Ar žinojote, kad Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad beveik visi šešiamečiai nori eiti į mokyklą, o po pirmos klasės grįžti į ją nori tik apie 10 proc. Kodėl? Verta sunerimti, ar esami mokymo metodai dar vis stiprina vaiko vidinę motyvaciją mokytis? Kasdien, visą gyvenimą.
Kai perskaitysite šį tekstą, patikėsite, kad mokytis gali būti nuostabu, įdomu, naudinga. Mūsų pašnekovės – Vilniaus nevalstybinės mokyklos „Mokslo tvirtovė“ įkūrėjos Manta Dargienė ir Ligita Leskauskienė.
AUGTI NUO PRADŽIŲ – PIRMIEJI ŽINGSNIAI ŠVIETIME
Mokykla negimė iš niekur ir tikrai nebuvo kūrinys iš „o žinai, gal sukurkime mokyklą?“. Švietimas yra lygiai tokia pati atsakinga ir svarbi sritis, kaip ir medicina. O kas gi paruoš medikus, jei ne mokytojai? Mokytojai, švietimas yra visuomenės tobulėjimo pagrindas. Taigi tai atsakinga sritis, kurioje dirbti nėra nei lengva, nei paprasta, nei finansiškai naudinga, bet tai užpildo esybės prasmę. Taip mano naujos mokyklos įkūrėjos. O prasidėjo viskas nuo nevalstybinių darželių „Mylimukai“ ir „Meškakojis“.
Manta: Mūsų mokykla gimė ir augo kartu su priešmokyklinėmis ugdymo įstaigomis. Auginame naujosios kartos žmogiukus, kaip žinia, kiek kitokius, nei buvo mūsų tėveliai ar mes, ir augindami juos nuo mažens gerai pažinome šias asmenybes, matėme jų poreikius, mokymosi stilių, kas įkvepia, o kas demotyvuoja. Užaugintus darželyje vaikus išleidžiame į mokyklas, bendraujame su šeimomis ir toliau, girdime jų paatviravimus, jų lūkesčius. Tad taip, natūraliai, ir gimė sava mokykla, nieko ypatingo, tiesiog tęstinumas.
Tik gal iškart susitarkime, kad nevadinsime nei darželio, nei mokyklos „verslu“. Sukūrėme ne naftos įmonę, o socialiai atsakingą ir visuomenei naudingą veiklą, subūrėme žmones į komandą, kuriems didžiausias motyvacijos variklis yra vaikai, jų visapusiškas augimas ir tobulėjimas, ir gal nuskambės banaliai, bet tikrai norime sukurti geresnę ateitį. Tai ne verslas, o laimė padaryti gyvenime kažką naudingo. Mokyklą kuriame kartu su darželio „Meškakojis“ siela Ligita Leskauskiene – mūsų požiūris į ugdymo kokybę, kuriamas bendruomeniškumas, orientacija į vaiko asmenybę labai sutampa.
Darželio „Mylimukai“ pradžia buvo labai tradicinė. Sūnus Kristupas augo labai alergiškas, be viso to, jam pakliūti į valstybinį darželį nebuvo jokių šansų. Gydytojai mus siųsdavo į darželį, skirtą alergiškiems vaikams ir, aišku, į jį eilės buvo dar didesnės, ypač, kai nesi to rajono gyventojas. Kita vertus mintis lankyti alergiškų vaikų darželį irgi nežavėjo dėl tam tikro atskirtinumo.
Mano galva, vaikai turi išmokti gerbti savo kūną, individualią būklę, mokytis ją tausoti, augdami įprastinėje aplinkoje. Ilgai svarstėme – darželis ar auklė – ir vis dėlto reglamentuota švietimo įstaiga mums pasirodė daug patikimesnė vieta vaikui augti, tad įkūrėme darželį, kuris draugiškas alergija sergantiesiems. Kaip? Ogi prisitaikantis prie individualių vaiko poreikių: jei vaikas turi maisto alergiją, derinamas maistas, jei alergija aplinkos veiksniams, – adaptuojama aplinka. Tikrai nereikia darželio tik alergiškiems vaikams, juk apsauga nuo alerginių reakcijų lygiai tokia pati kaip natūrali apsauga vaiko sveikatai.
