
Jeigu Jūsų vaikutis tuštinasi ne kasdien, o atlikdamas „tą reikalą“ stena, parausta, išmatos būna kietos, vadinasi, jo viduriai užkietėję.
Žinoma, vaistukais šią problemą visada įmanoma išspręsti, bet dažniausiai galima apsieiti ir be jų.
Nuo gimimo iki 6 mėnesių
Ar vaikui netrūksta skysčių?
Jeigu vaikutį maitinate mišinukais, ruošdami valgį atidžiai stebėkite, kad miltelių koncentracija neviršytų nurodytosios. Jei vaiko viduriai linkę kietėti, galima net truputį ją sumažinti.
Maitinamiems mamos pienu kūdikiams ši problema iškyla kur kas rečiau. Mat maitinant natūraliai paprastai vaikui nereikia papildomai duoti net atsigerti – mamos pienas patenkina visus vaiko poreikius.
Vis dėlto, karštomis vasaros dienomis arba vaikui karščiuojant, kai nėra apetito, o prakaituojama gausiai, reikėtų duoti atsigerti truputį vandens (patartina pirkti natūralų vandenį buteliuose ir prieš duodant vaikui jį užvirti bei atvėsinti). Praradus daug skysčių, gali jų pritrūkti žarnyno darbui.
Vaisių sultys
Jei kūdikis maitinamas mamos pienu, jo nereikia papildomai primaitinti anksčiau, nei sulaukus 6 mėnesių. Tačiau jei dažnai vargina vidurių kietėjimo problema, galima net ir nuo 4 mėnesių 1–3 kartus (pagal poreikius) per dieną duoti po šaukštelį rūgšties turinčių sulčių. Geriausia tų vaisių, kurių yra pagal sezoną: slyvų, gerai sunokusių mandarinų ar apelsinų (vaisius pirkite tik kokybiškus, gerai nuplaukite, nulupkite, o jei vaikas linkęs į alergiją, citrusinių visai atsisakykite). Sultis reikėtų sugirdyti prieš duodant pienuką.
Mechaninis dirginimas
Šio metodo galite netaikyti, jei jis Jums atrodo labai archaiškas. Dar mūsų močiutės taikė paprastą priemonę: vazelinu ar vaikišku aliejumi suteptą termometro galiuką kišdavo į vaiko išeinamąją angutę.
Šiek tiek padirginus išangę, dar pamasažavus pilvuką, vaikas paprastai pasituština. Šis metodas tiks, kai vaikas nesituština 3-4 dienas.
6 mėnesiai – vieneri metai
Laikotarpis, kai vaikutis nuo pienuko pratinamas prie įvairiapusės mitybos, kur kas palengvina vidurių užkietėjimo problemą.
Perėjus prie įvairaus maisto, atsiveria vis daugiau dietinio gydymo galimybių. Vaiką pratinti prie naujų produktų galima pradėti trejopai: nuo vaisių, daržovių arba grūdų. Į vidurių užkietėjimą linkusį vaiką derėtų pradėti primaitinti daržovėmis (nepadauginant bulvių) arba vaisiais, paliekant grūdelius trečioje vietoje.
Renkantis košytes, reikėtų privengti ryžių ir manų. Iki 8 mėnesių, žinoma, geriau maitinti tik gliuteno neturinčiais javainiais, o vėliau tegul pagrindinės košės būna avižų ir grikių.
12 mėnesių – dveji metukai
Tokio amžiaus vaikas jau gali valgyti daugelį suaugusiesiems įprastų produktų, tik, kol nemoka gerai sukramtyti, maisto konsistencija turėtų būti pritaikyta vaiko amžiui. Kai vaikui sukanka metukai, sureguliuoti mitybą taip, kad nebevargintų vidurių užkietėjimas, paprastai būna labai nesunku.
Pagrindinės taisyklės:
Įpratinkite valgyti 5–6 kartus per parą, maždaug tuo pačiu metu (žinoma, miegančio vaiko tam, kad pamaitintumėte, žadinti nereikia)
Kruopų košė turėtų būti kasdienis (pvz., pusryčių) patiekalas. Ruoškite ją iš grikių, avižų, miežių, kelių grūdų dribsnių.
Negardinkite košės uogiene: smulkiai tarkuoti vaisiai – kur kas sveikiau.
Tokio amžiaus vaikui kasdien reikia apie 0,5 litro pieno. Tačiau dalį jo galima būtų pakeisti natūraliu jogurtu. Indelis natūralaus jogurto, sumaišyto su smulkiai sutarkuotu vaisiumi – puikūs priešpiečiai.
Galite pusę vaisiaus (pvz., obuolio), sutarkuoti, likusią dalį duoti, kai suvalgys jogurtą, kad treniruotų dantukus.
Bent vieną kartą per dieną vaikas turėtų suvalgyti daržovių salotų, pagardintų trupučiu šalto spaudimo saulėgrąžų aliejaus arba alyvuogių aliejumi.
Kol vaikutis nemoka pats sukramtyti, smulkinkite daržoves iki tinkamo dydžio, vėliau ruoškite vis stambesniais gabalėliais.
