Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje (AISV) pedagogai mokiniais vadina visus savo ugdytinius, net 18 mėnesių mažylius. Teisingai supratote – kalbėsime apie tuos mokinukus, kurie peržengia mokyklos slenkstį netvirtu kūdikio žingsneliu.
Kyla įvairių klausimų išgirdus, kad mokykloje laukiami tokie mažulėliai:
Ar ne namie jų lauktų geriausia edukacija, kai mama pati arba auklė lavina vaiką iki 3 metų?
Toks mažylis galbūt sunkiai adaptuosis pakeitus aplinką, sirgs, liūdės atskirtas nuo tėvų?
Ar negąsdins vaikučio tarptautinės mokyklos daugiakalbė aplinka, kai dar gimtąja kalba nemoka kabėti?
Tokių klausimų AISV specialistai išgirsta nuolatos, bet kai pateikia savo atsakymus ir papasakoja tikras istorijas, abejonės išsisklaido.
Apie pačių mažiausių mokinukų kasdienybę kalbamės su AISV ikimokyklinio ugdymo koordinatore Catherine McNeely ir PreK4 (4-ių metų vaikų) grupės mokytoja Inga Jaruševičiene.
Kodėl rekomenduojate vaikučius pradėti mokyti taip anksti?
Catherine. Skatiname, kad vaikutis pradėtų lankyti ugdymo įstaigą kuo anksčiau, nuo 1,5 m, 3 m. ar bent jau 4 metų. Mūsų patirtis rodo, kad tai nėra per anksti, atvirkščiai – tai pats imliausias ir vertingiausias vaiko amžius, kai labai sparčiai vystosi kalba, bendravimas, judėjimas, socialinės reakcijos. Tad jeigu mes turime galimybę šiuo etapu vaikui padėti augti, – suteikime ją. Ikimokyklinio amžiaus vaikas sparčiai ir visapusiškai auga: stiprėja jo emociniai, socialiniai, kalbiniai ir pažintiniai gebėjimai. Be abejo, šio amžiaus vaikai yra skirtingi: vieni aktyviai bendrauja, kiti labiau linkę stebėti ir laikytis nuošaliau. Vaikų smegenys tobulėja kitaip nei suaugusiųjų, o jas stimuliuoti galima įvairiausiais būdais.
Mūsų tarptautinė mokykla Vilniuje atvira vaikučiams, kalbantiems skirtingomis kalbomis. Vystymasis vyksta ne tik per žodinį bendravimą, bet ir per kūno kalbą, patyriminį ugdymą. Turime nuostabius mokytojus, kurie įgudę vaikučių vystymąsi kryptingai ugdyti.
Grupinis ugdymas – stebina! Atvedus mažylius į darželį, jiems suteikiamos galimybės augti įvairiapusiškai. Jau po kelių mėnesių vaikučiai savo progresu stebina tėvelius – jų mažyliai ne tik greitai adaptuojasi ir mokosi, bet kartu jaučiasi saugūs ir laimingi.
Neturėtume ilgai laukti! Pradėjus ankstyvąjį ugdymą, mažylis nieko nepraranda – jaukus laikas su šeima išlieka. Pakeitus aplinką, atsiranda daug naujų dalykų, kurie skatiną visapusišką vaiko vystymąsi.
Mes sakome, kad mūsų mažiausieji vaikai yra mažieji genijai. Tiek, kiek jie išmoksta, suaugusieji, matyt, turėtų mokytis gerokai ilgiau ir sunkiau. Svarbiausia, kad mažiukai viską išmoksta be pastangų, tiesiog žaisdami.
Inga. AISV privačioje mokykloje dirbu jau 20 metų. Galiu konstatuoti, kad mažiukai nuostabiai įsilieja į kolektyvą jau nuo 18 mėnesių. Smagu žiūrėti, kaip jie žaidžia, bendrauja, bet kartu ir mokosi iš bendraamžių bei mokytojų. Unikalu, kad galime vaikus įtraukti į AISV tarptautinės mokyklos bendruomenę nuo mažų dienų.
Mažyliai ateina iš įvairiakalbių šeimų, kaip su jais bendraujate?
Inga. Mokykloje pagrindinė bendravimo kalba yra anglų. Jeigu vaikutis ne iš anglakalbės šeimos, mes, mokytojos, išmokstame buitinius žodelius jo kalba, kad mažylis jaustųsi saugiau. Žodį „mama“ pasakyti mokame visomis pasaulio kalbomis! Kai prireikia, panaudojame ir vaiko gimtąją kalbą – mums padeda mokyklos kalbų specialistės. Surandame tą žmogų, kuris suteiktų vaikui emocinį saugumą.
Catherine. Kadangi mokykloje mokymosi ir bendravimo kalba yra anglų, vaikai ją išmoksta natūraliai, kaip gimtąją kalbą, tai ypač būdinga ankstyvajame amžiuje. Pirmieji treji gyvenimo metai – tai „aukso amžius“, kai kalbos ir bendravimo įgūdžiai gali būti stiprinami itin veiksmingai.