Jei neleidžiame šokti pro langą, tai lygiai taip pat neduosime valgyti alergizuojančio produkto, pasirūpinsime papildoma priežiūra, esant tam tikriems aplinkos veiksniams. Mūsų darželyje daug alergiškų vaikų, ir nuostabu tai, kaip kiti vaikai žino, ką kas gali valgyti, ko negali, saugo vienas kitą, ir alergija joks ne „trūkumas“ ar jausmas, kad tu „kitoks“, tai vaikų suvokiama taip natūraliai, kaip skirtinga plaukų spalva. Darželis per tuos penkerius metus nepalyginamai išaugo, sustiprėjo, ne kiekybe, o būtent kokybe. Tiesiog kiekybė niekada nebuvo tikslas…
Klausiate, ar per 5 metus nepajutau nuobodulio, rutinos? Tikrai ne, nes mano darbas – tikrai ne vadovė ar „direktorė“. Aš esu palaikytoja, patarėja, pagalbininkė, idėjininkė, kaip mano komanda sako, aš esu darželio mama – viskas viename. Komanda man yra didelė vertybė. Mes turime tokį posakį, kad visi mūsų komandoje yra vadovai, tik atsakingi už skirtingas sritis, savo srities profesionalai. Komandos sinergija yra begalinė, kaip laikroduko sraigteliai. Reikėjo laiko jai tokiai susikurti, bet žmonės yra svarbu, jie visada yra svarbiausia – ne sienos ar žaislų kiekis „kalba“ apie ugdymo įstaigos kokybę, o žmonės, o pas mus tai Danutė, Ieva, Šarūnė, Dominyka, Agnė ir kt. Kviesdami naujus komandos narius, visada labiausiai atsižvelgiame į asmenybę. Man garbė būti šios komandos dalimi ir džiaugiuosi, kad ji su manimi. Tokią pat komandą kuriame ir mokykloje.
VADOVĖS SŪNELIS, TĖVAI TURČIAI IR KITI MITAI
Apie privačius darželius ir mokyklas kuriami stereotipai. Štai keli dažniausi:
Pirmas. Vadovų vaikučiams tokiose įstaigose sukurtos ypatingos sąlygos.
Antras. Privačių darželių ir mokyklų vaikai auginami šiltnamio sąlygomis.
Trečias. Privatus švietimo sektorius – tik pasiturintiems tėvams.
Ketvirtas: Privačiose mokyklose vaikai nieko nesimoko, neturi jokių pareigų.
Manta ir Ligita įsitikinusios, kad šie mitai ne taisyklės, o išimtys.
Manta: Man tai atrodo nelogiška… Kiekvienas sąmoningas, vaiką mylintis žmogus vengs savo atžalai pakenkti, o toks „ypatingumas“ labai kenkia. Mano atveju Kristupas nė nenujaučia, kieno yra darželis, jis lig šiolei galvoja, kad darželis yra mokytojų, o mama būna, kai joms reikia pagalbos sutvarkyti popierius, padaryti darbus kompiuteriu, lydėti į ekskursijas, susitvarkyti ir t.t. Kristupui galioja tokios pačios taisyklės, jis turi tokias pačias teises ir pareigas, jis lygiai toks pat darželio vaikas, kokie ir kiti vaikai. Net minties nėra jį išskirti dėl to, kad jo mamos vardas parašytas kažkokiuose darželio popieriuose, o ir galvoju, kaip tą praktiškai reikėtų padaryti? Visi mūsų vaikai mums išskirtiniai, visi mylimi, jais visais rūpinamės vienodai, kiekvienam maksimaliai pagal poreikį. Kristupas tik gal daugiau laiko praleidžia darželyje nei kiti vaikai, juk kartu susitinkame su naujomis šeimomis, kartu tvarkome darželį savaitgaliais, darome remontus ir t.t.
