant į puodą miltus ar pomidorų padažą, Ievai skirtą dalį reikia įpilti į tam skirtą termosą. Padažus su miltais reikia pakeisti paprasta grietine, duoną – kukurūzų trapučiais, miltinius patiekalus – bulviniais (cepelinais, bulvių piršteliais, bulvių kotletais).

Sudarinėjant valgiaraštį, buvo svarbu ne tik nenaudoti produktų su gliutenu, bet ir laikytis teisės aktais nustatytais reikalavimų: valgiaraščių paros energinė ir maistinė vertė gali nukrypti nuo normos iki 10 proc., o 15 dienų energinės ir maistinės vertės nuokrypio vidurkis – iki 5 proc., tokie patys patiekalai negali kartotis daugiau nei du kartus per savaitę (pritaikyto maitinimo atveju), turi būti nurodyta kiekvieno patiekalo kiekis gramais, maistinė (baltymai, riebalai, angliavandeniai) ir energinė vertė. O kai maistas pritaikytas virškinimo sistemos problemų turinčiam vaikai, sunku „sutilpti“ į nustatytus procentus ar į tai, kiek per dieną reikia suvartoti baltymų…

Nenuostabu, kad valgiaraščio derinimas užtruko nuo liepos iki lapkričio mėnesio. Pagrindinės pastabos buvo ne dėl gliuteno, o dėl gramų ir kalorijų neatitikimo rekomenduojamoms normoms, pvz., kokią dieną trūksta 10 gramų riebalų, 5 kalorijų. Tai buvo absurdiškas bandymas sutilpti į nustatytus reikalavimus, tad dažnai pagalvodavome, kad reikia ieškoti kokių nors papildomų sprendimo būdų: kreiptis į atsakingų institucijų vadovus ar žiniasklaidą. Jeigu bandydavome didinti maisto ir energetines vertes – patiekalų porcijos pasidarydavo per didelės tokio amžiaus vaikui, ir maistas būtų išmestas, o pridėti papildomų riebalų ar cukraus nenorėjome saugodami Ievos sveikatą (Ieva gerdavo tik vandenį, kefyrą ir rūgpienį vietoj arbatų, kompotų ir sulčių).

Vos ne kiekvieną dieną tardavomės su valgiaraščio rengėja Aldona ir vedėja Virginija, bandydami sugalvoti, kaip valgiaraštį dar patobulinti, nuolat bendravome ir su Valstybinės maisto veterinarijos specialistėmis, norėdami paaiškinti tokio pritaikyto valgiaraščio specifiškumą. Tačiau tai buvo lyg užburtas ratas – pareigūnai turi vadovautis nustatytais teisės aktų reikalavimais, ir viskas. Situacija išsisprendė, kai buvo rastas raštas iš LR sveikatos ministerijos, kuriuo leidžiama sušvelninti reikalavimus, rengiant pritaikyto maitinimo valgiaraščius, – Ievai skirtas valgiaraštis buvo suderintas per kelias dienas ir ji jau galėjo valgyti jai sveiką maistą!

Rengiant tik Ievai skirtą valgiaraštį, reikėjo labai daug kantrybės, žinių, laiko, tolerancijos, bendradarbiavimo ir optimizmo. Dėkoju visiems, kas tik prisidėjo prie to, kad Ievutė galėtų bendrauti su vaikais, tobulėti ir augti valstybiniame darželyje, – p. Aldonai Bičiušienei, Riešės gimnazijos Bukiškių pradinio ugdymo skyriaus vedėjai Virginijai Balčiuvienei, Riešės gimnazijos direktorei Linai Miliuvienei, valgyklos vedėjai Vigilijai, „Voveriukų“ grupės darbuotojams, patarimais padėjusiems žmonėms bei Ievos tėveliui Justinui. Dėl savo vaikų galime padaryti labai daug…

Trumpai apie keistą ligą

Urbonas

Gydytojas gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas

Gydytojas gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas nesupyks pavadintas šalies celiakijos tėvu. Jis vienas pirmųjų pradėjo domėtis šia liga ir, galima sakyti, liga jį užbūrė – dabar docentas apie celiakiją ir gliuteno netoleravimą skaito paskaitas, vienoje kurių teko apsilankyti.

Ne vien žarnyno liga. Celiakija nėra žarnyno liga, kaip daug kas įsivaizduoja (mat liga dažniausia pažeidžia plonąjį žarnyną). Tai autoimuninė viso organizmo liga, kaip diabetas, artritas ar išsėtinė sklerozė. Baltymas gliutenas, kurio yra kviečiuose, rugiuose ir miežiuose, kai kuriems žmonėms sukelia bendro pobūdžio negalavimus, kuriuos galima pritaikyti begalei kitų ligų. Žarnynas tėra celiakijos „saviraiškos“ vieta. Dėl gliuteno netoleravimo nunyksta žarnyno gaureliai, nebeįsisavinamas, nebesuvirškinamas maistas, štai kodėl vienas iš celiakijos požymių – gausus išmatų kiekis.