Nieko nuostabaus, kad į mūsų mokyklą veda vaikučius ne tik dvikalbės, bet ir lietuvių šeimos.
Anksčiau juos vadindavome lopšelinukais, o dabar – mokiniais. Papasakokite, kaip vyksta mažulėlių mokslai?
Inga. Jau kelerius metus dirbame pagal itališką Reggio Emilia pedagogikos sistemą. Šią filosofiją pasirinkome, nes ji mums tiko pagal vertybes ir galimybes. Sistema remiasi patyriminiu ugdymu, o mes galime tai sau leisti – turime kiemą, mišką, gamtą, lauko terasą. Daug veiklų, ypač kalbant apie pačius mažiausius, susijusios su gamta. Vaikai renka miške gamtinę medžiagą, paskui ją naudoja ne tik darbeliams ir žaidimams, bet ir mokymuisi, matematikai. Turime didelę patalpą, tyrinėjimų centrą, vadinamą „Atradimų erdve“, kurioje gausu lavinamųjų veiklų.
Mažuliukams vyksta užsiėmimai bibliotekoje. Nors dauguma dar nekalba, jie kartą per savaitę su didžiausiu susidomėjimu eina į biblioteką tyrinėti knygutes. Vaikučiai parsineša knygutę savaitei ar dviem į namus. Skaitome knygas įvairiomis kalbomis.
Daug galimybių tobulėti suteikia tai, kad mes mažiukus (žinoma, jau praėjusius adaptaciją), drąsius ir smalsius, priimame į bendrus mokyklos renginius. Štai, per neseniai vykusią Valentino mugę net 18 mėnesių mažulėliai nešėsi po pinigėlį, mokėsi jį paduoti, nusipirkti keksiuką. Taip po truputį auginama drąsa ir pasitikėjimas savimi.
Catherine. Kuriant AISV ikimokyklinio ugdymo koncepciją, mokytojai lavinosi Italijoje. Patirties sėmėmės iš kitų amerikietiško ugdymo pasaulio mokyklų bei kitų įstaigų, kurios pasirinko Reggio Emilia metodiką. Galima sakyti, kad sukūrėme harmoningą metodikų ir patirčių junginį. Reggio Emilia yra skirta ugdyti vaikus, sukuriant aplinką, galimybes, kad jų kompetencijos atsiskleistų. Vaikutis gali tik stebėti, pavyzdžiui, kaip per kepimo pamokas mokytoja kepa ar gamina, bet tuo metu jo patirtis ir gebėjimai pradeda vystytis. Ugdymas vyksta lengvai ir natūraliai, prisitaikant prie kiekvieno vaiko individualių vystymosi poreikių.
Kaip praeina mažylių dienos? Ryte vaikučiai renkasi, skuba prie mėgstamų veiklų, kai kurie žaidžia grupelėse ar stebi nuostabią gamtą pro mokyklos langus. Tada turime nedidelį ryto ratą, tai rytinė veikla, kurios metu vaikučiai pasisveikina, trumpai pristatomos dienos veiklos ar dainuojamos dainelės. Pasisveikiname su tais, kurie atvyko į mokyklą, kalbame apie tuos, kurie liko namuose. Palinkime geros dienelės visiems, ir tiems, kurie liko namuose, nes jų šiandien ilgėsimės.
Po pusryčių laukia specialieji užsiėmimai: dailė, sportas, muzika, pamokėlės bibliotekoje. Turime nuostabius dalykų mokytojus, kurie kuria stebuklus, mokydami vaikus judesio kūno kultūros užsiėmimuose, arba skatindami kūrybiškumą dailės pamokėlėse ir meilę muzikai per muzikines valandėles.
Maitinimosi laikas irgi yra didelis žingsnis auginti savarankiškumui. Namuose vaikučiai gal pamaitinami ar atsisako kažkokio maisto. Draugų apsuptyje, jie išmoksta būti savarankiškesni. Stebėdami vieni kitus, vaikučiai išmoksta daug dalykų. Kartais, kai vaikutis labai mažas, žinoma, mes padedame jam pavalgyti.
Savarankiškumo ugdymas tokio amžiaus vaikams labai aktualus, nes vaikai viskuo domisi, yra imlūs, mato pavyzdį. Po pietų – poilsio laikas, kas miega, kas ramiai ilsisi laukdamas popietinių veiklų, kai kurie vaikučiai keliauja namo.
Papasakokite, kaip įtraukiate šeimą į ankstyvąjį ugdymą?
Inga. Laikomės filosofijos, kad kuo jaunesnis vaikas, tuo daugiau jo stiprybės yra iš šeimos. Kai ugdymo procese aktyviai dalyvauja šeima, vaiko vystymasis yra pozityvus, kur kas imlesnis.
