Konsultuoja psichologė Rūta Naudžiuvienė

 Atsakykite į  4 „ar?“

Ar patys valgote, jei neturite apetito?

Ar verčiate vaiką valgyti?

Ar galima drausti valgyti?

Ar girdėjote apie nervinę anoreksiją ir bulimiją? 

Jeigu nors vienas atsakymas teisingas, skaitykite toliau.

Motina ir kūdikis

Visame pasaulyje pripažintas vaikų psichiatras dr. D.W. Winnicottas teigia, kad motinystėje svarbiausia intuicija. Kūdikis, čiulpdamas krūtį, iš mamos gauna ne tik maisto, bet ir meilės. Pasitikinčiai savimi mamai nėra laiko galvoti apie maitinimo metodikas, svėrimą ir visokiausius tyrimus. Mama ir kūdikis žino, ko jiems reikia ir kiek reikia. Iš šio glaudaus kūniško ir dvasinio ryšio atsiranda abipusis pasitenkinimas. Tačiau liūdniausia, kad mamos lengvai pakliūva į patarimų spąstus.

Juos paprastai dalija žmonės, neigiantys mamos intuiciją. Maitinimas pagal laikrodį, atskyrimas nuo motinos trukdo kūdikiui nustatant jam svarbius maitinimosi dalykus – valgyti tada, kai to nori, ir tiek, kiek nori.

Vaikystė

Vaikai daug juda, bėgioja, todėl išeikvoja nemažai energijos, o medžiagų apykaitos procesai vyksta kur kas greičiau negu suaugusiųjų. Maistas turi ne tik kompensuoti vaiko išnaudotą energiją, bet ir teikti jo organizmui reikalingų medžiagų, kad galėtų augti ir stiprėti visi organai bei sistemos. Kiekvienas vaikas unikalus. Alergijos, ligos atveju, po ilgalaikio išsekimo gali tekti ir apriboti valgymą. O šventiniai persivalgymai gali neturėti blogų pasekmių sveikatai.

Vaikų mitybos įpročiai labai nepastovūs. Pavyzdžiui, nei iš šio, nei iš to vaikas atsisakys visų valgių, išskyrus vieną. Jis gali kelis mėnesius ar metus bjaurėtis kokiu nors valgiu. Labai  neigiamai mažylį veikia kalbos, kad jis „nieko nevalgo“, ,,labai mažai valgo“, pabrėžtinas dėmesys tam, kiek jis suvalgė. Versdami valgyti užklumpate organizmą nepasiruošusį priimti maisto, ir vėliau tai gali turėti įtakos neigiamo požiūrio į maistą, (ir ne tik į maistą) formavimuisi.

Ar mažam vaikui skanus šašlykas ir kiti aštrūs patiekalai? Jei neskanūs, tai kodėl? Vaikai patiria kitokius pojūčius, nei suaugusieji, dėl anatominių priežasčių. Vieni stebi tėvų reakcijas ir mėgdžiodami ar norėdami patikti savo tėveliams stengiasi rodyti mažesnį nepasitenkinimą. Kiti priešinasi. Skonio receptorius gana lengva apgauti. Suaugę žmonės irgi nuslopina natūralų pasipriešinimą, pavyzdžiui, kai kurių sūrio rūšių kvapui.

Paauglystė

Paauglystėje dažnai pasikartoja vaikystės problemos, bet jos pasireiškia dar aštriau ir intensyviau. Jei vaikas save vertindavo neigiamai, paauglystėje „bjauriojo ančiuko“ kompleksas gali dar labiau pagilėti. Keičiasi kūnas, atspindys veidrodyje gadina nuotaiką, trūksta vikrumo, nebetinka drabužiai ir nesupranta tėvai. Daug valgyti vaikas gali po didelio fizinio krūvio, po ilgo nevalgymo, padidėjus cukraus kiekiui kraujyje ir kitais atvejais. Labai svarbus brendimo požymis – vadinamasis pubertetinis augimo šuolis, kai ypač paspartėja vaiko ūgio, o po 1–2 metų ir masės augimas.

Mergaitėms dėl moteriškų hormonų poveikio formuojasi riebalinis audinys (ypač klubų, galūnių srityje), išplatėja dubuo. Šių pasikeitimų  nereikėtų tapatinti su nutukimu. „Apvalėjimo periodas“ būtinas, kad normaliai vyktų mergaičių brendimas. Ar pakankamai maitinamasi, rodo svorio ir ūgio santykis. Gydytojos, medicinos mokslų daktarės Janinos Tutkuvienė sudarytos Lietuvos mergaičių svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo lentelės rodo, kad 160 cm ūgio mergaitės vidutinis svoris turėtų būti 44–51 kg, o to paties ūgio 18 metų mergaitės 51–59 kg.

Ar paauglys moka džiaugtis šiais pasikeitimais? Jeigu jis atmeta savo seksualumą, jeigu nenori bręsti, dažniau turės ir valgymo sutrikimų.