Ar daug žmonių serga. Liga išsivysto tiems, kurie turi genetinį polinkį. Nors diagnozuotų celiakijos atvejų Lietuvoje vos 0,2 proc. visų gyventojų, ši statistika tikrosios situacijos neparodo. Kodėl? Nes vis dar stringama dėl diagnostikos. Daugelyje šalių, jei žmogus negaluoja dėl neaiškios priežasties, skiriamas tyrimas dėl celiakijos.

Informacijos badas. Deja, ne visi medikaigerai išmano apie šią ligą. Dar 1998 metais Peterburge leistame vadovėlyje medicinos studentams rašoma, kad celiakija yra vaikiška liga ir vėliau ji išnyksta. Iš tikrųjų liga niekur nedingsta, tik ją galima taip suvaldyti, jog tyrimai ligos neberodys! Laikantis begliuteninės dietos, žarnyno gaureliai atsistato ir atliekant biopsijas nebeįmanoma atskirti, kur buvo pažeisti plotai. Net antikūnai kraujyje po 2–3 metų dietos būna visiškai išnykę.

Gliuteno sukeliamos ligos. Gliutenas sukelia ne tik celiakiją, bet ir kitas būkles: alergiją, gliutenui jautrią ataksiją (sutrinka eisena) bei hiperjautrumą gliutenui. Populiariausia iš šių ligų yra hiperjautrumas gliutenui. Pastaroji būklė yra dažniausia, ją žmogus gali nusistatyti ir pats – pakanka kelias savaites nevalgyti produktų, turinčių gliuteno, ir būklė akivaizdžiai pagerėja.

Kviečių tautos. Gliutenas nesukelia jokių problemų japonams ir kinams, kurie nevalgo kviečių, užtat gliuteno sukeltos ligos kamuoja europiečius, afrikiečius bei amerikiečius. Celiakija vystosi ir plinta tose šalyse, kuriose nuo senovės valgyti kviečiai, miežiai, o mes ir esame tokia tauta.

Kad problema nėra mados reikalas, rodo skaičiai – Švedijoje (joje 9 mln. gyventojų) celiakijos draugija turi 35 000 narių, o Didžiojoje Britanijoje jų net 150 000.

Kaip nustatoma liga. Pagal paciento skundus nustatyti celiakijos neįmanoma, nes dažnai ligos simptomai yra bendriniai arba nežymūs, tarkime, nuovargis, nuotaikų kaita, pilvo gurgimas. Dažnai gydytojai šiuos požymis nurašo „nervams“, nustatoma klaidinga diagnozė, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas.

Įtariant celiakiją, pirmiausia rekomenduojama ištirti žmogaus kraują, ar nėra  tam tikrų medžiagų (antikūnų), kurie nurodo galimą celiakijos buvimą. Galutinė diagnozė nustatoma atlikus plonosios žarnos tyrimą kartu su jos gleivinės histologiniu (pro mikroskopą) tyrimu. Kartais atliekamas genetinis tyrimas, jei jo metu nerandama celiakijai būdingo geno (HLA DQ2 ar DQ8), tuomet galima pasakyti, kad žmogus neserga ir niekada gyvenime nesirgs celiakija, tačiau net ir radus šiuos genus, mes negalime pasakyti, kad žmogus serga celiakija, mes galime pasakyti tik tiek, kad jis turi polinkį susirgti celiakija, nors su šituo polinkiu gali nugyventi 100 m. ir nesusirgti.

Vengrija – pirmoji šalis pasaulyje – ėmėsi visuotinio vaikų tyrimo dėl celiakijos. Jeigu jų stebėjimai pasiteisins, šalis sutaupys didžiules lėšas, nes dėl nenustatytų diagnozių ir netinkamo gydymo, o vėliau – dėl celiakijos sukeltų komplikacijų (diabeto, mažakraujystės, osteoporozės) – medicinos sistema patiria didžiulių nuostolių.

Celiakija nebūtinai yra liga, su kuria gimstama. Vyriausia diagnozuota pacientė buvo 94 metų.