Ligita: Negaliu kalbėti už visus, bet kad ir „Mylimukuose“, ir „Meškakojyje“ šiltnamio sąlygos skirtos tik šiltnamiams, tai galiu garantuoti. Mūsų vaikai mokosi visų žmonėms būtinų įgūdžių, visų intelekto sričių. Pradedame nuo pačių mažiausių savitvarkos darbų: apranga, higiena, valgymo, bendravimo etiketas, kartu su amžiumi ir galiomis mūsų kasdienio gyvenimo įgūdžiai, atsakomybė auga – mokomės susilankstyti drabužėlius, susitvarkyti savo spintelę, nusivalyti batukus, persivilkti patalus, penktadieniais kartu plauname žaisliukus ir t.t. Vaikams tai labai patinka, tai stiprina jų pasitikėjimą savimi, kita vertus, jei neformuosime savitvarkos įgūdžių, atsakingumo, šie ir nesutvirtės. Mūsų darželiuose labai stipri patyčių prevencijos programa, emocinio intelekto ir vertybinis ugdymas. Auginame mandagius, bendruomeniškus, pareigingus, kūrybingus, draugiškus, empatiškus vaikus. Taigi, jei šiltnamio sąlygos reiškia, kad viskas daroma už vaiką, o mes toleruojame netinkamą ar net skatiname tokį vaiko elgesį, tai tikrai yra mitas.
Manta: Bent mūsų darželių atveju, tai tikrai yra mitas, už kitus kalbėti negaliu, nepažįstu. Manau, kad 100 eurų kompensavimas pagelbėjo kažkiek suvienodinti galimybes, padėti tėvams rinktis ugdymo įstaigą pagal patogią vietą, ugdymo sistemą, darželio kokybę. Bet realybė tokia, kad kol nebus suvienodintas ugdymo įstaigų finansavimas valstybiniams ir nevalstybiniams, kokį taiko pažengusios užsienio valstybės, tol privačios ugdymo įstaigos turės ieškoti papildomų finansavimo šaltinių išsilaikyti, o tai iš esmės ir sudaro tėvų įmokos bei racionalus jų naudojimas.
Kaip ir mes, taip ir mūsų darželio šeimos yra paprasti žmonės, dėlioja prioritetus, visada ieško galimybių. Suvokiame, kad tai pati geriausia investicija į ateitį ir stengiamės dėl jos. Mūsų filosofija remiasi vartotojiškumo mažinimu, ekologija, patyčių prevencija, todėl vaikams visiškai nėra svarbi žaislų kiekybė, apranga, kažkokie prabangos dalykai, niekas nekreipia dėmesio, ar tu naują žaislą turi, ar seną, – juk tai smagus žaislas; apsirengęs naujais drabužiais ar jau keliai nudilę – koks skirtumas – juk ne nuogas, svarbu, kad judėti ir žaisti būtų galima laisvai; vaikams visiškai nesvarbi graži blizganti mašina – jie nori traktoriaus! Vaikai tikrai nesureikšmins daiktų, pinigų, prabangos, jei mes, tėvai, jų taip nesureikšminsime. Būtent iš mūsų vaikai persineša materialines vertybes, išskaičiavimą, patyčias dėl daiktų. Įstrigo atmintyje skaityta frazė: „Svajojau, kaip noriu batų, kol nesutikau žmogaus, kuris neturi kojų“. Ugdome vaikams empatiją, atjautą, mokome vertinti tai, ką turime, ir atvirai pasikalbame apie tai, kuo galime džiaugtis šiandien.