Kaip pasireiškia valgymo sutrikimai 

Gabrielė (straipsnyje vardai pakeisti) į psichiatrijos ligoninę pateko iš reanimacijos, nes po truputį atsisakė maisto ir paskutiniuoju metu gėrė tik skysčius. Simona po moksleivių atostogų nepažino mokytojai ir klausė, kuo vardu naujokė? Austėja jau trečią kartą grįžta į ligoninę, namuose skyrybų nuotaikos, mergaitė apie savo jausmus kalba nenoriai, galvoja vien apie maistą ir baimę sustorėti.

Valgymo sutrikimai vis labiau domina ne tik specialistus, bet ir visuomenę, nes pacientų daugėja. Didžiulė perdėto rūpinimosi savimi banga buvo kilusi jau prieš 80 metų. Tačiau tada visi ėjo iš proto dėl drabužių, kurie gerina figūrą, o ne dėl dietų.

Kaip yra dabar? Vien drabužių jau nepakanka. Tobulindami savo kūną, kartais peržengiame ribas.

Nervinė anoreksija

Jei žmogus liguistai bijo sustorėti, pernelyg riboja maistą ar visai atsisako valgyti, jei krenta kūno svoris daugiau nei 15 proc. pradinio svorio, jei merginoms ir moterims dingsta mėnesinės – tai jau nervinė anoreksija.

Dažniausiai ja serga 14–18 metų paaugliai, vaikai, lankantys  užsiėmimus, kur liesumas vertinamas kaip profesinė aukštuma. Tarp būsimųjų baleto šokėjų anorektikai sudaro net  8,6 proc., tarp manekenių anoreksija serga 3,5 proc. merginų.

Nervinė anoreksija dažnesnė vidutines ir dideles pajamas turinčiose šeimose. Šia liga 8 kartus dažniau serga tie vaikai, kurių giminaičiai irgi sirgo anoreksija. 

Gydytojai nurodo, kad polinkį sirgti nervine anoreksija turi vaikai, kuriems būdingas:

Emocinis nestabilumas,

Depresija (kol kas neaišku, ar ji pirminė, ar atsiranda dėl badavimo),

Nerimas (nustatomas ketvirtadaliui sergančiųjų),

Asmenybės sutrikimas (polinkis į savižudybę ar savęs luošinimą.)

Valgymo sutrikimų priežasčių vis dar ieškoma. Prieš susirgdami, daugelis paauglių būna apie save labai geros nuomonės, siekia pripažinimo, bijo patirti nesėkmę. Valgymo sutrikimai gali atsirasti po stiprių sukrėtimų. Pavyzdžiui, besaikis valgymas vaikinui prasidėjo po jo tėvų skyrybų. Mergaitė susirgo nervine anoreksija patyrusi seksualinį smurtą.

Nervinė bulimija

Kai valgoma nuolat, arba kartojasi persivalgymo priepuoliai, suvalgytas maistas išvemiamas, arba naudojamos kitokios priemonės persivalgymo pasekmėms pašalinti – tai vadinama nervine bulimija. Ji diagnozuojama, jei tai tęsiasi daugiau nei tris mėnesius ir būna keli persivalgymai per savaitę. Moterų, sergančių nervine bulimija, asmenybės tyrimai parodė, jog tai daugiausia impulsyvios, kintančios nuotaikos, dramatiško tipo asmenybės. Bulimija daugelį metų sirgo ir princesė Diana.

Kaip maitinamasi sergant bulimija?

Dažniausiai būdingas toks režimas: žmogus nieko nevalgo rytais, labai mažai per pietus, vakarui artėjant praranda kontrolę ir prasideda vilkiško alkio priepuolis, po to seka iškrova (vėmimas, vaistų naudojimas). Ligos pradžioje iškrovos gali ir nebūti, ji gali atsirasti po kelių mėnesių.

Jei anksčiau dominavo vien anoreksija, tai dabar vis daugėja patologinio persivalgymo ir nervinės bulimijos atvejų. Gydymas sudėtingas ir ilgas. Prieš 20 metų buvo manoma, kad nervinė bulimija neišgydoma. Dabar teigiama, kad visiškai išgydoma apie pusė pacientų, ketvirtadaliui padedama iš dalies. Gydoma vaistais ir taikomos įvairios psichoterapijos rūšys.

Pagrindinis psichoterapijos tikslas – normalizuoti maisto kiekį, nukreipti mintis ir dėmesį nuo maisto, svorio, figūros. Pacientas mokomas valgyti ir vengti provokuojančių situacijų.

Pagalbos reikia visai šeimai. Šeimos terapija irgi gali būti labai svarbi padedant vaikui ar paaugliui išgyti. Džiugu, kad jau daugėja informacijos apie psichiatrinę ir psichologinę pagalbą, ir pacientai mažiau klaidžioja po įvairių specialistų kabinetus.