Ši tema neišsemiama. Pradėkime nuo brolių ir sesių įtraukimo. AISV darželis ir pradinė mokykla yra tame pačiame pastate. Kartu vieni kitiems suteikiame galių, įkvepiame bei kartu mokomės, pratiname juos prie kolektyvo, didelės šeimos.
AISV dažniausiai lanko visi vienos šeimos vaikai. Mažiukai gali ne tik matyti savo vyresnius broliukus ir sesutes, bet ir dalyvauti bendrose veiklose. O jų turime labai daug: pradedant proginėmis mažylių diskotekomis, baigiant mugėmis, gimtadieniais, tarptautinėmis šventėmis. Taip mažyliai jaučiasi saugiau, o vyresnieji mokiniai mokosi atsakomybės.
Tą dieną, kai vaikas švenčia gimtadienį, laukiami ir tėveliai bei seneliai. Tėveliai atsineša produktų, kartu su vaikais gamina užkandžius. Kadangi vaikučiai įvairių tautybių, žinoma, gimtadienio dainos skamba visomis kalbomis. Dainuojame angliškai, lietuviškai, ispaniškai, švediškai, vokiškai. Net čekiškai ar dar retesne kalba, jeigu yra toks vaikutis.
Darželį lanko įvairių tautybių vaikai, ar pastebite jų tautinio temperamento skirtumus?
Inga. Tarptautinė galia ir įkvėpimas labai stiprūs. Lietuvių vaikučiai daug sužino apie kitas šalis ir kultūras, o kitataučiai vaikai susipažįsta su Lietuvos tradicijomis.
Paminime įvairiausių tautų ir kultūrų šventes. Jie sužino, kas yra Morė, o mes sužinome jų kultūros įdomybių. Vienas iš mūsų tarptautinių projektų vadinasi „Aplink pasaulį“. Šeimos paruošia pristatymą apie savo šalį, atneša suvenyrų, pasidalina savo kultūrine aplinka, tradicijomis, vaišina tautiniais patiekalais. Kai kurie ateina net su tautiniais kostiumais. Gruodį šventėme Šv. Liucijos šventę, kuri populiari Skandinavijoje. Mama, tėtis, močiutė ir ketvirtokas brolis apsirengė baltai, kaip šventosios Liucijos ceremonijoje, nešėsi žvakutes. Labai gražiai derėjo su lietuvišku adventu. Švenčiame ir amerikietišką Padėkos dieną, britišką Bonfire Night ir kitas tarptautines šventes.
Papasakokite, kaip įveikiate mažylių adaptaciją?
Catherine. Turime savo taisykles. Adaptacija vyksta lėtai ir saugiai. Tėvai gali aplankyti vaikutį pirmus kartus, bet vėliau mes sakome – apsikabinkite, atsisveikinkite ir viso gero – vaikas eina į klasę pats arba lydimas mokytojo ar padėjėjo.
Kai kurių vaikučių adaptacija greita ir lengva, o kai kuriems reikia ilgesnio laiko. Tada pratinamės po truputį. Pabuvome 3 valandas? Pavyko? Kitą kartą bandykime keturias.
Adaptacija priklauso nuo to, kokia buvo vaiko socialinė patirtis namuose. Kai kurie buvo socialiai aktyvūs – vaikas daug kur dalyvavo ar keliavo su šeima. Kitos šeimos gyvena uždariau, kur mažylis dažniausiai matė tik tėvus ir auklę. Paprasčiau, kai šeima turi 3 ar 4 vaikus, tuomet tėvai ramiau reaguoja į adaptaciją, toks pasitikėjimas ir ramybė persiduoda vaikui bei palengvina adaptacijos procesą.
Mes manome, kad nedidelės ašaros adaptacijos laikotarpiu – natūralu ir nieko blogo, nes jos parodo jausmus: meilę, ilgesį.
Inga. Adaptacijos periodas bus visuomet. Kai darželį pradeda lankyti keturmečiai, patikėkite, jiems irgi būna adaptacija, todėl nereikia jos baugintis. Turiu gerą metodą – kai mažiukas adaptuojasi, kviečiu į pagalbą jo brolius ir seseris, kurie mokosi AISV. Pamojuojame pro langelį broliukams, nusiunčiame širdeles. Pamačius sesę ar brolį, visos baimės ir liūdesys pradingsta.
Pagal tautybę adaptacija neišsiskiria, yra ašarėlių ir skandinavų, ir japonų, ir lenkų akytėse. Vaikų tautiniai temperamentai gali skirtis, bet namų ir mamos ilgesys yra vienodas. Todėl ir mokame visomis kalbomis pasakyti „mama“.
Mokiniai nuo 18 mėnesių iki 12 klasės kviečiami prisijungti prie AISV mokyklos tarptautinės bendruomenės. Priėmimas 2026–2027 mokslo metams jau prasidėjo.
Registruokitės mokyklos apžiūrai ir į atvirų durų dienas www.aisv.lt
Susiję straipsniai