Ligita: Kalbant „Mokslo tvirtovės“ vardu – mitas. Visų pirma daugiausia diskusijų sukelia tai, kaip suvokiama mokymosi sąvoka visuomenėje. Vieniems mokymasis yra tylus, ramus sėdėjimas prie stalo, knygos skaitymas, kitam mokymasis gali būti žygis miške. Greičiausiai mitas ir kyla iš šių sąvokų netapatumo. Ir galbūt dėl to, kad daugelio privačių mokyklų mokymosi metodų įvairovė yra labai plati. Visoms Lietuvos mokykloms, valstybinėms ar nevalstybinėms, privaloma vadovautis ta pačia bendrąja ugdymo programa, todėl svarbiausiu kriterijumi ir lieka tai, „kaip mokomasi“ ir kartu, kaip mokosi individualus žmogus. Pasak tyrimų, mokymasis patirtiniu metodu yra pats efektyviausias. Kita vertus, privačios mokyklos puikiai supranta, kad neužtikrindamos ugdymo kokybės, jos nebus pajėgios išsilaikyti, nes tiesiog neturės mokinių.
Taigi, tikrai mokosi ir siekia programos tikslų, tik įvairiais metodais, kurie suteikia vaikui galimybę lengviau įsisavinti informaciją, ją pritaikyti kasdieniame gyvenime, aktualizuoti sau, o tai labai stiprina ir vidinę motyvaciją. Kas dėl pareigų, mūsų mokyklos tikslas yra ir akademinės žinios, ir asmenybės ugdymas, tad atsakingumas, pareigingumas, bendražmogiškosios vertybės yra neatsiejama ugdymo dalis.
MOKYKLOS TIKSLAS – AUGINTI VISAGALIUS
„Mokslo tvirtovė“ – sąmoningas žingsnis, paremtas natūraliu poreikiu, nuoseklumo lūkesčiais, įdirbiu. Natūralu augti kartu su savo ugdytiniais, suteikiant tęstinumą, ugdymo nuoseklumą, šeimos, matydamos puikius rezultatus, domisi tolesnio mokslo galimybėmis.
Tėvams tikrai neramu, o kas toliau, kur mes augsime toliau?
Kiekviena mokymo įstaiga nori būti kažkuo unikali, – pasirenka vieną ugdymo sistemą arba imasi lavinti kokį nors vaikų gebėjimą: menus, sportą, kalbas ir pan. Manta ir jos komanda pasuko kitu keliu.
Manta: Mes labai vengiame ribotumo ir vertiname ne pačią ugdymo sistemą, kaip visuminį nelankstų modelį, o lūkesčius ir poreikius atitinkančius jų aspektus, kurie yra efektyvūs, priimtini vaikams ir moksliškai įrodyti, pagrįsti. Standartizavimas ir ribotumas nėra tai, kuo tikime, mes tikime vaikų visagalyste. Neslėpsime, daug idėjų sėmėmės iš užsienio švietimo lyderės, kurios švietimo sistema pasiekia stulbinančių rezultatų visame pasaulyje ir padeda auginti visagalystę. Mokykla auga kartu su vaiku, ne paskui vaiką ir ne priekyje jo. Mums jokiu būdu nesvetimos technologijos, mokykla negrįžta atgal laiko mašina ir tikrai neapsimeta, kad technologijų nėra, kad kompiuteris – raganų išradimas, kurį reikia sudeginti ant laužo. Knygos lygiai taip pat žaloja vaiko akis, netinkamai jas skaitant, todėl mes mokome vaikus tinkamai naudotis technologijomis, kad jos tarnautų mums, ne mes joms.
Aš tikiu, kad esame tiems, kurie tiki, kad augina nepaprastas visagales asmenybes, kurioms pilnavertiškai augti būtinas visapusiškas ugdymas: lengvai ir įdomiai įsisavinamas maksimalus žinių bagažas ir neribota asmenybės ūgtis, suteikianti vaikui įžvalgą, tas žinias išmintingai panaudoti siekiant savo tikslų.
Tikiu, kad svarbiausi vaiko pasiekimai yra išreiškiami ne pažymiais ar olimpiadų laimėjimais, o savo asmenybės spindesiu.