Celiakija ir vaikai. Kaip šią ligą įtarti vaikui? Pirmą signalą siunčia blogas svorio augimas. Jei kūdikis gimė normalaus svorio ir maitinamas mamos pienu puikiai auga pagal procentiles, o pradėjęs valgyti papildomą maistą, kuriame yra kviečių, miežių ar rugių, nustoja gerai priauginėti svorio, jau galima įtarti celiakiją ar gliuteno netoleravimą. Dažnai dėl blogo maisto pasisavinimo tokie vaikai gausiai tuštinasi, nors valgo normaliai. Pavyzdžiui, 2 metukų vaikas gali pasituštinti taip gausiai, kaip suaugęs žmogus. Tai nėra viduriavimas, išmatos būna normalios konsistencijos. Jeigu vaikas normaliai valgo, labai daug tuštinasi, o jo svoris prastai auga, galima įtarti celiakiją.

Kokia tai dieta. Nuo ligos nėra vaistų, tik begliutenė (be kviečių, rugių, miežių) dieta. Beje, Lietuva – vienintelė šalis pasaulyje, kuri išvertė gliuteną į lietuvių kalbą ir pavadino glitimu. Laikytis dietos atrodo, labai paprasta, bet taip nėra. Dieta turi būti labai griežta, net trupinys gali viską sugadinti.Tarkime, mama kepė blynus iš kvietinių miltų, o paskui toje pačioje keptuvėje, jos neišplovusi, kepė kitus – iš begliutenių miltų. Naudos nebus, nes blynuose (keptuose iš miltų be gliuteno) rasime gliuteno pėdsakų, likusių nuo aliejaus. Daugelyje užsienio šalių gliutenas minimas valgiaraščiuose kavinėse, bažnyčiose kepamos komunijos paplotėliai iš begliutenių miltų, Makdonaldo mėsainių bandelės yra be gliuteno, gaminamas begliutenins alus ir t.t. Pagal naujausias ES direktyvas, ant visų maisto produktų turi būti parašyta, ar juose yra gliuteno. Lietuva pamažu irgi eina jau kitų parmintu keliu – įvežama vis daugiau produktų, skirtų netoleruojantiems gliuteno žmonėms, o vieni šalies ledų gamintojai net pasiūlė rinkai ledus be gliuteno. Kai kurie sergantys celiakija, ypač ligos pradžioje, kol nesilaikoma begliutenės dietos, netoleruoja laktozės (pieno cukraus). Tuomet, kurį tai laiką (1–2mėn.) jiems nerekomenduojami pieno produktai su laktoze.

Pagrindiniai celiakijos simptomai:

Labai gausios, bet ne dažnos išmatos.

Svorio stoka (vaikai blogai priauginėja svorį).

Mažakraujystė.

Pilvo pūtimas, padidėjimas. 

Begliutenės dietos maisto ir sudedamųjų jo dalių lentelė

 

 

 