Vaikas mėgsta pomidorus, bet nenori kramtyti kitų daržovių? Pjaustykite pomidorą nedideliais gabalėliais ir maišykite jį vieną dieną su smulkiai sutarkuotu agurku, kitą dieną – su morka, trečią dieną – su kopūstu ir pan. Salotų duokite valgyti prieš pagrindinį pietų patiekalą, kai vaiko apetitas didesnis.
Antrasis pietų patiekalas turėtų būti virtas garuose ir susidėti iš 4 dalių:
žuvies ar mėsos;
daržovių (vieno valgymo metu užteks ir 2-3 rūšių, bet kasdien jas kaitaliokite);
bulvių, makaronų ar kruopų;
mažyčio šaukštelio aliejaus.
Mažesniam vaikui galite viską sutrinti kartu, vėliau smulkinkite mažiau, be to, galite atskirti, pavyzdžiui, mėsą su daržovėmis nuo bulvių.
Desertui po pietų šaukšteliu sumaitinkite perpus perpjautą kivį, arba gabalėliais pjaustyto mandarino ar apelsino, sezono metu – nuluptos slyvos.
Vyresnis nei dvejų metų vaikas

Pasirūpinkite, kad vaikas pakankamai judėtų. Kasdien, kai oro temperatūra maloniausia, turėtų pažaisti lauke (jei vaiką vežiojate vežimėliu, nesiskaito). Jei vaikas tylus, ramus, nelinkęs pats susirasti judrių žaidimų, padėkite jam, žaidimus organizuokite ir dalyvaukite pati. Savaitgaliais ir švenčių dienomis nesėdėkite su šeima tarp keturių sienų.
Neįgalus ar sergantis vaikas, kuris negali daug judėti, nuo vidurių užkietėjimo kenčia dažniau nei sveiki vaikai. Tokiais atvejais pasistenkite pagal galimybes daryti mankštą, lengvai masažuoti pilvuką.
Dvimetis vaikas gali valgyti beveik kaip suaugęs žmogus – čia net maisto konsistencijos keisti nereikia.
Pagrindiniai vidurių užkietėjimo gydymo principai irgi bus tokie pat, kaip suaugusiojo:
Nė vieno valgymo be vaisių ar daržovių.
Du kartus per dieną daržovių patiekalas turi užimti daugiau vietos nei likusi pietų ar vakarienes dalis.
Pagrindiniai angliavandenių turintys maisto produktai turėtų būti kruopos (avižiniai, miežių, kukuruzų, grikių, kelių grūdų dribsniai) ir rupi duona; mažiau vartojami – makaronai, bulvės; vengtini – ryžiai, manų kruopos, bandelės, saldumynai, ypač riebūs. Nepratinkite vaiko prie sausainių, šokoladukų ir kitų nebūtinų mitybos produktų. Kuo vėliau vaikas jų paragaus ir kuo rečiau valgys – tuo sveikiau. Yra tik labai nedaug produktų, kurie bet kokiomis aplinkybėmis yra nerekomenduotini, nes neturi nieko naudingo, greičiau atvirkščiai – tai riebaluose virti pyragėliai, bulvių traškučiai ir pan.
Dvejų metų vaikas jau gali pradėti po truputį valgyti ankštinių produktų: lęšių, pupelių, sojos pupelių.
Vaikas turėtų išgerti pakankamai skysčių. Įpratinkite gurkšnoti (geriausia – natūralų vandenį, jokiu būdu ne gaiviuosius gėrimus su saldikliais ir cukrumi) po truputį visą dieną.
Nuo trejų metų galima vaikui duoti riešutų (mažesniems vaikams nerekomenduojama, nes gali užspringti) – geriausia būtų, kad juos valgytų labai nedideliais kiekiais, bet kasdien: pavyzdžiui, į jogurtu skanintas vaisių salotas įberti 2 sukapotus graikinius riešutus, 3-4 migdolus ar keletą lazdyno, anakardo riešutų, vieną brazilišką riešutą. Mažiau vertingi (dėl savo specifinės riebalų sudėties) žemės riešutai bei kokosai – jų vaikui duokite rečiau.
Kasdien į maistuką pridėkite aliejaus: šaukštelį saulėgrąžų arba alyvuogių, tačiau nieko nekepkite riebaluose, aliejus turėtų būti pilamas jau į paruoštą patiekalą. Liesam vaikui galite alyvų aliejaus duoti daugiau.
Jei įprastinis jūsų vaiko maistas gerokai skiriasi nuo čia aprašyto, keiskite mitybą pamažu. Slėpkite daržoves tarp rupios duonos riekelių sumuštinyje, žolelėmis ir tarkuotu agurku skaninkite varškės padažą orkaitėje su odele keptoms bulvėms, pasinaudodama gražiomis daržovių formomis ir spalvomis puoškite kitus produktus. Be to, dar svarbiau, kad ir šeima valgydama rodytų gerą pavyzdį.
Kuo anksčiau vaikas pratinamas sveikai maitintis, tuo lengviau jis išlaiko sveikus įpročius ir suaugęs.
Taisyklingai maitinantis vidurių užkietėjimas tiek suaugusius, tiek vaikus vargina labai retai. Jei vykdant visus šiuos patarimus neišnyksta varginanti problema – kreipkitės į gydytoją.
Kartais vidurių užkietėjimas gali būti sukeltas ligos, kurią reikia gydyti.
„Mamos žurnalas“