Tikiu, kad kaip ir viskas pasaulyje, Lietuvos švietimo sistemos ugdymo metodai turi nepaliauti semtis inovacijų, tobulėti bei augti kartu su mokiniu, išlaikant branginamas šalies vertybes ir tradicijas. Tikiu, kad mokslas yra ne pareiga, o teisė ir išsilavinimas, skirtas žmogui įgyvendinti savo gyvenimo tikslus ir įveikti iššūkius. Žinau, kad kiekvienas vaikas turi galių auginti savyje lyderystę, individualumą, visapusišką tobulėjimą, maksimalų inovatyvumą ir kūrybiškumą. Man mokykla yra vieta, kurioje mes visi susirenkame mokytis, ne konkuruoti, ne rungtyniauti, o mokytis tam, kad įgytume būtinų žinių savo norams, svajonėms ir tikslams įgyvendinti. Man mokykla yra emociškai ir fiziškai saugi vieta, kad ir kas nutiktų. „Mokslo tvirtovėje“ auginame visagalę, mąstančią asmenybę, kuri tiki savimi ir savo galiomis, siekia tobulėti, mąsto kūrybingai, inovatyviai, kritiškai, nepriklausomai, geba bendradarbiauti.
Pabandysiu trumpai papasakoti, kuo man ypatinga „Mokslo tvirtovė“
- Kuriama kūrybiška, profesionali, nuolat besimokanti mokytojų komanda. Mažas klasės mokinių skaičius, dėmesingi mokytojai užtikrina individualų dėmesį.
- Mokykla užtikrina pozityvią discipliną, motyvuojantį bendravimo stilių, stiprų emocinio intelekto ugdymą. „Negaliu“ keičia „pabandysiu“, „kai ko nors labai nori, viskas yra įmanoma“, „kitą kartą pasiseks“, „ką galime padaryti, kad tai pavyktų“ ir pan.
- Mokykloje diegiamas interaktyvus, integruotas, šiuolaikiškas ugdymas, įkvepiame ir žadiname smalsumą. Siekiame kiekvieną mokomąją temą padaryti mokiniui aktualią, reikšmingą, susieti ją su reikmėmis, praktiniu pritaikymu. Orientuojamės į stiprų mokinių paruošimą, tiek akademinių žinių, tiek asmenybės plėtotės srityse, – kad tvirtai stovėtume ant abiejų kojų. Mums labai svarbus tėvų, vaikų, pedagogų glaudus bendradarbiavimas ugdymo procese. Visos disciplinos yra integruojamos, visos vienodai svarbios. Pavyzdžiui, tema – Kosmosas. Analizuojant šią temą galima mokytis visiškai visų disciplinų. Matematikos (skaičiuojant atstumus tarp planetų, jų dydį, plotį), lietuvių kalbos (išsakyti, užrašyti įspūdžius „Jei aš būčiau Saulė“), pasaulio pažinimo (kodėl Saturnas turi žiedus, kodėl negalime kvėpuoti kosmose), vertybinių doktorinų (kosmoso tarša, ozono sluoksnis), anglų kalbos (išmokstame su kosmosu susijusių žodžių), skatinti fizinį aktyvumą bandant skrieti šviesos greičiu, judėti, kaip planetos, išreiškiant save meninėje raiškoje ir kuriant saulės sistemos modelį pasitelkiant technologijas. Taip mokymosi procesas nuolat inspiruoja mokinį, nesukelia rutinos, žadina smalsumą, natūralizuoja ugdymosi procesą.
Vaikų sodintas daržas - Vienas iš pagrindinių ugdymo metodų yra patyriminis ugdymas. Tyrimais įrodyta, kad vaikai panaudodami savo jusles mokosi daug efektyviau. Tokio mokymosi principas yra patirti – užuosti, pajausti, pamatyti, paliesti, išgirsti. Kuo daugiau pojūčių naudojame, tuo geriau įsisavinime informaciją. Paryžiuje man gražiausias matytas vaizdas buvo Per Lašezo (Père Lachaise) kapinėse, kur prie Edith Piaf kapo atvykę mokiniai kalbėjo apie jos gyvenimą, kas ką žino ir pamena, klausydami išmaniuosiuose telefonuose įjungtų jos įrašų. Niekas neskubėjo baigti pamokos, o tiesiog mėgavosi akimirka. Tada tai paliko man didelį įspūdį. Mūsų vaikai nuo mažumės važiuoja „patirti“. Jau nebesuskaičiuojame vietų (įvairios edukacinės programos, teatrai, muziejai ir pan.), kuriose esame buvę. Mokykloje leisimės jau į tolimesnes keliones, nes mūsų taip neribos pietų poilsio reikalai.
- Aplinka – trečiasis pedagogas. Tai tiesa. Tiek emocinė, tiek fizinė aplinka yra svarbi. Mūsų lauko erdvėse vaikai tenkina ne tik fizinio aktyvumo poreikius, bet mokosi ekologijos, ugdo kasdienius įgūdžius, plečia savo žinias apie gamtą ir jos procesus. Mokykloje kuriame daugiafunkcinę, stimuliuojančią aplinką, kuri yra visapusiškai pritaikyta vaikų poreikiams. Mums įprastas bibliotekas keičia atviroji biblioteka, kad knygos visada būtų po ranka, erdvėse gausu stalo žaidimų, yra atsipalaidavimo kampelis. Mokinių apranga ir avalynė patogi, leidžianti nevaržomai judėti, mokykloje palaikomas komfortiškas mikroklimatas.
- Mokykloje gyvename principu – čia visi susirenkame mokytis: ne konkuruoti ir rungtyniauti tarpusavyje, o kartu siekti savo tikslų. Mokykloje nėra prasmės ir nusirašinėti. Kodėl? Pasitikrinimų, užduočių metu nėra draudžiama naudotis enciklopedijomis, informacinėmis technologijomis ir visais kitais informacijos paieškos būdais. Žmogaus smegenys – ne serveris, į ją viso pasaulio žinių nesukrausi, todėl labai labai svarbu mokėti rasti kokybišką informaciją, kurios reikia. Ieškodamas jos nejučiomis ir įsimeni, juk veikia pojūčiai, interakcija. Nebus draudžiama ir dalintis informacija, kodėl? Kas uždrausta, tas vilioja? Mokykloje skatinamas komandiškumas, visagalystė leidžia vaikui pačiam spręsti: paklausiu draugo ar noriu rasti informaciją PATS. Daugumoje situacijų vaikai renkasi „PATS“, arba „aš žinau šį, o tu žinai šį – pasikeiskime informacija“. Juk patys žinome, kad informacija yra brangiausias pasaulio išteklis. Tad dalintis ja yra naudinga ir reikalinga. Mokykloje energiją naudojame ne standartams kurti, o individualiems gabumams atrasti, laiką po formaliojo ugdymo skiriame saviugdai, talentams, mylimoms veikloms. Mokomės darbus palikti „darbe“ ir laisvalaikį skirti šeimos pokalbiams, veikloms, tradicijoms, skaitiniams su šeima. Kuriant harmoningą gyvenimą, svarbu kurti ir palaikyti gyvenimo kokybę.
Mokykloje energiją naudojame ne standartams kurti, o individualiems gabumams atrasti
Laikas, imant interviu, bendraujant, skriete praskriejo, ir būtume galėję kalbėtis dar be galo be krašto. Ligitos, Mantos ir visos komandos kuriama ir auginama „Mokslo tvirtovė“ tikrai žavi, kad net pats pasvarstai, palygini, kokios mokyklos savo vaikui norėtum. Įkūrėjos teigia, kad gero dalyko verta palaukti, po truputį naujovės visiškai integruosis į visas mokyklas, o kam jau „dega“ mokyklos klausimas, kviečia prisijungti prie „Mokslo tvirtovės“ Grifų gūžtos ikipradinukų ir Vienaragio sodo pirmokų. Manta paatvirauja, kad šie pavadinimai atkeliavo ne iš Hario Poterio Hogvartso, bet kilę iš Lietuvos prezidento vėliavos, o ir mokykloje Tėvynė yra be galo branginama.
- Daugiau informacijos www.mylimamokykla.lt
Susiję straipsniai
