Motinystės sparnai: tarp dangaus ir žemės. Kaip laukiasi stiuardesės?

 Vienos nuotraukos istorija. Kaip laukiasi stiuardesės? Pasakoja skrydžių palydovė Karina Rastauskaitė.

„Dirbdama skrydžių palydove, gyvenau nepriklausomą, nuotykių kupiną gyvenimą. Tačiau dabar mano sparnai – tai mažos rankytės, stipriai apkabinančios mane“, – sako Karina.

Ar nėštumas dera su šia profesija

Europos reguliavimai kelia gana griežtus reikalavimus lėktuvo įgulai – po 16-osios nėštumo savaitės gali būti laikoma, kad įgulos narė nebeatitinka normos „skraidyti“. Tačiau skrydžių palydovės Karinos kolegos kurį laiką nežinojo, kad ji laukiasi. Iki komandiruotės į Stambulą nežinojo ir ji pati. Nėštumą išdavė tik keli ženklai – pasikeitę mitybos įpročiai (norėjosi patiekalų, kurių anksčiau vengdavo), ji natūraliai atsisakė kavos, jautė silpnumą, kartais mieguistumą.

„Besilaukdama keliavau nedaug. Kadangi dirbau aviacijos srityje, dar nežinodama apie nėštumą, per metus buvau sukaupusi gana didelę radiacijos dozę. Vėliau, sužinojusi apie nėštumą, stengiausi riboti papildomą spinduliuotės poveikį, siekdama apsaugoti tiek savo, tiek vaisiaus sveikatą. Tyrimai rodo, kad intensyvus skraidymas ir ilgas buvimas ore lemia didesnę kosminės radiacijos dozę, kuri, nors ir nedidelė, laikui bėgant gali turėti neigiamą poveikį organizmui. Todėl nusprendžiau vengti perteklinių skrydžių“, – pasakoja stiuardesė.

Nėščioms moterims keliauti lėktuvu paprastai yra saugu – bent jau didžiąją nėštumo dalį, jei nėštumas vystosi sklandžiai ir nėra komplikacijų. Dauguma oro linijų leidžia keliauti iki 28 nėštumo savaitės. Nuo 28 iki 36 savaitės – skrydžiai vis dar galimi, tačiau kai kurios oro linijos gali prašyti gydytojo pažymos, kad nėščioji gali keliauti. Nuo 36 savaitės (arba 32 savaitės, jei laukiamasi dvynių ar daugiau kūdikių) – skristi dažniausiai nerekomenduojama arba oro linijos to nebeleidžia dėl padidėjusios priešlaikinio gimdymo rizikos.

Tokios keleivės spinduliuoja ramybę

Dirbdama skrydžių palydove, Karina dažnai susidurdavo su nėščiomis moterimis, tačiau per visus karjeros metus jai neteko susidurti su „aikštinga“ būsimąja mamyte. Priešingai – visos jos buvo itin ramios, mandagios ir spinduliavo ypatingą moterišką šilumą.

„Dabar, pati turėdama vaikelį, suprantu, kad nėštumas – ne tik biologija, –sako Karina. – Tai Dievo dovana. Gyvybės stebuklas. Ir šiandien, būdama mama, jaučiu tai dar stipriau nei bet kada anksčiau. Kiekvienas mažas spyris, kiekvienas judesys pilve yra tarsi slaptas laiškas iš vidaus: „Aš čia. Aš augu. Aš laukiu, kol pamatysiu tavo akis.“ Dabar tas mažas stebuklas jau šalia manęs – gyvas, sveikas, MANO. Nėštumas pakeitė mane – ne tik kūną, bet ir širdį. Jis išmokė kantrybės, švelnumo, tikėjimo ir begalinės meilės. Tai buvo laikas, kai manyje augo mažas pasaulis – trapus, bet neapsakomai stiprus. Ir kai atėjo ta diena, kai pirmą kartą sutikau savo kūdikį akis į akį, visos baimės, visi neramūs rytai, visi laukimo mėnesiai ištirpo akimirksniu. Juos pakeitė neapsakoma euforija ir dėkingumas.“

Dabar skrydžių palydovė jau svajoja, kaip pakils į dangų kartu su savo mažąja Arijele ir skris ten, kur saulėta ir šilta.

Nuotrauka Sunny Photo

Daugiau straipsnių apie nėštumą Nėštukėje