Maisto produktų rūšis Draudžiami produktai/sudėtinės dalys Leidžiami produktai/sudėtinės dalys
Grūdai, miltai, kruopos ir jų sudėtinės dalys Paprastųjų kviečių (lot. Triticum aestivum), paprastųjų miežių (Hordeum vulgare), sėjamųjų rugių (Secale cereale) grūdai ir balti, rupūs ar viso grūdo miltai iš jų, miltų mišiniai, spelta (Triticum spelta) miltai ir kruopos, Kamut (Triticum polonicum) miltai ir kruopos, kietųjų kviečių (Triticum durum) miltai (dažnai žymima Farina miltai) ir kruopos, kvietrugiai, miežinės (perlinės) kruopos, kvietinės, ruginės kruopos ir dribsniai, manai arba manų kruopos, miežiniai, kvietiniai perliukai, kuskusas, Burgur kruopos, sėlenos, gemalai, daigai (želmenys), glitimas ir miltai iš jo, kviečių krakmolas (dažnai rašomas kaip modifikuotas, hidrolizuotas, maistinis, augalinis krakmolas), miežių ir kviečių salyklas ar salyklo ekstraktas, javų užpildas, javų rišamoji medžiaga, javų/grūdų proteinai ar baltyminės medžiagos. Ryžiai, kukurūzai, avižos, soros, grikiai, burnotis, bolivinė balanda, žirniai, avinžirniai, pupelės, pupos, lęšiai ir miltai iš jų, bulvių miltai, linų sėmenys, saulėgrąžos, moliūgų sėklos, specialūs beglitiminiai miltų mišiniai. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, ar avižų, kukurūzų ir grikių miltuose ar kituose produktuose nėra glitimo pėdsakų (miltai buvo malti malūne, kur malami ir kviečiai, miežiai, rugiai).
Pagaminti miltiniai produktai Produktai, kurie savo sudėtyje turi kviečių, miežių, rugių, spelta, kietųjų kviečių ar gliuteno (glitimo) turinčių priedų: įvairios duonos rūšys, duonos lazdelės, batonas, bandelės, džiūvėsėliai, įvairios košės, sausainiai, meduoliai, keksai, spurgos, pyragai, pyragaičiai, vafliai, vafliniai indeliai, krutonai, taleriai, blynai, blyneliai, sumuštiniai, picos, riestainiai, koldūnai, tortilijos, takos, pitos paplotėliai, lavašas, makaronai, įvairūs kepiniai su mėsos, daržovių, sūrio ir kitų produktų įdaru (kibinai, mėsainiai, čeburekai ir kt.), užkandžiai (traškučiai, trapučiai, krekeriai, vaisių batonėliai), pudingai ir kai kurie kiti desertai, šakotis, kūčiukai, kalėdaičiai, Komunijos paplotėliai, saldainiai, šokoladiniai batonėliai, javainiai, pūsti saldūs kviečiai, ledai, želė saldainiai (gamybos procese dažnai naudojamas kviečių krakmolas), cukraus pudra (dažnai sudėtyje yra kviečių skaidulų), greito paruošimo sriubos. Košės, makaronai iš leidžiamų vartoti grūdų: ryžių, kukurūzų, grikių, avižų, sorų, bolivinės balandos, žirnių, lęšių, dribsniai bei paplotėliai iš ryžių ir kukurūzų, ryžių kremai, kepiniai, kurių ženklinime yra užrašas „be glitimo“ arba „be gliuteno“ (sausainiai, duona, bandelės, makaronai ir kt.).
Mėsa, žuvis, kiaušiniai Produktai, kurie savo sudėtyje turi kviečių, miežių, rugių, spelta, kietųjų kviečių, avižų ar gliuteno (glitimo) turinčių priedų: kotletai, karbonadai, dešros, dešrelės, kumpis, mėsos vyniotiniai bei konservai, kepenų paštetas, mėsos bei žuvies paštetai ir užtepai, žuvies piršteliai, apvolioti džiūvėsėliuose. Mėsa, paruošta be džiūvėsėlių ar miltų ir nenaudojant gliuteno (glitimo) turinčių priedų, kiaušiniai.
Daržovės ir vaisiai Daržovės ir vaisiai džiūvėsėliuose bei miltuose, daržovių paštetai ir užtepėlės. Bulvės, burokėliai, morkos, Pekino, žiediniai, Briuselio kopūstai, brokoliai, svogūnai, agurkai, salotos, cukinijos, saldžiosios bulvės, avokadas, baklažanai, petražolės, krapai, špinatai, obuoliai, bananai, kriaušės, persikai, abrikosai, melionai, arbūzai, spanguolės, mėlynės, serbentai, šilauogės, granatai.

Džiovintuose vaisiuose gali būti gliuteno iš kviečių ir jų pėdsakų.

Gėrimai Gira, įvairūs miltelių pagrindo kokteiliniai gėrimai, tirpi kakava, tirpi kava, degtinė, viskis, džinas ir daugelis kitų spiritinių gėrimų. Oficialiais duomenimis, distiliuotas alkoholis nėra draudžiamas net pagamintas iš kviečių jeigu jame nėra papildomų priedų, įdėtų po distiliavimo proceso. Vaisių ir uogų kompotai, šviežios sultys, kisieliai, arbata (juodoji, žalioji, baltoji).
Prieskoniai ir kiti priedai Produktai, kurie savo sudėtyje turi kviečių, miežių, rugių, spelta, kietųjų kviečių: salyklo actas, sultiniai, garstyčios, garstyčių milteliai, kečupas, pomidorų padažas, salotų ir kiti padažai, kepimo milteliai, natrio gliutamatas (E621, pramoniniu būdu gaunamas iš melasos bakterinės fermentacijos būdu arba augalinių baltymų, pvz., glitimo ar sojų), kai kurių prieskonių mišiniai, padažai mėsos patiekalams, majonezas, sojos padažas, įvairūs įdarai, mielės (gamybos procese naudojami kviečių gemalai), melasa, aliejus, kuriame buvo kepami gaminiai iš kviečių, miežių, rugių, spelta, kietųjų kviečių. Druska, pipirai, grynos žolelės, gryni prieskoniai, kepimo milteliai su kukurūzų miltais, kukurūzų, bulvių krakmolas, medus, želatina, klevų sirupas.
Gliutenas (glitimas) taip pat gali būti aptinkamas ir ne maisto produktuose, gliuteno gali turėti: vaistai, vitaminai, dantų pastos, burnos skalavimo skystis, kremai, losjonai, šampūnai, dušo želė, kosmetika, priemonės nuo UV spindulių, pašto ženklų ir vokų klijai, guminės etiketės, plastilinas, modelinas.

Medžiagą surinko Laura Janulaitienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


penki − 2 =

Kitos temos: