Dirgliosios žarnos sindromas – virškinamojo trakto dalies, t. y. žarnyno, veiklos sutrikimas, dar vadinamas jaunų, darbingo amžiaus žmonių liga. Ją diagnozuoti sudėtinga ne tik dėl to, kad pasireiškiantys simptomai ir jų intensyvumas tam pačiam asmeniui gali keistis laikui bėgant, bet ir dėl jų panašumo į kitas virškinamojo trakto ligas, kurių spektras itin platus. Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja gastroenterologė, dietologė doc. dr. Aida Žvirblienė sako, kad šio sutrikimo nustatymą apsunkina ir tai, kad pasireiškiantys simptomai „plačiai išeina“ už virškinamojo trakto ribų. Tai reiškia, kad jaučiami nusiskundimai sveikata apima daugelį kitų organizmo sistemų, o gyvenimo kokybė ir darbingumas gerokai suprastėja.
„Tyrimų duomenimis, dirgliosios žarnos sindromo paūmėjimo metu sergančiųjų darbingumas krenta apie 20 procentų. Didelė dalis žmonių tam tikram laikotarpiui yra priversti pasiimti nedarbingumo lapelius dėl blogos savijautos, kurios negali paaiškinti – juos vargina skrandžio spazmai, dujų kaupimasis pilve, jo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas“, – pasakoja doc. dr. A. Žvirblienė.
Dėl šių simptomų pasireiškimo žmonės pradeda kaltinti save arba klaidingai juos tapatina su alergija, glitimo, laktozės netoleravimu ir iš savo mitybos raciono išbraukia įvairiausius produktus, kurie įprastai yra naudingi bei reikalingi. Dėl šios priežasties laikui bėgant vystosi mitybos nepakankamumas ir atsiranda su juo susijusios pasekmės.
„Sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu neretai pasireiškia nerimas, depresija, valgymo sutrikimai ir somatizacija – lėtinė būklė, kai dėl patiriamų psichologinių problemų atsiranda fiziniai negalavimai, pavyzdžiui, skausmas“, – teigia doc. dr. A. Žvirblienė, įgijusi psichoterapeutės specializaciją – itin retą tarp gydytojų gastroenterologų, dietologų.
Smegenų-virškinamojo trakto ašies įtaka
Gydytoja gastroenterologė, dietologė akcentuoja, kad medicinos mokslas nėra atsakęs į klausimą, kokios priežastys sukelia dirgliosios žarnos sindromą, bet yra nustatęs veiksnius, kurie gali turėti įtakos jam atsirasti. Pavyzdžiui, smegenų ir žarnyno ašis bei jų tarpusavio sąveika: yra moksliškai įrodyta, kad smegenys ir žarnynas tarpusavyje bendrauja per mikrogliją – centrinės nervų sistemos ląsteles, sudarančias smegenų dangalą.
„Iš tiesų smegenys negali tinkamai funkcionuoti be žarnyno, jo mikrofloros ir tai yra susiję su skirtingais žmogaus genų rinkiniais. Pirmasis iš jų koduoja mūsų genomą ir sudaro apie 23 tūkstančius genų, o antrasis – žarnyno mikroflorą bei sudaro 3 ir daugiau milijonų genų. Be to, genetiniame lygmenyje 99 procentus žmogaus genų sudaro mikroorganizmai, atliekantys itin svarbią funkciją sąveikaujant smegenims ir žarnynui“, – teigia doc. dr. A. Žvirblienė.
Žarnyno mikroflora yra atsakinga už visų neurotransmiterių – organizme susidarančių cheminių junginių, pernešančių nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių – gamybą ir neurosignalų perdavimą tarp žarnyno bei smegenų. Kai mikrofloroje atsiranda tam tikri kompozicijos ar pusiausvyros pakitimai, sutrinka neurotransmitinių medžiagų perdavimas į smegenis ir organizmas išsibalansuoja, atsiranda sveikatos problemų, tarp jų ir dirgliosios žarnos sindromas.
Įtakos sindromo išsivystymui turi netinkama mityba ir dietos
Doc. dr. A. Žvirblienė akcentuoja, kad gyvendami aktyviai, lietuviai vis mažiau dėmesio skiria savo mitybai, kurioje būtų gausu sveikų, šviežių, energetiškai tankių, mikroelementais ir vitaminais praturtintų produktų. Problema yra ne tik dėmesio, bet ir laiko bei žinių stoka – jie nori maistą paruošti greitai ir paprastai, tačiau tam trūksta įgūdžių.
„Geros kokybės produktais praturtinta mityba turi didelę įtaką mūsų virškinamajam traktui – ji sudaro būtinas sąlygas tam, kad egzistuotų žarnyno mikroflora. Jeigu negauname reikiamų maisto medžiagų arba kartu su jomis į organizmą patenka įvairiausių antigeninių dalelių, mikroflora į tai sureaguoja, primindama apie save per tam tikrus uždegiminius procesus“, – teigia gydytoja gastroenterologė, dietologė.
Doc. dr. A. Žvirblienė tvirtina, kad žarnynui kenkia ir individualiai nepritaikytos dietos, kurių žmonės ima laikytis norėdami neatsilikti nuo to, kas yra madinga. Pavyzdžiui, savarankiškai nusprendus laikytis FODMAP dietos, kurios racioną sudaro augalinės kilmės produktai, sudėtyje turintys fruktozės, laktozės, fruktanų, galaktanų ir poliolių, žarnyne gali padidėti osmosinis lygis ir atsirasti pilvo pūtimas, diskomfortas jo srityje ar tuštinimosi sutrikimai.
Moterys serga dažniau nei vyrai
Moterys šia liga serga 2,5 karto dažniau nei vyrai, tačiau medicinos mokslas dar turi atsakyti į klausimą, kodėl taip yra. Spėjama, kad dažnesnis moterų sergamumas galėtų būti susijęs su lytiniais hormonais, centrine nervų sistema, žarnyne esančia enterine nervų sistema ir jų jautrumu įvairiems aplinkos dirgikliams. Yra nuomonių, kad didesnį sergamumą galima būtų paaiškinti ir naujai atrastu genu, tiksliau arilo angliavandenilio receptoriumi, kurį turi imuninės ląstelės.
„Šis receptorius laikomas centrine žarnyno mikrofloros ir imuniteto tinklo figūra, jis taip pat yra žmogaus aplinkos jutiklis, perduodantis signalus iš ląstelės išorės į vidų. Be to, naujasis receptorius yra randamas tokiuose audiniuose, kurie yra labiausiai veikiami aplinkos, o jam įtaką darančių dietinių elementų yra daržovėse ir vaisiuose, kurių, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, moterys per dieną suvalgo daugiau nei vyrai“, – sako doc. dr. A. Žvirblienė.
Pacientų skaičius auga
Gydytoja gastroenterologė, dietologė sako, kad dirgliosios žarnos sindromo paūmėjimą, progresavimą skatina stresas, veikiantis ne tik centrinę nervų sistemą, bet ir žarnyno enterinę nervų sistemą. Dėl šios priežasties dvejus pastaruosius metus besitęsianti itin didelė nežinomybė, neapibrėžtumas ir baimė dėl ateities gerokai išaugino šia liga sergančiųjų skaičių.
„Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių rūpinasi savo sveikata ir pajutę pirmuosius negalavimus kreipiasi pagalbos, tačiau vis dar tenka konsultuoti pacientus, kurie prieš kreipdamiesi į gydytoją, namuose bandė užsiimti savigyda ir taip dar labiau pakenkė sau. Tokiu atveju prireikia nemažai laiko, kad žmogų sugrąžintume į teisingą kelią, kuriame jis būtų pasiruošęs tinkamai maitintis ir rūpintis savo sveikata bei nesivadovautų internete rastomis rekomendacijomis. Tačiau svarbiausia, kad pacientai nusprendžia kreiptis į gydytoją, kuris gali padėti rasti efektyviausią problemos sprendimą siekiant atgauti gyvenimo kokybę“, – priduria gydytoja doc. dr. Aida Žvirblienė.
